Štai ką tik perskaičiau, kad mobiliojo interneto paslaugų teikėjas Omnitel teisme nusvilo nagus: teismas pripažino neteisėtai priskaičiuotu mokestį už naudojimąsi mobiliuoju internetu pagal planą „Connect namams“ šeštadienį, nes pagal sutartį Omnitel buvo įsipareigojęs per išeigines teikti internetą nemokamai.

Pagal plano tarifus nesunku paskaičiuoti, kad vartotoja net 100 MB neparsisiuntė už tuos 317 Lt.

Manau, pats laikas paviešinti ir mano istoriją. Tas pats planas, ta pati ne itin drąsiai vartotoją ginanti Ryšių reguliavimo tarnyba, tie patys teismai. Toks pats sprendimas. Tik suma buvo žymiai didesnė – 1183 lt. Laimei, teismas pripažino Omnitel padarytus pažeidimus sudarant sutartį ir panaikino visą mokestį, viršijantį abonentinį 50 lt mokestį.

Tas interneto planas „Connect namams“ pavojingas piniginei, net jei ir moki skaičiuoti megabaitus. Su dabartiniais interneto greičiais nei nepastebėsi, kaip koks youtube.com filmukas prisuks keletą šimtų litų…

O ir pats Omnitel – ne itin sąžiningai elgiasi, ir iš vartotojo nuplėš viską, kad ir kaip nesąžiningai būtų su juo pasielgę. Kas matyti iš žemiau pateikiamo viso teismo sprendimo. Susipažinkit. 🙂

O aš mielai parašysiu apie tai ir daugiau artimiausiu metu.

Civilinė byla Nr. 2-286-603/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 116.4.

VILNIAUS
MIESTO 2 APYLINKES TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009
m. sausio 30 d.
Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja
Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant *** ***, dalyvaujant
ieškovui, ieškovui atstovui Algirdui Glodeniui, atsakovo atstovui ***
***, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos
atstovei *** ***, nedalyvaujant Lietuvos
Respublikos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
atstovui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovo Donato Glodenio patikslintą ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „OMNITEL“ dėl sąskaitų panaikinimo
ir mokėtinos sumos sumažinimo bei sutarčių sąlygų pripažinimo
negaliojančiomis; išvadą byloje duodančios institucijos Lietuvos
Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos Respublikos
valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu
ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo 2007-l0-16 sąskaitą
Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 sąskaitą Nr. 5059636879, o atsakovo
2007-09-16 sąskaitą Nr. 5058060187 sumažinti iki 50 Lt; 2)
2001-02-20 sudarytos sutarties „Dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų teikimo“ 3.5. p. nuostatą, kad „[…] Omnitel turi
teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui.
Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose
bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ kartu su 2007-05-04 sudarytu
„GSM abonento prašymas“ nuostata, kad: „Apie klientui
suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM
numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu
l533“ pripažinti negaliojančia, kaip nesąžininga vartojimo
sutarties sąlyga.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė
(b. l. 116-120), kad 2007-05-04 su atsakovu sudarė mobilaus
interneto paslaugų teikimo sutartį pagal mokėjimo planą
„Connect namams“. GSM abonento
prašymas dėl paslaugų teikimo sudarytas
užpildant atsakovo paruoštą standartinę sutarties formą, kuri
vadinasi „GSM abonento prašymas“ (toliau — GSM abonento
prašymas). Pagal nurodytą planą už mėnesinį paslaugos
mokestį – 50 Lt ieškovui interneto paslaugos nakties valandomis ir
savaitgaliais bei švenčių dienomis turėjo būti teikiamos
neribotai, o piko metu – darbo dienomis duomenų persiuntimas buvo
apribotas iki 100 megabaitų (MB). Viršijus šį limitą piko
valandomis, už kiekvieną papildomą kilobaitą (kB) ieškovas
turėjo mokėti po 0,004 Lt (arba 4,1 Lt už 1 MB). Visa ši
informacija buvo pateikiama atsakovo tinklalapyje (nebuvo pridėta
prie GSM abonento prašymo). Sudaromo GSM abonento prašymo
standartinėje formoje nebuvo numatyta galimybė susitarti dėl
kredito limito ir vartotojui išreikšti valią dėl paslaugę
apribojimo pasibaigus kredito limitui. Vėliau atsakovas
vienašališkai nustatė 450 Lt dydžio kredito limitą. Naudodamasis
internetu ieškovas keletą kartų gavo iš atsakovo perspėjimus,
kad viršijo nurodytą 100 MB duomenų persiuntimo limitą, tačiau
niekada anksčiau tokiu atveju nebuvo ribojamos paslaugos ir nebuvo
padidinta sąskaita. Tik po 2007-09-05 gautos žinutės apie limito
viršijimą buvo nutrauktas interneto paslaugę teikimas ir
2007-09-16 išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta didelė suma už
paslaugas – 1181,03 Lt.

Prasidėjusiame ginče su atsakovu ieškovas
paprašė Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigoti atsakovą
sumažinti minėtą 2007-09-16 sąskaitą iki mėnesinio paslaugos
mokesčio — 50 Lt. Ieškovas savo prašymą motyvavo tuo, kad
sudarant GSM abonento prašymą jame nebuvo nurodytas kredito limitas
ir ieškovui nebuvo pasiūlyta išreikšti valią kad pasibaigus
kredito limitui paslaugę teikimas būtų apribotas. Tokių
individualiai aptariamų sąlygų GSM abonento prašyme iš viso
nebuvo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas tiek sudarydamas
GSM abonento prašymą, tiek kilus ginčui pažeidė visą eilę
teisės aktų normų, įskaitant Ryšių 

2

reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23
įsakymu Nr. 1V-1160 „Dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių reikalavimą baigiantis limitui iš anksto
įspėti abonentą.

Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo prašymą
tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo reikalavimas dėl
sąskaitoje nurodytos sumos, viršijančios 450 Lt, yra nepagrįstas
ir neteisėtas. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos spendimas nėra
iki galo nuoseklus. Jo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad
„Taisyklių 26 p. nustato, kad teikėjas, sutartyje
nustatydamas teikiamų paslaugų kredito limitą, privalo sudaryti
galimybę vartotojui sutartyje išreikšti savo valią, kad
pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam būtų
apribotas“. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba nei
motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nevertino ir
neatsižvelgė į faktą, kad tos valios išreiškimo galimybė buvo
paneigta GSM abonento prašyme tuo, kad pats kredito limitas nebuvo
nustatomas jo pasirašymo metu, ir tuo, kad šiame dokumente nebuvo
prašoma išreikšti minėtą valią. Ryšių reguliavimo tarnyba
nekvestionavo nustatyto kredito limito nustatymo tvarkos atitikimo
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms, kas sudarė
sąlygas atsakovui nustatyti ne vartotojui, o paslaugę teikėjui
naudingą (nepagrįstai aukštą) kredito limitą. Su šia Ryšių
reguliavimo tarnybos sprendimo dalimi ieškovas nesutinka.

Ieškovas taip pat nurodo, kad GSM abonento
prašymo sąlyga dėl kredito limito nustatymo tvarkos yra
nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kaip neatitinkanti Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.350 str. 2 d.
nuostatos, įtvirtinančios, kad vartojimo pirkimo — pardavimo
sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo padėtį.
Tai imperatyvi norma, neleidžianti paslaugų teikėjui nukrypti nuo
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 p. reikalavimo
paslaugų teikėjui sudaryti galimybę paslaugų vartotojui
pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą
(pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų
mėnesinį paslaugų užmokestį). Sistemiškai vertinant
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p. ir 26 p.,
darytina išvada, kad pasiūlymas dėl kredito limito turi būti
teikiamas būtent sudarant sutartį, o ne kada nors vėliau. Tuo
tarpu GSM abonento prašyme tik nurodoma, kur reikia paskambinti
norint sužinoti apie suteikiamą kredito limitą ir ten nėra jokių
pasiūlymų: nenurodomas pats siūlomas kredito limitas, nenurodoma
teisė sumažinti siūlomą kredito limitą, nesiūloma išreikšti
valią. Tokiais būdais yra pasunkinama vartotojų padėtis, ko
neleidžia teisės normos. Darytina išvada, kad sudarant GSM
abonento prašymą ieškovas turėjo teisę pasirinkti mažesnį nei
450 Lt kredito limitą, o minimali suma galėjo būti 50 Lt. Tačiau
ieškovo galimybės pasirinkti tokį kredito limitą buvo
apsunkintos. Būtent tokį kredito limitą (50 Lt) ieškovas ir
būtų pasirinkęs.

2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą
ieškovas prašė nustatyti kredito limitą 50 Lt, tačiau atsakovo
darbuotoja nesutiko. Iš to fakto, kad ieškovas pasirinko būtent
šį planą, o ne kitą (kur sumokėjus šiek tiek daugiau, galima
turėti galimybę persiųsti žymiai daugiau duomenų), darytina
išvada, kad ieškovui nebuvo reikalingas didesnis duomenų kiekis.
Todėl nebuvo jokio reikalo didinti kredito limitą virš 50 Lt.
Kredito limito nustatymo tvarka, kokia yra numatyta ir kokia seka iš
GSM abonento prašymo, reikalautų iš vartotojo papildomų
pastangų. Tokia apsunkinta tvarka nustatytina, jeigu norima, kad
savo teisėmis vartotojas nepasinaudotų.

Remdamasis minėtu Ryšių reguliavimo tarnybos
sprendimu atsakovas sumažino 2007-09-16 sąskaitos Nr. 5058060187
sumą nuo 1181,03 Lt iki 450 Lt. Tačiau sutinkamai su aukščiau
pateiktais samprotavimais, tik 50 Lt sąskaita būtų buvusi
teisėta. Likusieji 400 Lt yra neteisėtai priskaičiuoti mokėjimai.
Todėl minėtos 2007- 09-16 sąskaitos sumą reikia sumažinti dar
400 Lt.

Ieškovas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš
atsakovo žinučių turinio, nuo 2007-09-05 ieškovui nebėra
teikiamos atsakovo paslaugos. Todėl ieškovas nesutinka su atsakovo
išrašytomis vėlesnėmis sąskaitomis, kuriose ieškovui yra
siūloma susimokėti už neva tai teiktas paslaugas dar 100 Lt, nors
nurodytu sąskaitose laikotarpiu — nuo 2007-09-16 jokios paslaugos
ieškovui nebuvo teikiamos. Ryšių reguliavimo tarnybai pripažinus,
kad reikalavimas mokėti daugiau negu nustatytas kredito limitas,
yra neteisėtas, ir jeigu teismas pripažintų, kad neteisėtas buvo
ir pats nustatytasis 450 Lt kredito limitas, tolesnių sąskaitų
išrašymas neteikiant paslaugų taipogi būtų pripažintinas
neteisėtu. Todėl 100 Lt sumą pagal 2007-10-16 sąskaitą Nr.
5058849797 ir 2007-11-16 sąskaitą Nr. 5059636879 ieškovas laiko
esant neteisėtai priskaičiuotu mokėjimu, o aptariamas sąskaitas
— naikintinomis.

Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad
atsakovo bandymas remtis šiame ginče 2001-02-20 sutartimi „Dėl
skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo“ (toliau —
Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų), kurią
ieškovas buvo sudaręs su atsakovu dėl mobiliojo ryšio paslaugų
teikimo, yra nepagrįstas. Ši sutartis buvo nutraukta 2007-01-15,
kai ieškovas savo pareiškimu perleido turėtą pagal tą sutartį
mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-686-606** kitam asmeniui — *** ***. Nuo
tos dienos ieškovas neturėjo su atsakovu jokios
sutarties, nes šiame laikotarpyje neegzistavo sutarties dalykas,
kuris yra būtinas bet kokios sutarties elementas. Todėl 2007-05-04
sudarytasis GSM abonento prašymas ir yra vienintelė sutartis, kuri
reguliuoja ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius šio ginčo
laikotarpiu.

3

Ieškovas patikslino pradinį ieškinį,
pareikšdamas reikalavimą dėl sutarčių sąlygų pripažinimo
negaliojančiomis, todėl papildė argumentus dėl atsakovo taikomos
paslaugos kredito limito nustatymo tvarkos nesąžiningumo. Ieškovas
nurodė, kad Elektroninių Ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7
p. nustatyta, jog sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, paslaugų
teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją apie suteikiamą
paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir tvarką. Akivaizdu,
kad ši norma reikalauja iš paslaugų teikėjo tais atvejais, kai
atsiskaitymas su klientu grindžiamas ne išankstiniu apmokėjimu
(išankstinio apmokėjimo atveju kredito limitas nenustatomas), o
suteikiamu paslaugų kreditu (nustatant to kredito limitą), tas
paslaugų kredito limitas turi būti aiškiai nurodytas sutartyje.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 3 p. nurodyta, kad
paslaugu kredito limitas — tai pinigų suma, kurios ribose
abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų
teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Tuo
būdu sutartyje turi būti nurodytas kredito limitas kaip pinigų
suma. Tačiau nei 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų, nei 2007-05-04 GSM abonento prašyme tokia aiški
informacija apie suteikiamą kredito limitą nėra pateikiama.
Nepateikiama čia ir informacija apie kredito limito keitimo sąlygas
ir tvarką. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p.
nurodyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti
teikiamų paslaugų kredito limitą; paslaugų teikėjas privalo
sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už
siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas
negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį Paslaugų
užmokestį). Ieškovo nuomone šiame Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių punkte yra pateikiamos tos kredito limito
nustatymo ar keitimo sąlygos, apie kurias kalbama jų 6.7
punkte.

2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų yra nurodyta: „[…] Omnitel turi teisę savo
nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas
gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei
abonentų aptarnavimo skyriuje“. Pastaroji nuostata 2007-05-04
GSM abonento prašyme yra pakeista ir pateikiama sekančiai: „Apie
klientui suteikiamą
kredito limitą galima sužinoti paskambinus
trumpuoju GSM numeriu 1544 arba
abonentų aptarnavimo
numeriu 1533“. Tuo būdu
akivaizdu, kad nei kuriame nors iš tų dokumentų atskirai, nei abiejuose
kartu informacija ir galimybės,
kurių sutartyje iš paslaugos teikėjo reikalauja Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklių 6.7. p. ir 24. p. nėra
pateikiama ir galimybė nėra sudaroma. Klientui sakoma, kad tai
esanti atsakovo kaip paslaugų teikėjo prerogatyva nustatyti ir
keisti kredito limitą kad paslaugų teikėjas tai gali daryti savo
nuožiūra. Kad susižinotų kredito limitą klientui siūloma
skambinti telefonu, nors sutarties ar susitarimo sudarymo metu jis
sėdi būtent atsakovo prekybos salone, kuriame informacija apie
kredito limitą ir yra gaunama. Vartotojui nesuteikiama informacija
apie galimi bes sumažinti kredito limitą arba jis net klaidinamas
(2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą ir ieškovui paprašius
nustatyti kredito limitą lygę minimaliam paslaugos mokesčiui —
50 Lt, jam buvo atsakyta neigiamai), jam sudaromos dirbtinės
kliūtys netgi susižinoti, koks limitas yra. Visa tai daroma
(pagrįstai) tikintis, kad klientas nebus toks atkaklus, kad daug
kartę kreiptųsi į paslaugos teikėją išspręsti tą patį
klausimą. Visos tos sąlygos pasunkina vartotojo padėtį lyginant
su ta, kokią jam sudaro teisės aktai. Sutarties dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugą ir GSM abonento prašymo sąlyga dėl
kredito limito nustatymo ir jo keitimo sąlygų ir tvarkos neatitinka
CK 6.350 str. 2 d. bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklių 6.7. p., 24. p. nuostatų, todėl pripažintina
negaliojančia, kaip nesąžininga sutarties sąlyga CK 6.188. str. 1
d., 2 d. 10 p., 3 d., 6 d. teisės normų pagrindais.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą
ieškovo ieškinį (b. l. 132-137), kuriuo prašė šį ieškinį
atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šalys 2001-02-20 sudarė
Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų. Ieškovui pagal
šią sutartį buvo priskirtas abonentinis numeris 8-286-606** (po
nacionalinio numeracijos plano pasikeitimo šis numeris pasikeitė į
8-686-606**) ir nustatytas mokėjimo už paslaugas planas
„Riteris“. 2007-01-15 dieną paslaugų teikimo numeris
nenutraukiant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo perduotas kitam atsakovo
abonentui *** ***. Ieškovui paslaugų teikimas buvo laikinai
nutrauktas. 2007-05-04 ieškovo prašymu paslaugų teikimas buvo
atnaujintas, paskiriant ieškovui naują abonentinį numerį
8-616-57483 ir nustatant mokėjimo planą „Connect Namams“.
2007-09-04 paslaugų teikimas ieškovui dėl viršyto kredito limito
buvo apribotas, uždraudžiant naudotis mokamomis paslaugomis.
2007-09-16 ieškovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 5058060187
už suteiktas paslaugas nuo 2007-08-16 iki 2007-09-15 1181,03 Lt
sumai. Po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo šios sąskaitos
suma kreditine sąskaita Nr.9000091094 buvo sumažinta 731,03 Lt, t.
y. iki 450 Lt. Ieškovas sumokėjo tik 50 Lt ir liko skolingas
atsakovui pagal šią sąskaitą 400 Lt. Ieškovas nei šios
sąskaitos likusios dalies, nei po to sekusių 2007-10-16 ir
2007-11-16 sąskaitų neapmokėjo, todėl jam paslaugų teikimas buvo
sustabdytas. Šiuo metu ieškovas yra skolingas atsakovui 500 Lt už
suteiktas paslaugas.

Atsakovo nuomone, šiame ginče visų pirma svarbu
išsiaiškinti sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo dėl
elektroninių ryšių paslaugų teikimo prasmę ir esmines sąlygas.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2001-02-20 ieškovas ir atsakovas
sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, t. y.
dėl elektroninių Ryšių paslaugų teikimo. CK prasme buvo sudaryta
atlygintinė paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovas 

4

įsipareigojo teikti ieškovui elektroninių ryšių
(judriojo telefono ryšio) paslaugas, o ieškovas
įsipareigojo tinkamai ir laiku už suteiktas paslaugas atsiskaityti
(6.716 str.). Sudaryta Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų yra neterminuota (Sutarties dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų 8.1. punktas), todėl jos nutraukimas galimas tik
įstatymuose nustatyta tvarka (CK 6.199, 6.721 ir 6.217 str.).
elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos atsakovo, yra viešosios
paslaugos ir joms yra keliami papildomi teisiniai reikalavimai.
elektroninių ryšių paslaugų teikimą ir elektroninių ryšių
paslaugų teikimo sutarčių sąlygas papildomai reglamentuoja
specialios taisyklės (lez specialis),
nustatytos Lietuvos
Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklėse. Pažymėtina, kad pagal Elektroninių
ryšių paslaugų teikimo taisykles, atsakovas savarankiškai nesant
esminio teisės pažeidimo neturėjo teisės nutraukti
sudarytos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų
(Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 11 p.), o
ieškovas savo teise nutraukti neterminuotą sutartį įstatymuose
nustatyta tvarka (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių
13 p.) nepasinaudojo. Ieškovas klysta manydamas, kad 2007-01-15
dieną pasirašydamas dokumentus dėl abonentinio numerio perdavimo
trečiajam asmeniui, kartu nutraukė ir Sutartį dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugų. Atsakovas pastebi, kad pačiame abonentinio
numerio perdavimo dokumente ieškovas tik išreiškia sutikimą
perleisti numerį, bet nenutraukia minėtos sutarties. Taigi šiuo
atveju buvo tiesiog laikinai, nenutraukiant Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, nutrauktas paslaugų teikimas.
Papildomai šį argumentą patvirtina ir ieškovo pateiktas
2007-05-04 GSM abonento prašymas, kurio pagrindu naujomis sąlygomis
vėl buvo pradėtas paslaugų teikimas, bei tas faktas, kad su
ieškovu nebuvo sudaryta nauja sutartis. Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklės gana išsamiai išdėsto reikalavimus
elektroninių paslaugų teikimo sutarčiai (Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių II skyrius), todėl tuo atveju, jei
Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų būtą nutraukta,
atsakovas būtų pateikęs ieškovui pasirašyti naują sutartį,
atitinkančią Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių
reikalavimus. Šiuo atveju taip neatsitiko. Dėl nurodytų
aplinkybių, atsakovo manymu, elektroninių ryšių paslaugos
ieškovui ginčo laikotarpiu buvo teikiamos 2001-02-20 Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento
prašymo pagrindu.

Atsakovo nuomone, niekuo nepagrįsti ieškovo
argumentai dėl jo nesupažindinimo su mokėjimo plano tarifais.
Ieškovas, pasirašydamas prašymą įjungti paslaugas, buvo
supažindintas su mokėjimo tarifais, atsakovo prekybos salonuose
ieškovui buvo pateikti atitinkami mokėjimo plano aprašymai
(reklaminiai bukletai, lankstinukai), be to, visi mokėjimo planai
yra patalpinti atsakovo interneto tinklalapyje, kuriame ieškovas be
vargo galėjo juos rasti. Tai rodo, kad atsakovas tinkamai vykdė
informavimo apie tarifus ir kitas paslaugų teikimo sąlygas
pareigą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo argumentas, kad jis
neva nebuvo supažindintas su mokėjimo plano tarifais ir jam buvo
suteikta ne visa informacija, yra nepagrįstas.

Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad kredito
limitas yra paslaugų kiekis, kurį paslaugų teikėjas sutinka
suteikti prieš abonentui sumokant už suteiktas paslaugas. Viršijus
šį limitą mokamų paslaugų teikimas apribojamas ir abonento
prašoma atsiskaityti už paslaugas avansu ar kitaip užtikrinti
prievolės įvykdymą. kredito limitas elektroninių ryšių
sektoriuje yra suteikiamas tik tiems abonentams, kurie periodiškai
(kas mėnesį) atsiskaito su paslaugų teikėju po pasinaudojimo
paslaugomis. Tokie abonentai vadinami post-paid abonentais.
Natūralu, kad paslaugų teikėjas teikia paslaugas kreditan savo
rizika, todėl turi įvertinti tokio paslaugų teikimo į kreditą
rizikingumą ir nuspręsti, nuo kokios sumos yra būtina sustabdyti
mokamų paslaugų teikimą bei paprašyti atsiskaityti avansu. Rizika
vertinama priklausomai nuo post-paid
abonento tipo (pvz.,
bendrovė ar fizinis asmuo), jo naudojimosi paslaugomis istorijos,
atsiskaitymų istorijos ir pan. Paslaugų teikėjas, skaičiuodamas
kredito limitą iš esmės balansuoja tarp siekimo netrukdyti
abonentui naudotis paslaugomis ir siekimo apsaugoti save,
išvengdamas pernelyg didelės sąskaitos, kurios abonentas
nesugebės apmokėti, išrašymo (realiai toks požiūris saugo ir
abonentą, nes praradus telefoną, ar kam nors piktnaudžiaujant
paslaugomis, ir netaikant kredito limito, sąskaita gali pasiekti
labai didelę sumą). Elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklės pakankamai lanksčiai reguliuoja kredito limitą,
nurodydamos, kad jo dydis neturi trukdyti naudotis paslaugomis
(Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p.) ir
įpareigodama paslaugų teikėją įspėti apie kredito limito
pasibaigimą (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25
p.). Antra vertus, kredito limitas gali būti ir speciali paslauga
teikiama abonentui, kai jis nori kontroliuoti savo sąskaitų dydį.
Šiuo atveju kredito limitą nustato pats abonentas, pildydamas
atitinkamą prašymą (ERPTT 24 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovui
buvo nustatytas 450 Lt kredito limitas. Ieškovas nereiškė
atsakovui jokių pretenzijų dėl kredito limito dydžio, nors apie
jį buvo reguliariai informuojamas sąskaitose. Nors patikslintame
ieškinyje ieškovas teigia, kad 2007-05-04 neva prašęs nustatyti
50 Lt dydžio kredito limitą, o atsakovo darbuotoja nesutikusi to
padaryti, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikia
jokių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad CPK 12 str. įtvirtintas
rungimosi principas lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti
tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar
atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi
aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Todėl ieškovo teiginys,
kad jis neva kreipęsis į atsakovą dėl kredito limito sumažinimo,
laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, kadangi byloje nėra jokių
šį ieškovo teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina,
kad

5

ieškovas daro klaidingą išvadą jog kredito
limitas nustatomas tik sudarant sutartį. Nei Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklės, nei Sutartis dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų tokio reikalavimo nenustato, ieškovas bet kuriuo
metu, tiek sudarant sutartį, tiek sutarties vykdymo eigoje galėjo
kreiptis į atsakovą ir prašyti kredito limito pakeitimo, tačiau
to niekada nedarė. Atsakovo nuomone, tokia kredito limito nustatymo
tvarka yra pakankamai lanksti ir ieškovo teisių pasirinkti norimą
kredito limitą neapriboja ir nepažeidžia. Atsakovas sutinka su
tuo, kad ieškovas turėjo teisę pasirinkti ir mažesnį kredito
limito dydį, tačiau būtent pats ieškovas niekada to nedarė,
neišreiškė prieštaravimų dėl kredito limito dydžio ir niekada
neprašė atsakovo nustatyti mažesnį kredito limitą (pvz., 50 Lt
kaip tai nurodo pats ieškovas). Tai reiškia, kad ieškovas savo
teisėmis tiesiog nesinaudojo ir jam nėra pagrindo teigti, kad 450
Lt dydžio kredito limito suma nustatyta jam nežinant ir/ar
nesutinkant, bei šios sumos nustatymas pažeidžia jo interesus ar
riboja jo teises.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas prašo
2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5
punkto nuostatą („[…] Omnitel
turi teisę savo nuožiūra
nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti
kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo
skyriuje“) kartu su 2007-05-04 GSM abonento prašymo nuostata
(„Apie klientui suteikiamą kredito limitą gulima sužinoti
paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo
numeriu 1533“) pripažinti nesąžininga vartojimo sutarties
sąlyga ir todėl negaliojančia. Ieškovas šį savo reikalavimą
grindžia argumentu, kad šios sąlygos neva, „pasunkina vartotojo
padėtį lyginant su ta, kokią jam sudaro teises aktai“.
Tokia
ieškovo nuomonė nėra pagrįsta. CK 6.188 str. 5 d. numatyta, kad
vertinant sutarties sąlygas sąžiningumo požiūriu turi būti
atsižvelgiama į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes.
Ieškovas pažymi, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7
p. nustatyta, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu
raštu, paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją
apie suteikiamą paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir
tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklės, kuriomis remiasi ieškovas, įsigaliojo tik
2005-12-21. Tuo tarpu Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų tarp ginčo šalių, kaip minėta, buvo pasirašyta dar
2001-02-20. Taigi atsakovas aptariamoje 2001-02-20 Sutartyje dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų nenurodęs tikslaus kredito
limito dydžio veikė teisėtai, kadangi šios sutarties sudarymo
metu negaliojo jokie teisės aktai, kurie įpareigotų paslaugų
teikėją sutartyje nurodyti suteikiamą kredito limitą.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai tarp ieškovo ir atsakovo
buvo pasirašyta 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų teikimo, jokie teisės aktai nereglamentavo ir kredito
limito nustatymo tikslo ar jo taikymo tvarkos. Vienintelė kredito
limito funkcija tuo metu buvo padėti paslaugų teikėjui valdyti
abonentų mokumo riziką, tačiau nebuvo paslauga abonentui, skirta
kontroliuoti, riboti savo išlaidas elektroninių ryšių paslaugoms.
Svarbu tai, kad paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas kreditan
savo rizika, įvertinęs tokio paslaugą teikimo į kreditą
rizikingumą, nuspręsdavo, nuo kokios sumos yra būtina paprašyti
kliento atsiskaityti avansu. Siekiant, kad klientui dėl to nekiltų
nepatogumų, atsižvelgiant į jo abonentų skaičių, sąskaitų
dydį, atsiskaitymų istoriją, sutarties pasirašymo metu
nustatytas minimalus kredito limitas būdavo didinamas. Todėl
Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų nuostata,
numatanti, kad paslaugų teikėjas turi teisę keisti kredito limitą
ne tik nepažeidžia vartotojų teisių ir neblogina jų padėties,
bet priešingai – tokiu būdu užtikrinami vartotojų interesai,
kadangi klientui sudaromos patogesnės sąlygos naudotis paslaugomis,
suteikiama galimybė ilgiau nevaržomai naudotis mobiliuoju ryšiu be
išankstinio apmokėjimo. 2005-12-31 įsigaliojusios Elektroninių
ryšių paslaugų teikimo taisyklės suteikė galimybę paslaugų
teikėjui laisvai nustatyti ir keisti klientui numatytą kredito
limitą. Vienintelis atvejis, kai pagal Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisykles kredito limitas negalėjo būti paslaugų
teikėjo nuožiūra didinamas, – kai vartotojas pasirinkdavo
mažesnį už siūlomą kredito limitą (Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklių redakcija, galiojusi iki 2007-01-06),
tačiau, kaip minėta, ieškovas šia teise nesinaudojo ir dėl
mažesnio kredito limito nustatymo į atsakovą nesikreipė.

Atsakovas nesutinka su ieškovo nuomone, kad
2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų bei
2007-05-04 GSM abonento prašymo nuostatos, numatančios, kur ir kaip
klientas gali sužinoti apie jam suteiktą kredito limitą kokiu nors
būdu pažeidžia vartotojų teises. Ieškovas nepagrįstai pažymi,
kad minėtomis sąlygomis klientui „sudaromos dirbtinės
kliūtys netgi sužinoti, koks jis (limitas) yra“. Atkreiptinas
dėmesys, kad minėtose nuostatose kaip tik aiškiai nurodyta, kad
suteikto kredito limito dydį klientas gali sužinoti bet kuriame
atsakovo prekybos salone arba vienu iš nurodytų trumpųjų
numerių, t. y. paskambinus į atsakovo klientų aptarnavimo centrą
numeriu 1533 arba savitarnos numeriu 1544. Atsižvelgiant į tai,
ieškovo teiginys, kad minėtos sąlygos yra nesąžiningos vartotojų
atžvilgiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis tuo,
kad atsakovas tiek 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų bei 2007-05-04 GSM abonento prašymo pasirašymo,
tiek ir vykdymo metu tinkamai laikėsi visų teisės aktuose nustatytų
reikalavimų ir veikė sąžiningai, o šių dokumentų
sąlygos dėl kredito limito nustatymo ir taikymo ne tik
nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, bet
atvirkščiai — ją užtikrina, ieškovo prašymas minėtas
nuostatas pripažinti nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis
ir negaliojančiomis ab initio laikytinas nepagrįstu.

6

Atsakovas pažymi, kad pagal atlygintinę paslaugų
teikimo sutartį, paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti
paslaugas, o paslaugų gavėjas įsipareigoja už jas sumokėti (CK
6.716 str.). Atsakovas ieškovui teikė kokybiškas elektroninių
ryšių paslaugas ir atsižvelgdamas į suteiktų paslaugų kiekį
pateikdavo sąskaitas apmokėjimui. Ieškovas dėl teikiamų
paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, naudojimosi paslaugomis
kiekio neginčijo, todėl privalo vykdyti savo pareigą atsiskaityti
(CK 6.716 1 d. ir Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų 5.4. p.). Ieškovas sąskaitų dydžio sumažinimą
argumentavo kredito limito dydžiu, todėl atsakovas jau anksčiau,
neprieštaraudamas šiam argumentui, sumažino išrašytą sąskaitą
iki 450 Lt, o su papildomu sumažinimu iki 50 Lt nesutinka dėl
argumentų išdėstytų aukščiau. Atsakovas taip pat pažymi, kad
tokios pat nuomonės laikosi ir Ryšių reguliavimo tarnyba savo
2007-12-27 įsakyme.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovas
įsipareigojo mokėti abonentinį mokestį tuo atveju, jei jam
paslaugų teikimas būtų apribotas dėl neatsiskaitymo (Sutarties
dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.6 punktas). Ieškovui
paslaugų teikimas buvo tik apribotas, t. y. neteikiamos mokamos
paslaugos, tačiau nemokamų paslaugų teikimas ir toliau vyko,
(pvz., ieškovas galėjo priimti SMS žinutes). Taigi atsakovas
patyrė tam tikras sąnaudas paslaugų teikimui, kurias ieškovas
Sutartimi dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo
įsipareigojęs apmokėti. Atsakovas 2007-10-16 bei 2007-11-16
išrašė atitinkamas sąskaitas, kurių dydis yra lygus abonentinio
mokesčio dydžiui (po 50 Lt), o ieškovas turėjo pareigą šias
sąskaitas apmokėti, tačiau to nepadarė. Aptariama Sutartis dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ją pasirašiusioms šalims
turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). ši sutartis nebuvo pakeista
ar kitaip koreguota pakeičiant ar panaikinant ieškovo
įsipareigojimą mokėti abonentinį mokestį, todėl, atsakovo
nuomone, ieškovas privalo jį sumokėti, o ieškovo reikalavimas jį
panaikinti yra nepagrįstas.

Elektroninių ryšių reguliavimo tarnyba savo
paaiškinime (b. l. 32-34) nurodė, kad Elektroninių ryšių
paslaugą teikimo taisyklių 3 p. nustatyta, jog Elektroninių
ryšių paslaugų kredito limitas — tai pinigų suma, kurios ribose
abonentui teikiamos elektroninių ryšių paslaugos be išankstinio
apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nustatytą ataskaitinį
laikotarpį. Atsižvelgiant į Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių 24 p., elektroninių ryšių paslaugų teikėjas
turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų elektroninių ryšių
paslaugų kredito limitą. Ieškovas teigia, kad sudarant elektroninių
ryšių paslaugų teikimo sutartį kredito limitas
nebuvo nustatytas, tačiau nurodyta, kad informaciją apie jį galima
sužinoti paskambinus nurodytais telefono ryšio numeriais.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7 p. nustato,
kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, elektroninių ryšių
paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją kad paslaugų
kredito limitas nenustatomas, arba apie suteikiamą
elektroninių ryšių paslaugų kredito limitą jo keitimo sąlygas
ir tvarką. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 44 p.
numatyta, kad sąskaitoje už suteiktas paslaugas inter
alia
nurodomas per ataskaitinį laikotarpį suteikiamas elektroninių
ryšių paslaugų kredito limitas. Iš ieškovo pateiktos medžiagos
matyti, kad 2007-05-04 GSM abonento prašyme nėra nurodyta, kad
elektroninių ryšių paslaugų kredito limitas nenustatomas,
priešingai — yra nurodyta, kad informaciją apie suteikiamą
kredito limitą galima gauti paskambinus jame nurodytais telefono
ryšio numeriais. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktose 2007 m.
birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių sąskaitose už suteiktas
paslaugas yra nurodytas suteiktas paslaugų kredito limitas — 450 lt.
Pažymėtina, kad ieškovas taip pat nepasinaudojo Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklių 24 p. numatyta galimybe
pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą o
teiginys, kad galimybė pasirinkti mažesnį už siūlomą kredito
limitą buvo apsunkinta, yra nepagrįstas jokiais faktiniais
duomenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas
sutiko su atsakovo siūlomu kredito limito dydžiu, kuris ir
taikytinas sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių
25 p. nustato, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo
nemokamai sudaryti galimybę sužinoti paslaugų kredito limito
likutį ir baigiantis šiam limitui abonentas turi būti iš anksto
įspėtas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymą, jog iš
anksto tinkamu būdu įspėjo ieškovą apie besibaigiantį kredito
limitą ir tokiu būdu pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių 25 p. reikalavimus. Atsakovas sutartyje nesudaręs
galimybės ieškovui išreikšti savo valią dėl elektroninių
ryšių paslaugų apribojimo paslaugų kredito limitui pasibaigus,
pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 p.
reikalavimus bei netinkamai vykdė CK 6.38 str. 3 d. įtvirtintą
šalių pareigą bendradarbiauti vykdant prievolę ir savo pareigas
vykdyti kuo ekonomiškiau bei CK 6.718 str. 1 d. įtvirtintą
pareigą teikiant paslaugas veikti sąžiningai ir protingai, kad tai
labiausiai atitiktų kliento interesus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
savo išvadoje (b. l. 65-69) dėl 2001-02-20 Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento
prašymo sąlygų nesąžiningumo, analizuodama Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. nuostatą
suteikiančią atsakovui teisę „[…] savo nuožiūra
nustatyti ir keisti kredito limitą klientui“, pripažino, kad
ši nuostata yra nesąžininga, nes atsakovui suteikia teisę
vienašališkai keisti sutarties sąlygas, sutartyje nenustačius
kredito limito keitimo pagrindinį. Tai atitinka CK 6.188 str. 2 d.
10 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

7

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
savo išvadoje nesąžiningomis pripažino ir kitas 2001-02-20
Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sąlygas
nesąžiningomis.

Ieškovas ir ieškovo atstovas teismo posėdžių metu
taip pat paaiškino, kad pasirašydamas GSM
abonento prašymą ieškovas atsakovo darbuotojos teiravosi apie
galimybę nustatyti 50 Lt kredito limitą, tačiau jam buvo
paaiškinta, kad tokios galimybės nėra, o kredito limitą liepta
susižinoti paskambinus nurodytu numeriu. Ieškovas, gavęs
sąskaitas už suteiktas paslaugas, suprato, kad jam nustatytas 450
Lt kredito limitas, tačiau prieštaravimų dėl jo nereiškė ir į
atsakovą šiuo klausimu nesikreipė. Ieškovas taip pat pažymėjo,
kad 100 MB nemokamų duomenų piko metu limitą viršijo netyčia
siųsdamasis filmuką. ieškovas ir jo atstovas akcentavo, kad jei
ieškovui būtų buvę leista pasirašant GSM abonento prašymą
nustatyti kredito limitą, ieškovas būtų pasirinkęs 50 Lt kredito
limitą. Tačiau pasirašant aptariamą GSM abonento prašymą
kredito limito dydis, jo nustatymo ir keitimo tvarka nebuvo nurodyta,
taip pat ieškovui nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo valią
dėl kredito limito dydžio.

Atsakovo atstovai teismo posėdžių metu
taip pat paaiškino, kad pasirašant sutartis klientas žodžiu
informuojamas apie kredito limitą. Jei šis limitas klientui yra per
didelis, pasiūloma jį susimažinti pateikiant rašytinį atsakovo
paruoštą prašymą. Klientui neišreiškus valios dėl konkretaus
kredito limito dydžio, šį limitą nustato pats atsakovas,
įvertinęs tam tikrus faktorius.

Iš šioje civilinėje byloje esančių
rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų
matyti, kad ieškovas su atsakovu 2001-02-20 sudarė Sutartį dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų (b. l. 12-13, 43-45), kuria
atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui mobiliojo skaitmeninio
korinio (GSM/DCS) ryšio paslaugas už užmokestį, o ieškovas —
naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti šios sutarties
nustatyta tvarka (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų 1.1. p.). 2007-01-15 ieškovui pagal 2001-02-20 sudarytą
Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų suteiktas
abonento telefono numeris buvo perduotas kitam atsakovo abonentui
(b. l. 48), todėl laikotarpiu nuo 2007-01-15 iki 2007-05-04
ieškovui jokios paslaugos pagal šią sutartį teikiamos nebuvo (b.
l. 83). 2007-05-04 šalys pasirašė atsakovo parengtą dokumentą,
pavadintą „GSM abonento prašymas“ (b. l. 4-5, 48), kurio pagrindu
atsakovas suteikė ieškovui naują abonentinį numerį ir nustatė
mokėjimo planą „Connect namams“.
Pagal šį planą
mobilaus interneto paslaugos ieškovui už mėnesinį paslaugos
mokestį – 50 Lt nakties valandomis ir savaitgaliais bei švenčių
dienomis turėjo būti teikiamos neribotai, o piko metu – darbo
dienomis duomenų persiuntimas buvo apribotas iki 100 megabaitų
(MB). Viršijus šį limitą piko valandomis, už kiekvieną
papildomą kilobaitą (kB) ieškovas turėjo mokėti po 0,004 Lt
(arba 4,1 Lt už 1 MB). Visa ši informacija buvo pateikiama
atsakovo
tinklalapyje (b. l. 91-95), tačiau prie 2007-05-04 GSM abonento
prašymo atskiro rašytinio dokumento forma nebuvo pridėta.
2007-05-04 pasirašant GSM abonento prašymą ir vėliau tarp šalių
taip pat nebuvo sudaryta kita sutartis, kuri reglamentuotų paslaugų
pagal aptariamą GSM abonento prašymą teikimo sąlygas ir tvarką (b.
l. 133). Iki 2007-09-05 atsakovas teikė ieškovui mobilaus interneto
paslaugas pagal 2007-05-04 GSM abonento prašyme pasirinktą
mokėjimo planą „Connect namams“, o ieškovas už šias
paslaugas atsiskaitydavo, mokėdamas ne didesnį kaip mėnesinį
paslaugos mokestį – 50 Lt (b. l. 6, 18-20). 2007-09-05 ieškovas
iš atsakovo gavo pranešimą trumpąja žinute (SMS), kad paslaugų
teikimas, viršijus kredito limitą ieškovui yra apribotas (b. l.
6). 2007-09-16 atsakovas už laikotarpį nuo 2007-08-16 iki
2007-09-15 pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058060187
1181,03 Lt sumai, kurią sudarė 50 Lt mėnesinis paslaugos mokestis
ir 1131,03 Lt už duomenų perdavimą per GPRS (angl. General
Packet Radio Service – bendras paketinis radijo ryšys) (b. l.
14). Vėliau atsakovas už laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14,
kuriuo ieškovui buvo apribotas paslaugų teikimas pagal 2007-05-04
GSM abonento prašymą pateikė atsakovui dar dvi sąskaitas
(2007-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM
sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879) bendrai 100 Lt sumai, kurią
sudarė 50 Lt dydžio paslaugos mėnesinis mokestis už du mėnesius
(b. l. 16-17). Ieškovas dėl minėtos 2007-09-16 PVM
sąskaitos-faktūros sumažinimo kreipėsi į Ryšių reguliavimo
tarnybą kuri šią sąskaitą sumažino iki 450 Lt, konstatuodama,
kad atsakovo reikalavimas dėl aptariamoje sąskaitoje nurodytos
mokėtinos sumos, viršijančios 450 Lt, yra neteisėtas ir
nepagrįstas (b. l. 7-11). Remdamasis šiuo sprendimu atsakovas
2008-01-04 pateikė ieškovui kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr.
9000091094 (b. l. 15), kuria ieškovo mokėtiną sumą pagal jau
minėtą ir ginčą tarp šalių sukėlusią 2007-09-16 PVM
sąskaitą-faktūrą Nr. 5058060187 1181,03 Lt sumai sumažino iki 450
Lt. Ieškovas ir sumažintos sąskaitos bei minėtų sąskaitų už
laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14 neapmokėjo, nes su jomis
nesutiko.

Ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir
teismo posėdžių metu pripažino, kad suteiktus nemokamus 100 MB
duomenų parsisiuntimui piko metu 2007-09-04 savo neatsargiais
veiksmais viršijo, t. y. neginčijo, kad atsakovas jam mobilaus
interneto paslaugas, už kurias išrašė minėtą 2007-09-16
sąskaitą 1131,03 Lt sumai, suteikė. Ieškovas savo atsisakymą
apmokėti šią ir dvi po jos sekusias sąskaitas iš esmės
grindžia tuo, kad atsakovas nesudarė jam galimybės pasirinkti
norimą paslaugų kredito limitą ir jį nustatė savo nuožiūra,
kredito 

8

limito dydis ir galimybė jį pakeisti kliento
prašymu nėra nurodyta nei 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugų, nei 2007-05-04 GSM abonento prašyme.
Ieškovo teigimu, jei jam būtų buvusi sudaryta galimybė
išreikšti savo valią dėl kredito limito dydžio, jis būtų
pasirinkęs 50 Lt dydžio kredito limitą atitinkantį minimalų
mėnesinį plano „Connect namams“ mokestį. Ieškovui
neatsargiais veiksmais šį pasirinktą limitą viršijus, jam
teikiamos paslaugos būtų buvusios apribotos ir nekiltų pareiga
sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Dėl šios priežasties
ieškovas ginčija Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų ir GSM abonento prašymo nuostatas, nesudariusios jam
galimybės savo nuožiūra pasirinkti kredito limito dydį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes,
teismas mano, kad šios bylos nagrinėjimo dalyko ribas apibrėžia
paslaugų kredito limito nustatymo ir keitimo tvarkos analizė
nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ir šalių santykius
reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu ir, jei atitinkamos
sąlygos būtų pripažintos nesąžiningomis ar (ir)
pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus, jų įtakos ieškovo
pareigai atsiskaityti su atsakovu už pastarojo suteiktas paslaugas
vertinimas. Ieškovo išsakytos abejonės dėl galimai jį
klaidinusių mokėjimo plano „Connect namams“ tarifų iš
esmės nėra susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais ir
šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų teismas nepasisakys.
Su šiais reikalavimais bei bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nėra
susijęs ir dėl to nespręstinas klausimas, ar atsakovas privalėjo
apriboti ieškovui paslaugų teikimą viršijus nustatytą kredito
limitą nes į šį klausimą jau atsakyta minėtame 2007-12-27 Ryšių
reguliavimo tarnybos įsakyme „Dėl Donato Glodenio
prašymo“, savo pareigą apriboti paslaugų teikimą viršijus jų
kredito limitą pripažino ir pats atsakovas, 2007-09-16 sąskaitą
sumažindamas iki atsakovo nuožiūra nustatyto ieškovui teikiamų
paslaugų kredito limito – 450 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilusį
ginčą ieškovas bandė spręsti kreipdamasis į Ryšių reguliavimo
tarnybą. Nors su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu ieškovas
sutiko tik iš dalies, jos sprendimo neskundė bei ieškinio
reikalavimo šioje byloje šiai institucijai nereiškė (b. l. 98).
Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktą prašymą spręsti tarp
šalių kilusį ginčą ieškovas iš esmės grindė tuo (nors tai ir
nebuvo vienintelis argumentas), kad atsakovas neapribojo paslaugų
teikimo viršijus paties atsakovo ieškovui nustatytą kredito
limitą, o šis ieškinys grindžiamas tuo, kad pati kredito limito
nustatymo tvarka ir sąlygos neatitiko nei teisės aktų
reikalavimų, nei sąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų. Dėl
šios priežasties Ryšių reguliavimo tarnyba į nagrinėjamą bylą
buvo įtraukta kaip išvadą teikianti institucija (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 49 str. 2
d.).

Dėl Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM
abonento prašymo santykio

Teismo nuomone, prieš pradedant vertinti, ar
ieškovo prašomos pripažinti 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašymo
nuostatos yra sąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos ir atitinka
privalomus teisės aktų reikalavimus, būtina nustatyti šių dviejų
dokumentų tarpusavio santykį ir jų galiojimą ginčo
kilimo ir šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. būtina
išsiaiškinti, ar 2007-05-04 GSM abonento prašymas yra
neatskiriama 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugą dalis kaip jos priedas, ar tai yra atskiros sutartys ir
ginčo tarp šalių kilimo metu galiojo tik GSM abonento prašyme
nustatytos sąlygos, o Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų teikimo buvo nutraukta 2007-01-15, kuomet ieškovas pagal
šią sutartį jam suteiktą abonento telefono numerį perdavė kitam
atsakovo abonentui. Šalių pozicijos šiuo klausimu yra skirtingos.
Ieškovas nurodo, kad šalių sutartiniai santykiai šiuo metu gali
būti grindžiami tik 2007-05-04 GSM abonento prašymu, nes
2007-01-15 perdavus abonento telefono numerį kitam asmeniui
2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo
nutraukta. Tarp šalių nuo tos dienos neegzistavo jokia sutartis,
nes nebuvo sutarties dalyko – būtino kiekvienos sutarties
elemento. Atsakovas laikosi priešingos nuomonės, teigdamas, kad
2001-01-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo
laikinai sustabdyta perdavus ieškovo telefono numerį kitam asmeniui
ir atnaujinta 2007-05-04 ieškovui pateikus GSM abonento prašymą
dėl „Connect namams“ paslaugų suteikimo. Atsakovo nuomone,
2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų yra
neterminuota atlygintinė paslaugų teikimo sutartis, todėl ji
galėjo būti nutraukta tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
Atsakovui teisės aktai aptariamu atveju nesuteikė teisės nutraukti
šios sutarties, o ieškovas tokia savo teise nepasinaudojo. Atsakovo
nuomone, jo argumentus dėl 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugų teikimo galiojimo patvirtina ir tai, kad
2007-05-04 ieškovui pateikiant GSM abonento prašymą su juo nauja
sutartis, atitinkanti tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas,
pasirašyta nebuvo. Teismas iš esmės sutinka su nurodytais atsakovo
argumentais.

2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų buvo sudaryta kaip neterminuota sutartis (Sutarties
dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 8.1. p.). 2007-01-15
ieškovo pagal Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų
suteikto abonento telefono numerio perdavimo metu, kurį ieškovas
laiko minėtos sutarties nutraukimo, o atsakovas – sustabdymo metu,
šalių sutartinius santykius, kylančius iš elektroninių ryšių
paslaugų teikimo, taip pat reguliavo Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas (toliau – CK) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 46
str.), Elektroninių

9

ryšių įstatymas (įstatymo originali redakcija,
galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2007-09-01) ir Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2007-02-01). Nei
pati 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų
teikimo, nei iš jos kylančius santykius reglamentavę teisės aktai
nesuteikė atsakovui teisės abonento telefono perdavimo kitam
asmeniui pagrindu nutraukti sudarytą sutartį (Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.7. p., CK 6.217 str., 6.721
str., Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 11. p.).
2007-01-15 Savininko keitimo akte (b. l. 47), kuriuo pagrindu
ieškovas perdavė savo kaip atsakovo abonento numerį kitam
asmeniui, taip pat nėra nurodyta, kad 2001-02-20 Sutartis dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo būtų nutraukiama. Be
to, kaip nurodo ir pačios šalys, ieškovui 2007-05-04 pasirašant
GSM abonento prašymą nauja sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, o
pačiame GSM abonento prašyme kitę sutarčiai būdingų sąlygų be
pasirinkto paslaugų plano nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM
abonento prašymo Nr. OM 030606 sutampa. CK 6.154 str. 1 d. nustato,
kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti,
pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar
keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tant
tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o
pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių
pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnię šalių susitarimas, o
įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159
str.). 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų šalys susitarė dėl elektroninio ryšio paslaugų
teikimo, todėl laikinas sutartų paslaugų neteikimas dar
nereiškia, kad susitarimas tarp šalių pasibaigė (pvz., pagal
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 14 p., vartotojas
turi teisę laikinai atsisakyti paslaugų teikėjo teikiamų
paslaugų, nenutraukdamas sudarytos sutarties). Atsižvelgiant į
tai, kad nė viena iš šios sutarties šalių aiškiai neišreiškė
savo valios ją nutraukti, laikytina, kad ši sutartis galiojo
pasirašant 2007-05-04 GSM abonento prašymą ir galioja šiuo metu.
Taigi GSM abonento prašymas laikytinas neatskiriama 2001-02-20
Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų dalimi kaip jos
priedas ir šią susitarimų nuostatos kartu taikytinos nagrinėjant
šią bylą bei vertinant šių susitarimų sąlygų sąžiningumą
bei atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Dėl sutarties sąlygų sąžiningumo ir
atitikimo teises aktų reikalavimams

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad
Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM
abonento prašymo nuostatos, suteikiančios atsakovui teisę savo
nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą bei nenustatančios
pačiuose susitarimuose konkretaus kredito limito kaip pinigų sumos
dydžio ir galimybės ieškovui kredito limito dydį keisti savo
pageidavimu, pažeidžia Elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklėse tvirtintą reglamentavimą apsunkina vartotojo padėtį
daugiau nei tai leidžia įstatymai, todėl laikytinos
nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis. Atsakovas su šiais
ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad Sutartis dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo sudaryta 2001-02-20, o tuo
tarpu Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatos,
kuriomis remiasi ieškovas, buvo priimtos tik 2005-12-21, todėl
negali būti taikomos vertinant 2001-02-20 sudarytos minėtos
sutarties nuostatas. Atsakovas pažymi, kad 2001-02-20 Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sudarymo metu negaliojo jokie
teisės aktai, kurie įpareigotų atsakovą tokio tipo sutartyse
nurodytą kredito limitą, taip pat jokie teisės aktai
nereglamentavo kredito limito funkcijos. Vienintelė kredito limito
funkcija tuo metu buvo paslaugų teikėjo rizikos valdymas, bet ne
klientui skirta paslauga, kontroliuoti savo išlaidas. 2005-12-31
įsigaliojus Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms
ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl kredito limito
sumažinimo.

Teismas, vertindamas ieškovo ginčijamas
Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugą ir GSM abonento
prašymo nuostatas, tirs jų atitiktį tiek vartojimo sutarčių
sąžiningų sąlygų reikalavimui, tiek ir jų atitiktį teisės aktų,
reglamentuojančių elektroninių ryšių paslaugų teikimą,
reikalavimams.

Dėl atitikimo vartojimo sutarčių
sąžiningų sąlygų reikalavimams

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d.
nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė
nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų.
Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės
aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės
įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės.
Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai
teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir
numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės
taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš
sutarčię šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.
Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties
šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo
jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė
valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis
valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga
susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių
ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis
interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei
visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių
sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta

10

civilinėje byloje I. A.
V. v. SP
UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001,
2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir
kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29
nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo
savininkų bendrjia ir kt. v. AB „Grigiškės“ ir kt., bylos Nr.
3K-3- 211/2008, 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje
byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008);
vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą
būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-07
nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos
tinklai“ v. B. G., civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1137/2002,
2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB
„Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad
vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės
institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus.
Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių
ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB
„LB baldai “, bylos Nr. 3K-7-581/2008).

CK 6.188 str., įgyvendinantis Europos Sąjungos
Tarybos 1993-04-05 direktyvą Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų
sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Nesąžiningų sąlygų
direktyva), įtvirtina, kad vartojimo sutarties sąlyga
pripažįstama nesąžininga, jei, pirma, tokia sąlyga yra
standartinė ir, antra, ši sąlyga iš esmės pažeidžia šalių
teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (CK
6.188 str. 2 d., 5 d.). Sutarties sąlygos nesąžiningumas turi
būti vertinamas atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar
paslaugų prigimtį bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos
sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties
ar kitos sutarties, nuo kurios jis priklauso sąlygas; sutarties
dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar
suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos
neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jei jos
išreikštos aiškiai ir suprantamai (CK 6.188 str. 5 d.).

Teismas pažymi, kad vartojimo sutarties
standartinių sąlygų vertinimas sąžiningumo požiūriu galimas ir
tuomet, kai šių sąlygų turinio teisės aktai imperatyviai
nereguliuoja, t. y. arba iš viso nereguliuoja arba teisė nustatyti
tokią sąlygų turinį palikta pačioms šalims. Iš esmės
sąžiningumo požiūriu nevertinamos tos vartojimo sutarčių
sąlygos, kurios šalių buvo individualiai aptartos arba kurios
perkelia imperatyvias teisės aktų nuostatas (Nesąžiningų
sąlygų direktyvos 1 str. 2 d.), arba kurios atitinka CK 6.188 str.
5 d. įtvirtintus kriterijus. Taigi tai, kad teisės aktai
nereglamentuoja tam tikro klausimo, dėl kurio šalys susitarė, dar
nereiškia, kad šis susitarimas negali būti vertinamas
sąžiningumo atžvilgiu. Dėl šios priežasties atsakovo
argumentas, kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugų sudarymo metu Elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklės dar nebuvo priimtos, jokie teisės aktai nereglamentavo
kredito limito elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje
nustatymo tikslo ir tvarkos bei nereikalavo nurodyti suteikiamą
kredito limito dydį, todėl atitinkamos sąlygos negali būti
pripažįstamos nesąžiningomis, atmestinas. Pažymėtina ir tai,
kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų
sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių
apsaugos įstatymas (2000-10-11 įstatymo redakcija), iš esmės
įtvirtinęs analogiškus nesąžiningų vartojimo sutarčių
sąlygų nustatymo kriterijus, sąlygas ir tvarką (Vartotojų teisių
apsaugos įstatymo 11-13 str., 2000-10-11 įstatymo
redakcija) kaip ir vėliau – 2001-07-01 įsigaliojęs CK (Civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2
str.). Atsižvelgiant į tai, analizuojant 2001-02-20 Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugą ir 2007-05-04 GSM pranešimo
nuostatas, bus daroma nuoroda tik į atitinkamas CK normas.

Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų
katu su jos priedu GSM abonento prašymu neabejotinai yra
vartojimo sutartis, nes jos šalimis yra verslininkas (atsakovas) ir
vartotojas (ieškovas), kuris verslininko teikiamomis elektorinių
ryšių paslaugomis naudojasi su vartotoju verslu ar jo profesija
nesusijusiu tikslu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 1 d.
14 p.). Tiek Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų,
tiek ir GSM abonento prašymas buvo sudaryti pagal atsakovo parengtas
standartines sutarčių sąlygas. Ginčo tarp šalių dėl šių
bylai reikšmingų aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog sudarant
2007-05-04 GSM abonento prašymą ieškovui žodžiu buvo paaiškinta
jo galimybė išreikšti savo valią ir pasirinkti mažesnį kredito
limitą, tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, todėl
kredito limito dydį – 450 Lt nustatė pats atsakovas. Šiuos
teiginius atsakovas įrodinėja pateikdamas savo vidinę 2006-11-30
Naujo nuolatinio GSM abonento įjungimo tvarką (toliau – Tvarka),
įpareigojančią atsakovo darbuotojus prieš sudarant elektroninio
ryšio paslaugų sutartį informuoti klientą be kita ko, ir apie jam
suteikiamą kredito limitą (Tvarkos 8.7. p.), trečiųjų asmenų
rašytinius atsakovo paruoštus prašymus nustatyti konkretų jo
dydį bei standartines Sutarties dėl viešojo judriojo telefono
ryšio paslaugų teikimo sąlygas, kuriose kredito limito dydis yra
išreikštas konkrečia pinigų suma, nustatyta jo keitimo tvarka ir
sąlygos (sutarties 8. p.). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad
galimybė jo klientams pasirinkti kredito limito dydį atsirado nuo
2006 m. Teismo nuomone, atsakovas šių savo teiginių neįrodė. CK
6.188 str. 4 d., be kita ko, nustatyta, kad pareiga įrodyti, kad tam
tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui
ar paslaugų teikėjui. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad
ieškovas 2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą buvo informuotas
apie kredito limito dydį ir galimybę savo nuožiūra jį
sumažinti, t. y. sąlyga dėl

11

kredito limito dydžio šalių buvo aptarta
individualiai, todėl ji negali būti vertinama sąžiningumo
požiūriu (CK 6.188 str. 2 d.). Teismo manymu, tai, kad atsakovo
darbuotojai pagal jo vidinę tvarką turi sudaryti galimybę klientui
pasirinkti jį tenkinantį kredito limito dydį ir tokia galimybe
pasinaudojo kiti atsakovo klientai, dar neįrodo, kad tokia galimybė
iš tiesę buvo sudaryta ir ieškovui. Šio fakto neįrodo ir
pateiktos standartinės Sutarties dėl viešojo judriojo telefono
ryšio paslaugų teikimo sąlygos, nes minėta, pats atsakovas
nurodo, kad sudarant GSM abonento prašymą nauja sutartis su
ieškovu sudaryta nebuvo. Atsakovas pripažino ir tai, kad su vidine
Tvarka ieškovas supažindintas nebuvo. Ieškovas, priešingai nei
teigia atsakovas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad 2007-05-04
sudarydamas GSM abonento prašymą teiravosi atsakovo darbuotojos
apie galimybę pasirinkti 50 Lt dydžio kredito limitą, atitinkantį
mėnesinį nustatyto mokėjimo plano „Connect namams“
mokestį, tačiau jam buvo atsakyta tokios galimybės nesant bei
nenurodytas jam taikomas kredito limito dydis ((b. l. 8). Teismas,
įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad
neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovo paaiškinimais (CPK 185
str.). Kadangi atsakovas neįrodė, kad šalys individualiai aptarė
sąlygas dėl kredito dydžio ir jo nustatymo galimybės ieškovo
pasirinkimu, šios sąlygos, kaip vartojimo sutarties sąlygos,
gali būti vertinamos sąžiningumo požiūriu.

Ieškovas ginčija Sutarties dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugų 3.5. p. įtvirtintą nuostatą, kad:
„[…] Omnitel turi teisę
savo nuožiūra nustatyti ir keisti
kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą
Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“
bei GSM abonento prašyme nurodytą nuostatą kad: Apie klientui
suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju
GSM numeriu 1544 arba
abonentų aptarnavimo numeriu 1533“.
Šių kartu su kitomis aptariamų susitarimų nuostatų analizė
leidžia teigti, kad 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio
ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašyme nėra nustatytas
ir konkrečia pinigų suma išreikštas paslaugų kredito limitas, o
teisė šį limitą nustatyti ir keisti, nenurodant tokio nustatymo
ir keitimo pagrindų, sąlygos ir tvarkos. išimtinai suteikiama tik
atsakovui, kaip paslaugų teikėjui. Teismas nesutinka su atsakovo
argumentu, kad 2001-02-20 sudarant susitarimą dėl elektroninio
ryšio paslaugų teikimo vienintelė kredito limito funkcija buvo
valdyti atsakovo, kaip paslaugų teikėjo, abonentų mokumo riziką.
Kredito limitas dėl jau nurodytų priežasčių svarbus ne tik
paslaugų teikėjui, bet ir klientui, nes leidžia jam savo ruožtu
kontroliuoti išlaidas už naudojamas paslaugas. Taigi kredito limitu
yra suinteresuotos abi šalys ir toks suinteresuotumas neatsirado tik
2005-12-31 įsigaliojus Elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklėms, bet egzistavo ir 2001-02-20 sudarant Sutartį dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų. Dėl šios priežasties, tuo
atveju, kai atsakovas – paslaugų teikėjas savo nuožiūra nustato
kredito limitą ir jį taiko, šalių susitarime nėra nurodyta
kredito limito nustatymo ir keitimo tvarka, sąlygos ir pagrindai, ir
ieškovui – vartotojui nesuteikiama teisė išreikšti savo valią
bei reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas atsakovo,
nesąžiningai iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra
ieškovo nenaudai, t. y. atsakovui, kaip paslaugų teikėjui
suteikiama galimybė valdyti savo abonentų mokumo riziką o
ieškovui, kaip vartotojui, kuris ir taip yra silpnesnė sutarties
šalis, galimybė valdyti gaunamų paslaugų apimtį ir mokėtiną
užmokestį už jas nesuteikiama. Tokiu būdu paslaugų teikėjui
taip pat suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teise nustatant
kredito limito dydį ir jį keičiant, pvz., paslaugų teikėjas gali
nustatyti labai didelį kredito limitą, dėl ko vartotojui,
neatsargiai besinaudojusiam paslaugomis, už jas gali tekti sumokėti
didelę pinigų sumą, nors vartotojas ir buvo pageidavęs dėl
mažesnio kredito limito dydžio. Be to, minėta, vartotojui nėra
žinoma kredito limito dydžio nustatymo ir keitimo pagrindai, tvarka
ir sąlygos. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas
konstatuoja, kad Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų
3.5. p. įtvirtinta nuostata „[…]
Omnitel turi teisę savo
nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui“ ta
dalimi. kuri leidžia atsakovui. savo nuožiūra nustačiusiam
kredito limitą nenurodyti jo nustatymo pagrindų, tvarkos ir
sąlygų bei nesuteikti ieškovui teisės išreikšti savo valią bei
reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas, yra nesąžininga
vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.188 str. 2 d. 10 p., 3 d.).

Teismo nuomone, Sutartyje dėl skaitmeninio
korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašyme nustatyta sąlyga
dėl kredito limito sužinojimo tvarkos – kreipimasis į prekybos
salonus, abonentų aptarnavimo skyrius ar skambinimas nurodytais
numeriais taip pat yra nesąžininga (CK 6.188 str. 3 d.). Šiuo
atveju vartotojas papildomai turi aiškintis, ar jam taikomas kredito
limitas ir jei taip, tai kokio dydžio, be to, nežinodamas kredito
limito nustatymo tvarkos vartotojas iš esmės paliekamas
nežinomybėje, nes paslaugų teikėjas bet kada kredito limitą gali
padidinti arba jo visai netaikyti, nors prieš tai vartotojas ir
būtų išsiaiškinęs taikomo kredito limito dydį. Dėl šios
priežasties vartotojas, norėdamas išvengti didelių sąskaitų,
privalėtų nuolat skambinti abonentų aptarnavimo numeriais ar
lankytis abonentų aptarnavimo skyriuose, kas yra neprotinga ir
nepateisinamai apsunkina vartotojo, kaip silpnesnės sutarties
šalies, padėtį. Tai, kad atsakovas ieškovui pateikiamose
sąskaitose už elektroninio ryšio paslaugas nurodydavo kredito
limito dydį (b. l. 14-20, 50-52), nelaikytina tinkamu informavimu
apie jį, nes sąskaita pateikiama kartą per kalendorinį mėnesį
(Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 6.1. p.), o
nagrinėjamos sutarties sąlygos nedraudžia atsakovui padidinti
kredito limitą arba iš viso jį netaikyti bet kuriuo metu. Taigi
gali būti ir tokia situacija, kai vartotojas vieną

12

mėnesį sąskaita už suteiktas paslaugas yra informuotas apie
vienokio dydžio jam taikomą kredito limitą tačiau mėnesio bėgyje
paslaugų teikėjas jį kelis kartus padidina ir
vartotojas, būdamas įsitikinęs, kad neturės mokėti daugiau kaip
sąskaitoje nurodytas kredito limitas, neatsargiai
pasinaudojo paslaugomis, kelis kartus viršijančiomis šį pradinį limitą
ir yra priverstas paslaugų
teikėjui sumokėti didelę pinigų sumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo teismui pateiktose
Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo
standartinėse sąlygose kredito limito
dydis yra išreikštas konkrečia pinigų suma bei nustatyta jo keitimo
tvarka ir sąlygos (sutarties 8. p.). Teismo
nuomone, tai tik parodo, kad 2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą
ieškovas buvo išskirtas iš kitų atsakovo
klientų rato, neinformuojant jo apie taikomo kredito limito dydį, jo
keitimo tvarką bei galimybę ieškovui
jį susimažinti.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. įtvirtinta nuostata „[…]
Omnitel turi teisę savo nuožiūra
nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti
kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų
aptarnavimo skyriuje“ bei GSM abonento prašyme nurodyta nuostata, „Apie
klientui suteikiamą kredito
limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba
abonentų aptarnavimo numeriu 1533“ yra
nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos. Šios sąlygos yra
negaliojančios ab initio, bet nedaro
negaliojančios visos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio ir GSM
abonento pranešimo (CK 6.188 str. 7 d.).

Dėl atitikimo privalomiems teises aktų reikalavimams

Teismas pažymi, kad bet kurios sutarties vykdymas turi atitikti
tas imperatyvias teisės normas, kurios galioja jos vykdymo metu (CK
6.157 str., Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (1), !97
p.).

Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų kartu su GSM
abonento prašymu yra viešoji vartojimo sutartis dėl elektroninio ryšio
paslaugų, todėl būtinas šios
sutarties sąlygas, be kita ko, nustato ir vadovaujantis Elektroninių
ryšių įstatymu priimtos ir 2005-12-31
įsigaliojusios Elektroninių ryšių paslaugų teikimo
taisyklės (Elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 14 d., 34 str. 1 d. ir 6
d.).

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės nustato, kad
paslaugų kredito limitas – pinigų suma, kurios ribose abonentui
teikiamos paslaugos be išankstinio
apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį
laikotarpį (3 p.). Paslaugų teikėjas turi teisę
sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą, o tokia teise
pasinaudojęs privalo sudaryti galimybę paslaugų
vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (24
p., 27 p.). Su abonentu raštu sudaromoje
sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta informacija, kad paslaugų
kredito limitas nenustatomas, arba apie suteikiamą
paslaugų kredito limitą jo keitimo sąlygas ir tvarką (6.7. p.).
Sutartys, kurios buvo sudarytos iki Elektroninių
taisyklių įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja šioms
taisyklėms (61 p.). Apibendrinus šias
nuostatas, galima teigti, kad paslaugų teikėjas turi teisę tiek kredito
limitą nustatyti, tiek ir jo nenustatyti. Jei
kredito limitas nustatomas, apie jį, jo keitimo tvarką ir sąlygas turi
būti nurodyta sudaromoje sutartyje, o paslaugų
gavėjui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti mažesnį už siūlomą
paslaugų kredito limitą. Šioms nuostatoms
prieštaraujančios sutarties sąlygos negalioja.

Teismo nuomone, aukščiau pacituotosios Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklių nuostatos yra imperatyvios normos, nes, pirma,
Elektroninių ryšių
paslaugų teikimo taisyklės įgyvendina Elektroninių ryšių įstatymo 34
str. 1 d. nuostatą, kad elektroninių ryšių paslaugos
turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo
sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos
patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, antra,
nurodytos Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklės suformuluotos įsakmiai, t. y. šalims nesuteikiama
teisė jų nesilaikyti ar jas pakeisti, trečia,
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms prieštaraujančios
sutartys negalioja.

Kai matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, galiojant
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms ir 2007-05-04 ieškovui
pasirašant GSM abonento prašymą šiame
prašyme nebuvo nurodytas kredito limito dydis, jo keitimo sąlygos ir
tvarka bei nesudaryta galimybė ieškovui
pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą, nors atsakovas
kredito limtą ieškovui ir taikė. Tokia
galimybė atsakovui nebuvo sudaryta ir vėliau, nes, nors kredito limito
dydis – 450 Lt ir buvo nurodomas ieškovo
atsakovui pateikiamose sąskaitose (b. l. 14-20), tačiau jose nebuvo
informacijos, kokia tvarka ir sąlygomis šis
limitas keičiamas, taip pat nenurodyta, kad kredito limito dydį, ne
mažesnį už mėnesinį paslaugos mokestį,
turi teisę pasirinkti ir pats ieškovas. Teismas konstatavo ir tai, kad
ieškovas siekė pasirinkti 50 Lt dydžio
kredito limitą tačiau tokia galimybė jam sudaryta nebuvo. Taigi
Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir
GSM abonento pranešimas neatitiko privalomų Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių 6.7. p. ir 24. p.
įtvirtintų nuostatų, todėl galėjo būti taikomos tiek, kiek šioms
nuostatoms neprieštaravo.

Dėl ieškovo reikalavimo sumažinti
kainą už suteiktas
paslaugas 

Atsakovas Sutartyje dėl
skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašyme
nenurodydamas ieškovui taikomo kredito limito dydžio, jo
keitimo tvarkos ir sąlygų bei nesuteikdamas ieškovui
galimybės

13

pasirinkti mažesnį kredito limitą nei taikomas,
ne tik įtvirtino nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas, bet ir
nesilaikė vėliau įsigaliojusių teisės aktą reikalavimų, nors,
kaip matyti iš paties atsakovo teismui pateiktų įrodymų, su
kitais klientais sudaromos analogiško tipo sutartys teisės aktams
neprieštaravo. Taigi atsakovui, kaip profesionaliam paslaugų
teikėjui (verslininkui), įtvirtinusiam nesąžiningas vartojimo
sutarties sąlygas ir nesilaikiusiam privalomų teisės akų normų,
tenka visa rizika dėl tokių veiksmų sąlygotų neigiamų
padarinių.

Ieškovas nurodė, kad pateikdamas 2007-05-04 GSM
abonento prašymą siekė nustatyti 50 Lt dydžio kredito limitą
tačiau jam buvo atsakyta tokios galimybės nesant. Teismas jau
konstatavo, kad, įvertinęs visas bylos aplinkybes, neturi pagrindo
abejoti šiuo ieškovo teiginiu ir laiko jį įrodytu (CPK 176 str. 1
d., 185 str.). Teismas pažymi, kad jei ieškovui būtų buvusi
sudaryta galimybė pasirinkti 50 Lt dydžio kredito limitą, net
ieškovui neatsargiai piko metu parsisiuntus nemažą kiekį
duomenų, sąskaita už šias paslaugas nebūtų galėjusi viršyti
50 Lt, nes atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, ieškovui viršijus
kredito limitą, būtų privalėjęs nutraukti paslaugų teikimą o
nenutraukęs – privalėtų pats prisiimti paslaugų išlaidas,
viršijančias kredito limitą (Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių 26 p.). Minėta, tokią savo pareigą pripažino
ir atsakovas, sumažindamas byloje ginčijamą 2007-09-16 sąskaitą
iki savo paties nuožiūra nustatyto limito – 450 Lt (b. l. 15).
Kadangi atsakovas, pažeisdamas teisės aktų
reikalavimus, nesudarė ieškovui galimybės pasirinkti jo
pageidaujamo 50 Lt dydžio kredito limito, teismas, vadovaudamasis
sąžiningo vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies,
interesais, daro išvadą, kad aptariama 2007-09-16 PVM
sąskaita-faktūra Nr. 5058060187 turi būti mažinama iki 50 Lt.

Byloje nustatyta, kad atsakovas po 2007-09-04
nutraukė ieškovui mobilaus interneto paslaugų teikimą, tačiau
už laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14 pateikė PVM
sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr.
5059636879 bendrai 100 Lt sumai, kurią sudaro 50 Lt mėnesinis
paslaugos „Connect namams“ mokestis už du mėnesius (b. I.
6, 16-17). Atsakovas reikalavimą priteisti mėnesinį paslaugos mokestį
ir už laikotarpį, už kurį paslaugų teikimas buvo
apribotas, argumentuoja Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio
paslaugą 3.6. p., nustatančiu, kad paslaugų apribojimas
neatleidžia kliento nuo abonentinio mokesčio mokėjimo, bei tuo,
kad minėtu laikotarpiu ieškovui ir toliau buvo teikiamos nemokamos
paslaugos (pvz., ieškovas galėjo priimti SMS žinutes). Teismas jau
konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus,
nesudarė ieškovui galimybės pasirinkti jo pageidaujamo kredito
limito. Jei ieškovui tokia galimybė būtų buvusi sudaryta, už
suteiktas paslaugas nebūtų priskaičiuota 1181,03 Lt suma ir
mobilaus interneto paslaugų teikimas atsakovui nebūtų buvęs
apribotas, t. y. tarp atsakovo veiksmų, pažeidžiančių
privalomas teisės aktų normas, ir paslaugų ieškovui nutraukimo
yra tamprus ryšys. Minėta, taip elgdamasis atsakovas, kaip
profesionalus paslaugų teikėjas (verslininkas), privalo prisiimti
visą dėl to atsiradusią riziką. Teismas atkreipia dėmesį ir į
tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2007-09-16
iki 2007-11-14 ieškovui būtų teikiamos kitos paslaugos pagal tarp
šalių sudarytą Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio ir GSM
abonento pranešimą (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į išdėstytą,
teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2007-10-16
PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM
sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879 bendrai 100 Lt sumai yra teisėtas ir
pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už byloje pareikštus reikalavimus
sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (b. l. 21, 104), todėl šios jo
patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79
str., 93 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti ir 500 Lt
atstovavimo išlaidų, sumokėtų A. Glodenio firmai „TIESOS
VARTAI“, už ieškinio parengimą. Teismas pažymi, kad naujausia
teismų praktika ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų
neatlygina, nes: „Remiantis teismų praktika, CPK 88 straipsnio 1
dalies 8 punkte numatytas išlaidas sudaro dokumentų vertimo prieš
iškeliant bylą teisme, gaunamų dokumentų, jų nuorašų
patvirtinimo, byloje dalyvaujančių asmenų kelionės į teismą,
gyvenimo, procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą
nagrinėjant bylą ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos. Atsakovo
prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, rengiant procesinius
dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas, priskiriamos prie
atstovavimo išlaidų, nes UAB „ Logipolijos finansų grupė“
rengdama procesinius dokumentus atstovavo atsakovo interesus, teikė
atstovaujamajam teisinę pagalbą gindama jo materialiąsias
subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Atstovavimo
išlaidos priteisiamos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6
punktu, pagal kurį apmokamos tik išlaidos advokato ar jo padėjėjo
pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
atsisakė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas“ (Lietuvos
apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis
civilinėje byloje Nr.
2- 443/2008). Cituotoji Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12
nutartyje suformuota taisyklė taikytina ir šioje byloje, nes
faktinės bylų aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio
bylinėjimosi išlaidų priteisimu, sutampa. Nesiremiant šiuo teismo
precedentu, būtų pažeistas teisingumo principas, nesilaikoma
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos
teismų precedentų klausimu (2007 m.
spalio 14 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07, 2006 m.
kovo 28 d. Konstitucinio Teismo
nutarimas byloje
33/03). [PASTABA: Teismo
sprendimo dalis,
kuria atsisakoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, buvo panaikinta
Vilniaus apygardos teismo 2009-06-15 nutartimi, ir ieškovo naudai buvo
priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.]

14

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 33,32 Lt pašto
išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.188 str.,
Elektroninių ryšių įstatymo 34 str., Elektroninių ryšių paslaugų
teikimo taisyklių 3 p., 6.7. p., 24 p.,
26 p., CPK 178 str., 185 str., 260 str., 268-270 str., 279 str.,

nutarė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 2001-02-20 tarp ieškovo Donato
Glodenio, a. k. ***********, ir atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, sudarytos Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM 030606
3.5. p. nuostata, kad: „[…]
Omnitel turi teisę savo
nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui“, ta
dalimi, kuri leidžia atsakovui, savo nuožiūra nustačiusiam
kredito limitą, nenurodyti jo nustatymo pagrindų, tvarkos ir
sąlygų bei nesuteikti ieškovui teisės išreikšti savo valią bei
reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas, yra nesąžininga
vartojimo sutarties sąlyga ir negalioja nuo jos sudarymo
momento.

Pripažinti, kad 2001-02-20 tarp ieškovo Donato
Glodenio, a. k. ***********, ir atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, sudarytos Sutarties dėl
skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM030606
3.5. p. nuostata, kad: „[…] Klientas gali sužinoti kredito
limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo
skyriuje“ ir 2007-05-04 tarp ieškovo Donato Glodenio, a. k.
***********, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“,
į. k. 110305282, sudaryto GSM abonento prašymo Nr. OM 030606
nuostata, kad: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima
sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų
aptarnavimo numeriu 1533“ yra nesąžiningos vartojimo sutarties
sąlygos ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

Sumažinti atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, ieškovui Donatui
Glodeniui, a. k. ***********, 2007-09-16 pateiktos PVM
sąskaitos-faktūros Nr. 5058060187 sumą iki 50 Lt (penkiasdešimt
litų).

Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, ieškovui Donatui
Glodeniui, a. k. 3 709090581, pateiktą 2007-10-16 PVM
sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM
sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, ieškovo Donato Glodenio,
a. k. ***********, naudai 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt
litų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl
bylinėjimosi išlaidų atmesti. [PASTABA:
Teismo sprendimo dalis, kuria atsisakoma priteisti visas bylinėjimosi
išlaidas, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2009-06-15
nutartimi, ir ieškovo naudai buvo priteistos visos bylinėjimosi
išlaidos.]

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, valstybės naudai 33,32 Lt
(trisdešimt trys litai ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma
turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas
188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24
7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Hansabankas“, banko kodas
73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas
valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo
sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas
Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą
priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja              
 [parašas]                
   Loreta Lipnickienė