Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje balandžio 10 diena buvo istorinė. Dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos buvo sustabdytos Rusijos delegacijos teisės balsuoti, o Rusija pagrasino pasitrauksianti iš absoliučią daugumą Europos šalių vienijančios Europos Tarybos organizacijos. Gal todėl, o gal ir dėl kitų priežasčių, gerokai mažiau dėmesio sulaukė Prancūzijos parlamentaro Rudy Salles pranešimas ir siūloma rezoliucija, kurios tikslas buvo eksportuoti prancūziškąją prieš daugelį naujųjų religinių mažumų nukreiptą politiką į visas Europos Tarybos šalis. Toliau skaityti ET Parlamentinėje Asamblėjoje „prancūziškas“ požiūris į „sektas“ nesulaukė paramos
Žymų Archyvai: sektos
Pakartotinai apie gimdymą namuose ir „sektas“
Delfi.lt mano straipsnį „Į kovą su gimdymais namuose paleista sunkioji artilerija – „sektos““ ketino paskelbti kovo 7 ar 8 dienomis, tačiau jį aiškiai nukonkuravo kovo 11-osios temos. Per ilgąjį savaitgalį šiek tiek pakeičiau tekstą, tačiau pavėlavau jį pateikti, ir publikacija išėjo su senuoju (irgi geru) tekstu. Visgi, kadangi vieną, mažiau vykusią, pastraipą buvau perrašęs iš esmės, bei padaręs keletą smulkesnių pataisymų ir papildymų, ir kadangi nemėgstu situacijų, kai mano pastangos nueina veltui, publikuoju čia pataisytąjį tekstą.
Kad būtų mažiau painiavos, publikuoju ją originaliu, banalesniu pavadinimu, kurį Delfi.lt visai vykusiai pakeitė.
Gimdymas namuose ir „sektos“
Gimdymo namuose reglamentavimo ir baudžiamojo persekiojimo už pagalbą gimdant klausimai jau ilgą laiką yra viešų diskusijų centre. Dėl kratų, atliekamų vargiai su byla susijusių asmenų namuose, vis naujos kritikos strėlės skrenda prokuratūros link. Tad nenuostabu, jog pastaroji bando apsiginti: keli straipsniai ne per seniausiai išviešino iš prokuratūros tarsi nutekintą informaciją apie jau pusantrų metų vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl neva neteisėtos pagalbos gimdant namuose, o praėjusį antradienį, kovo 5 d., didelė dalis tos pačios informacijos buvo pasakyta ir pačių policijos bei prokuratūros atstovų lūpomis spaudos konferencijoje. Toliau skaityti Pakartotinai apie gimdymą namuose ir „sektas“
Žurnalistai, tie žurnalistai…
Ne per seniausiai Lina Vyšniauskienė iš „Lietuvos žinių“ susisiekė su manimi prašydama duoti interviu apie „sektas Lietuvoje“. Nesu didelis šio termino šalininkas, ir kažkaip įtariau, kad galutinis rezultatas mane nelabai džiugins, tad interviu daviau raštu.
Paaiškėjo, kad nelabai teapsirikau. Sektantiška meilė prilygsta vergovei [nuoroda į straipsnį Alfa portale, bet tekstas tas pats] – ne toks straipsnis, kuriame norėčiau būti cituojamas. Todėl manau skaitytojams bus įdomios ir mano mintys apie tą straipsnį, ir tikrasis interviu turinys. O jį – tiek žurnalistės klausimus, tiek ir savo atsakymus – turiu teksto pavidalu. Tad ir pasidalinsiu.
Visų pirma norėčiau pasakyti, kad žurnalistus suprantu. Bent jau – tariuosi suprantąs. Aš turiu prabangą rašyti tai, kas man įdomu, patinka, apie ką matau prasmę rašyti. Galiu vienam straipsniui skirti kiek noriu laiko – nuo to nepriklauso mano pajamos. Tie 100 litų, kuriuos gal būt gausiu už straipsnį, tikrai neatperka darbo, įdėto darant tyrimą dėl jo. Kita vertus, jei straipsnis „nesirašo“, aš jo tiesiog neužbaigsiu. Ir nespausdinsiu. Aš turiu prabangą nerašyti! Šiuo požiūriu žurnalistai yra gerokai labiau apriboti. Yra laikraščių numeriai, kuriuos reikia užpildyti, yra terminai, geri ir nelabai redaktoriai, savininkai su savo interesais, yra – ko gero – būtinybė sukurti intrigą, kad laikraštį ir tave pirktų. Yra turbūt dar N faktorių, apie kuriuos mažai teišmanau. Sudėtinga tokiom sąlygom ką nors doro parašyti. Gerbiu žurnalistus, kurie tai geba. ir kita vertus, aš esu gerokai apribotas kitose srityse, kuriose žurnalistas yra visiškai laisvas. Bet visgi, visuomenė turi balsuoti, kas rašo gerai, o kas ne? Aš balsuoju išsakydamas kritiką. Kitiems siūlau balsuoti ir kitaip – tiesiog atsirinkti, ką skaitom, o ko ne, ir ką perkam…
Bet pirma – keletas komentarų šiam straipsniui. Toliau skaityti Žurnalistai, tie žurnalistai…
Joga tarp krikščionių ir Dvorkino knygos „Sektos“ recenzija
Po ilgo štilio vėl pradedu aktyviau rūpintis Religija.lt svetaine. Publikavau keletą straipsnių, ir dar išsiaiškinau, kad neužilgo teks skirti nemažai laiko atnaujinant svetainę, antraip forumams gręsia internetinių šiukšlių antplūdis…
Bet pradžiai pristatysiu parengtus straipsnius ir jų anotacijas:
Jungtinėse valstijose joga populiarėja tarp krikščionių – idomus straipsnis apie tai, kaip krikščionys reaguoja į jogos praktikos ekspanciją vakaruose, arba, kaip ji yra perkeičiama ir pritaikoma.
Toliau skaityti Joga tarp krikščionių ir Dvorkino knygos „Sektos“ recenzija
Sektos Rusijoje
Vakar vakare su žmona viešėjom pas mano mamą. „Bevartydamas“ TV kanalus (ieškojau History Channel kanalo, kuriame tuo metu buvo rodoma laida „Įvykiai, sudrebinę pasaulį) užkliuvau už ukrainiečių CTB kanalo laidos apie Scientologiją ir kitas „sektas“ Rusijoje. Ir likau žiūrėti… Negalima praleisti tokių puikių dabartinės demagogijos pavyzdžių. Čia nupaišyčiau šypsenėlę, jei nebūtų liūdna kažkiek.
Munas Lietuvoj – trumpai, ką mačiau
Vakar turėjau progos pamatyti Susivienijimo judėjimo vadovą, Mesiją, Antrojo atėjimo Viešpatį, Tikrąjį Tėvą Sun Myung Moon’ą. Tai visi jo titulai, nesijuokit 🙂 Moonas Lietuvoje lankosi pirmąjį, ir ko gero – paskutinį kartą; man, kaip religijotyrininkui, būtų labai nesmagu praleisti tokią progą pamatyti asmenį, kuris sukėlė tiek daug triukšmo pasauly savo įkurto judėjimo veikla. Tuo tikslu 16 val. turėjau prisistatyti į Forum Palace vyksiantį „iškilmingą susitikimą – Taikos Šventę“, kuriame inauguracinį pranešimą turėjo skaityti pats S. M. Moonas.