Nesąžininga vartotojų atžvilgiu Omnitel veikla

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail

Štai ką tik perskaičiau, kad mobiliojo interneto paslaugų teikėjas Omnitel teisme nusvilo nagus: teismas pripažino neteisėtai priskaičiuotu mokestį už naudojimąsi mobiliuoju internetu pagal planą „Connect namams“ šeštadienį, nes pagal sutartį Omnitel buvo įsipareigojęs per išeigines teikti internetą nemokamai.

Pagal plano tarifus nesunku paskaičiuoti, kad vartotoja net 100 MB neparsisiuntė už tuos 317 Lt.

Manau, pats laikas paviešinti ir mano istoriją. Tas pats planas, ta pati ne itin drąsiai vartotoją ginanti Ryšių reguliavimo tarnyba, tie patys teismai. Toks pats sprendimas. Tik suma buvo žymiai didesnė – 1183 lt. Laimei, teismas pripažino Omnitel padarytus pažeidimus sudarant sutartį ir panaikino visą mokestį, viršijantį abonentinį 50 lt mokestį.

Tas interneto planas „Connect namams“ pavojingas piniginei, net jei ir moki skaičiuoti megabaitus. Su dabartiniais interneto greičiais nei nepastebėsi, kaip koks youtube.com filmukas prisuks keletą šimtų litų…

O ir pats Omnitel – ne itin sąžiningai elgiasi, ir iš vartotojo nuplėš viską, kad ir kaip nesąžiningai būtų su juo pasielgę. Kas matyti iš žemiau pateikiamo viso teismo sprendimo. Susipažinkit. 🙂

O aš mielai parašysiu apie tai ir daugiau artimiausiu metu.

Civilinė byla Nr. 2-286-603/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 116.4.

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKES TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 30 d.
Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant *** ***, dalyvaujant ieškovui, ieškovui atstovui Algirdui Glodeniui, atsakovo atstovui *** ***, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovei *** ***, nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Donato Glodenio patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „OMNITEL“ dėl sąskaitų panaikinimo ir mokėtinos sumos sumažinimo bei sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis; išvadą byloje duodančios institucijos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo 2007-l0-16 sąskaitą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 sąskaitą Nr. 5059636879, o atsakovo 2007-09-16 sąskaitą Nr. 5058060187 sumažinti iki 50 Lt; 2) 2001-02-20 sudarytos sutarties „Dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo“ 3.5. p. nuostatą, kad „[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ kartu su 2007-05-04 sudarytu „GSM abonento prašymas“ nuostata, kad: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu l533“ pripažinti negaliojančia, kaip nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė (b. l. 116-120), kad 2007-05-04 su atsakovu sudarė mobilaus interneto paslaugų teikimo sutartį pagal mokėjimo planą „Connect namams“. GSM abonento prašymas dėl paslaugų teikimo sudarytas užpildant atsakovo paruoštą standartinę sutarties formą, kuri vadinasi „GSM abonento prašymas“ (toliau — GSM abonento prašymas). Pagal nurodytą planą už mėnesinį paslaugos mokestį – 50 Lt ieškovui interneto paslaugos nakties valandomis ir savaitgaliais bei švenčių dienomis turėjo būti teikiamos neribotai, o piko metu – darbo dienomis duomenų persiuntimas buvo apribotas iki 100 megabaitų (MB). Viršijus šį limitą piko valandomis, už kiekvieną papildomą kilobaitą (kB) ieškovas turėjo mokėti po 0,004 Lt (arba 4,1 Lt už 1 MB). Visa ši informacija buvo pateikiama atsakovo tinklalapyje (nebuvo pridėta prie GSM abonento prašymo). Sudaromo GSM abonento prašymo standartinėje formoje nebuvo numatyta galimybė susitarti dėl kredito limito ir vartotojui išreikšti valią dėl paslaugę apribojimo pasibaigus kredito limitui. Vėliau atsakovas vienašališkai nustatė 450 Lt dydžio kredito limitą. Naudodamasis internetu ieškovas keletą kartų gavo iš atsakovo perspėjimus, kad viršijo nurodytą 100 MB duomenų persiuntimo limitą, tačiau niekada anksčiau tokiu atveju nebuvo ribojamos paslaugos ir nebuvo padidinta sąskaita. Tik po 2007-09-05 gautos žinutės apie limito viršijimą buvo nutrauktas interneto paslaugę teikimas ir 2007-09-16 išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta didelė suma už paslaugas – 1181,03 Lt.

Prasidėjusiame ginče su atsakovu ieškovas paprašė Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigoti atsakovą sumažinti minėtą 2007-09-16 sąskaitą iki mėnesinio paslaugos mokesčio — 50 Lt. Ieškovas savo prašymą motyvavo tuo, kad sudarant GSM abonento prašymą jame nebuvo nurodytas kredito limitas ir ieškovui nebuvo pasiūlyta išreikšti valią kad pasibaigus kredito limitui paslaugę teikimas būtų apribotas. Tokių individualiai aptariamų sąlygų GSM abonento prašyme iš viso nebuvo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas tiek sudarydamas GSM abonento prašymą, tiek kilus ginčui pažeidė visą eilę teisės aktų normų, įskaitant Ryšių 

2

reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 „Dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių reikalavimą baigiantis limitui iš anksto įspėti abonentą.

Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo prašymą tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovo reikalavimas dėl sąskaitoje nurodytos sumos, viršijančios 450 Lt, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos spendimas nėra iki galo nuoseklus. Jo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „Taisyklių 26 p. nustato, kad teikėjas, sutartyje nustatydamas teikiamų paslaugų kredito limitą, privalo sudaryti galimybę vartotojui sutartyje išreikšti savo valią, kad pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam būtų apribotas“. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nevertino ir neatsižvelgė į faktą, kad tos valios išreiškimo galimybė buvo paneigta GSM abonento prašyme tuo, kad pats kredito limitas nebuvo nustatomas jo pasirašymo metu, ir tuo, kad šiame dokumente nebuvo prašoma išreikšti minėtą valią. Ryšių reguliavimo tarnyba nekvestionavo nustatyto kredito limito nustatymo tvarkos atitikimo Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms, kas sudarė sąlygas atsakovui nustatyti ne vartotojui, o paslaugę teikėjui naudingą (nepagrįstai aukštą) kredito limitą. Su šia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalimi ieškovas nesutinka.

Ieškovas taip pat nurodo, kad GSM abonento prašymo sąlyga dėl kredito limito nustatymo tvarkos yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.350 str. 2 d. nuostatos, įtvirtinančios, kad vartojimo pirkimo — pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių vartotojo padėtį. Tai imperatyvi norma, neleidžianti paslaugų teikėjui nukrypti nuo Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 p. reikalavimo paslaugų teikėjui sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį). Sistemiškai vertinant Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p. ir 26 p., darytina išvada, kad pasiūlymas dėl kredito limito turi būti teikiamas būtent sudarant sutartį, o ne kada nors vėliau. Tuo tarpu GSM abonento prašyme tik nurodoma, kur reikia paskambinti norint sužinoti apie suteikiamą kredito limitą ir ten nėra jokių pasiūlymų: nenurodomas pats siūlomas kredito limitas, nenurodoma teisė sumažinti siūlomą kredito limitą, nesiūloma išreikšti valią. Tokiais būdais yra pasunkinama vartotojų padėtis, ko neleidžia teisės normos. Darytina išvada, kad sudarant GSM abonento prašymą ieškovas turėjo teisę pasirinkti mažesnį nei 450 Lt kredito limitą, o minimali suma galėjo būti 50 Lt. Tačiau ieškovo galimybės pasirinkti tokį kredito limitą buvo apsunkintos. Būtent tokį kredito limitą (50 Lt) ieškovas ir būtų pasirinkęs.

2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą ieškovas prašė nustatyti kredito limitą 50 Lt, tačiau atsakovo darbuotoja nesutiko. Iš to fakto, kad ieškovas pasirinko būtent šį planą, o ne kitą (kur sumokėjus šiek tiek daugiau, galima turėti galimybę persiųsti žymiai daugiau duomenų), darytina išvada, kad ieškovui nebuvo reikalingas didesnis duomenų kiekis. Todėl nebuvo jokio reikalo didinti kredito limitą virš 50 Lt. Kredito limito nustatymo tvarka, kokia yra numatyta ir kokia seka iš GSM abonento prašymo, reikalautų iš vartotojo papildomų pastangų. Tokia apsunkinta tvarka nustatytina, jeigu norima, kad savo teisėmis vartotojas nepasinaudotų.

Remdamasis minėtu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu atsakovas sumažino 2007-09-16 sąskaitos Nr. 5058060187 sumą nuo 1181,03 Lt iki 450 Lt. Tačiau sutinkamai su aukščiau pateiktais samprotavimais, tik 50 Lt sąskaita būtų buvusi teisėta. Likusieji 400 Lt yra neteisėtai priskaičiuoti mokėjimai. Todėl minėtos 2007- 09-16 sąskaitos sumą reikia sumažinti dar 400 Lt.

Ieškovas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš atsakovo žinučių turinio, nuo 2007-09-05 ieškovui nebėra teikiamos atsakovo paslaugos. Todėl ieškovas nesutinka su atsakovo išrašytomis vėlesnėmis sąskaitomis, kuriose ieškovui yra siūloma susimokėti už neva tai teiktas paslaugas dar 100 Lt, nors nurodytu sąskaitose laikotarpiu — nuo 2007-09-16 jokios paslaugos ieškovui nebuvo teikiamos. Ryšių reguliavimo tarnybai pripažinus, kad reikalavimas mokėti daugiau negu nustatytas kredito limitas, yra neteisėtas, ir jeigu teismas pripažintų, kad neteisėtas buvo ir pats nustatytasis 450 Lt kredito limitas, tolesnių sąskaitų išrašymas neteikiant paslaugų taipogi būtų pripažintinas neteisėtu. Todėl 100 Lt sumą pagal 2007-10-16 sąskaitą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 sąskaitą Nr. 5059636879 ieškovas laiko esant neteisėtai priskaičiuotu mokėjimu, o aptariamas sąskaitas — naikintinomis.

Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovo bandymas remtis šiame ginče 2001-02-20 sutartimi „Dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo“ (toliau — Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų), kurią ieškovas buvo sudaręs su atsakovu dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, yra nepagrįstas. Ši sutartis buvo nutraukta 2007-01-15, kai ieškovas savo pareiškimu perleido turėtą pagal tą sutartį mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-686-606** kitam asmeniui — *** ***. Nuo tos dienos ieškovas neturėjo su atsakovu jokios sutarties, nes šiame laikotarpyje neegzistavo sutarties dalykas, kuris yra būtinas bet kokios sutarties elementas. Todėl 2007-05-04 sudarytasis GSM abonento prašymas ir yra vienintelė sutartis, kuri reguliuoja ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius šio ginčo laikotarpiu.

3

Ieškovas patikslino pradinį ieškinį, pareikšdamas reikalavimą dėl sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, todėl papildė argumentus dėl atsakovo taikomos paslaugos kredito limito nustatymo tvarkos nesąžiningumo. Ieškovas nurodė, kad Elektroninių Ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7 p. nustatyta, jog sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją apie suteikiamą paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir tvarką. Akivaizdu, kad ši norma reikalauja iš paslaugų teikėjo tais atvejais, kai atsiskaitymas su klientu grindžiamas ne išankstiniu apmokėjimu (išankstinio apmokėjimo atveju kredito limitas nenustatomas), o suteikiamu paslaugų kreditu (nustatant to kredito limitą), tas paslaugų kredito limitas turi būti aiškiai nurodytas sutartyje. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 3 p. nurodyta, kad paslaugu kredito limitas — tai pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Tuo būdu sutartyje turi būti nurodytas kredito limitas kaip pinigų suma. Tačiau nei 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, nei 2007-05-04 GSM abonento prašyme tokia aiški informacija apie suteikiamą kredito limitą nėra pateikiama. Nepateikiama čia ir informacija apie kredito limito keitimo sąlygas ir tvarką. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p. nurodyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą; paslaugų teikėjas privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį Paslaugų užmokestį). Ieškovo nuomone šiame Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių punkte yra pateikiamos tos kredito limito nustatymo ar keitimo sąlygos, apie kurias kalbama jų 6.7 punkte.

2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų yra nurodyta: „[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“. Pastaroji nuostata 2007-05-04 GSM abonento prašyme yra pakeista ir pateikiama sekančiai: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“. Tuo būdu akivaizdu, kad nei kuriame nors iš tų dokumentų atskirai, nei abiejuose kartu informacija ir galimybės, kurių sutartyje iš paslaugos teikėjo reikalauja Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7. p. ir 24. p. nėra pateikiama ir galimybė nėra sudaroma. Klientui sakoma, kad tai esanti atsakovo kaip paslaugų teikėjo prerogatyva nustatyti ir keisti kredito limitą kad paslaugų teikėjas tai gali daryti savo nuožiūra. Kad susižinotų kredito limitą klientui siūloma skambinti telefonu, nors sutarties ar susitarimo sudarymo metu jis sėdi būtent atsakovo prekybos salone, kuriame informacija apie kredito limitą ir yra gaunama. Vartotojui nesuteikiama informacija apie galimi bes sumažinti kredito limitą arba jis net klaidinamas (2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą ir ieškovui paprašius nustatyti kredito limitą lygę minimaliam paslaugos mokesčiui — 50 Lt, jam buvo atsakyta neigiamai), jam sudaromos dirbtinės kliūtys netgi susižinoti, koks limitas yra. Visa tai daroma (pagrįstai) tikintis, kad klientas nebus toks atkaklus, kad daug kartę kreiptųsi į paslaugos teikėją išspręsti tą patį klausimą. Visos tos sąlygos pasunkina vartotojo padėtį lyginant su ta, kokią jam sudaro teisės aktai. Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugą ir GSM abonento prašymo sąlyga dėl kredito limito nustatymo ir jo keitimo sąlygų ir tvarkos neatitinka CK 6.350 str. 2 d. bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7. p., 24. p. nuostatų, todėl pripažintina negaliojančia, kaip nesąžininga sutarties sąlyga CK 6.188. str. 1 d., 2 d. 10 p., 3 d., 6 d. teisės normų pagrindais.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį (b. l. 132-137), kuriuo prašė šį ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šalys 2001-02-20 sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų. Ieškovui pagal šią sutartį buvo priskirtas abonentinis numeris 8-286-606** (po nacionalinio numeracijos plano pasikeitimo šis numeris pasikeitė į 8-686-606**) ir nustatytas mokėjimo už paslaugas planas „Riteris“. 2007-01-15 dieną paslaugų teikimo numeris nenutraukiant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo perduotas kitam atsakovo abonentui *** ***. Ieškovui paslaugų teikimas buvo laikinai nutrauktas. 2007-05-04 ieškovo prašymu paslaugų teikimas buvo atnaujintas, paskiriant ieškovui naują abonentinį numerį 8-616-57483 ir nustatant mokėjimo planą „Connect Namams“. 2007-09-04 paslaugų teikimas ieškovui dėl viršyto kredito limito buvo apribotas, uždraudžiant naudotis mokamomis paslaugomis. 2007-09-16 ieškovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 5058060187 už suteiktas paslaugas nuo 2007-08-16 iki 2007-09-15 1181,03 Lt sumai. Po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo šios sąskaitos suma kreditine sąskaita Nr.9000091094 buvo sumažinta 731,03 Lt, t. y. iki 450 Lt. Ieškovas sumokėjo tik 50 Lt ir liko skolingas atsakovui pagal šią sąskaitą 400 Lt. Ieškovas nei šios sąskaitos likusios dalies, nei po to sekusių 2007-10-16 ir 2007-11-16 sąskaitų neapmokėjo, todėl jam paslaugų teikimas buvo sustabdytas. Šiuo metu ieškovas yra skolingas atsakovui 500 Lt už suteiktas paslaugas.

Atsakovo nuomone, šiame ginče visų pirma svarbu išsiaiškinti sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo prasmę ir esmines sąlygas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2001-02-20 ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, t. y. dėl elektroninių Ryšių paslaugų teikimo. CK prasme buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis, kuria atsakovas 

4

įsipareigojo teikti ieškovui elektroninių ryšių (judriojo telefono ryšio) paslaugas, o ieškovas įsipareigojo tinkamai ir laiku už suteiktas paslaugas atsiskaityti (6.716 str.). Sudaryta Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų yra neterminuota (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 8.1. punktas), todėl jos nutraukimas galimas tik įstatymuose nustatyta tvarka (CK 6.199, 6.721 ir 6.217 str.). elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos atsakovo, yra viešosios paslaugos ir joms yra keliami papildomi teisiniai reikalavimai. elektroninių ryšių paslaugų teikimą ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarčių sąlygas papildomai reglamentuoja specialios taisyklės (lez specialis), nustatytos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse. Pažymėtina, kad pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, atsakovas savarankiškai nesant esminio teisės pažeidimo neturėjo teisės nutraukti sudarytos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 11 p.), o ieškovas savo teise nutraukti neterminuotą sutartį įstatymuose nustatyta tvarka (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 p.) nepasinaudojo. Ieškovas klysta manydamas, kad 2007-01-15 dieną pasirašydamas dokumentus dėl abonentinio numerio perdavimo trečiajam asmeniui, kartu nutraukė ir Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų. Atsakovas pastebi, kad pačiame abonentinio numerio perdavimo dokumente ieškovas tik išreiškia sutikimą perleisti numerį, bet nenutraukia minėtos sutarties. Taigi šiuo atveju buvo tiesiog laikinai, nenutraukiant Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, nutrauktas paslaugų teikimas. Papildomai šį argumentą patvirtina ir ieškovo pateiktas 2007-05-04 GSM abonento prašymas, kurio pagrindu naujomis sąlygomis vėl buvo pradėtas paslaugų teikimas, bei tas faktas, kad su ieškovu nebuvo sudaryta nauja sutartis. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės gana išsamiai išdėsto reikalavimus elektroninių paslaugų teikimo sutarčiai (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių II skyrius), todėl tuo atveju, jei Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų būtą nutraukta, atsakovas būtų pateikęs ieškovui pasirašyti naują sutartį, atitinkančią Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių reikalavimus. Šiuo atveju taip neatsitiko. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo manymu, elektroninių ryšių paslaugos ieškovui ginčo laikotarpiu buvo teikiamos 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašymo pagrindu.

Atsakovo nuomone, niekuo nepagrįsti ieškovo argumentai dėl jo nesupažindinimo su mokėjimo plano tarifais. Ieškovas, pasirašydamas prašymą įjungti paslaugas, buvo supažindintas su mokėjimo tarifais, atsakovo prekybos salonuose ieškovui buvo pateikti atitinkami mokėjimo plano aprašymai (reklaminiai bukletai, lankstinukai), be to, visi mokėjimo planai yra patalpinti atsakovo interneto tinklalapyje, kuriame ieškovas be vargo galėjo juos rasti. Tai rodo, kad atsakovas tinkamai vykdė informavimo apie tarifus ir kitas paslaugų teikimo sąlygas pareigą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo argumentas, kad jis neva nebuvo supažindintas su mokėjimo plano tarifais ir jam buvo suteikta ne visa informacija, yra nepagrįstas.

Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad kredito limitas yra paslaugų kiekis, kurį paslaugų teikėjas sutinka suteikti prieš abonentui sumokant už suteiktas paslaugas. Viršijus šį limitą mokamų paslaugų teikimas apribojamas ir abonento prašoma atsiskaityti už paslaugas avansu ar kitaip užtikrinti prievolės įvykdymą. kredito limitas elektroninių ryšių sektoriuje yra suteikiamas tik tiems abonentams, kurie periodiškai (kas mėnesį) atsiskaito su paslaugų teikėju po pasinaudojimo paslaugomis. Tokie abonentai vadinami post-paid abonentais. Natūralu, kad paslaugų teikėjas teikia paslaugas kreditan savo rizika, todėl turi įvertinti tokio paslaugų teikimo į kreditą rizikingumą ir nuspręsti, nuo kokios sumos yra būtina sustabdyti mokamų paslaugų teikimą bei paprašyti atsiskaityti avansu. Rizika vertinama priklausomai nuo post-paid abonento tipo (pvz., bendrovė ar fizinis asmuo), jo naudojimosi paslaugomis istorijos, atsiskaitymų istorijos ir pan. Paslaugų teikėjas, skaičiuodamas kredito limitą iš esmės balansuoja tarp siekimo netrukdyti abonentui naudotis paslaugomis ir siekimo apsaugoti save, išvengdamas pernelyg didelės sąskaitos, kurios abonentas nesugebės apmokėti, išrašymo (realiai toks požiūris saugo ir abonentą, nes praradus telefoną, ar kam nors piktnaudžiaujant paslaugomis, ir netaikant kredito limito, sąskaita gali pasiekti labai didelę sumą). Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės pakankamai lanksčiai reguliuoja kredito limitą, nurodydamos, kad jo dydis neturi trukdyti naudotis paslaugomis (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p.) ir įpareigodama paslaugų teikėją įspėti apie kredito limito pasibaigimą (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 p.). Antra vertus, kredito limitas gali būti ir speciali paslauga teikiama abonentui, kai jis nori kontroliuoti savo sąskaitų dydį. Šiuo atveju kredito limitą nustato pats abonentas, pildydamas atitinkamą prašymą (ERPTT 24 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo nustatytas 450 Lt kredito limitas. Ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl kredito limito dydžio, nors apie jį buvo reguliariai informuojamas sąskaitose. Nors patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad 2007-05-04 neva prašęs nustatyti 50 Lt dydžio kredito limitą, o atsakovo darbuotoja nesutikusi to padaryti, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Todėl ieškovo teiginys, kad jis neva kreipęsis į atsakovą dėl kredito limito sumažinimo, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, kadangi byloje nėra jokių šį ieškovo teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina, kad

5

ieškovas daro klaidingą išvadą jog kredito limitas nustatomas tik sudarant sutartį. Nei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, nei Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų tokio reikalavimo nenustato, ieškovas bet kuriuo metu, tiek sudarant sutartį, tiek sutarties vykdymo eigoje galėjo kreiptis į atsakovą ir prašyti kredito limito pakeitimo, tačiau to niekada nedarė. Atsakovo nuomone, tokia kredito limito nustatymo tvarka yra pakankamai lanksti ir ieškovo teisių pasirinkti norimą kredito limitą neapriboja ir nepažeidžia. Atsakovas sutinka su tuo, kad ieškovas turėjo teisę pasirinkti ir mažesnį kredito limito dydį, tačiau būtent pats ieškovas niekada to nedarė, neišreiškė prieštaravimų dėl kredito limito dydžio ir niekada neprašė atsakovo nustatyti mažesnį kredito limitą (pvz., 50 Lt kaip tai nurodo pats ieškovas). Tai reiškia, kad ieškovas savo teisėmis tiesiog nesinaudojo ir jam nėra pagrindo teigti, kad 450 Lt dydžio kredito limito suma nustatyta jam nežinant ir/ar nesutinkant, bei šios sumos nustatymas pažeidžia jo interesus ar riboja jo teises.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas prašo 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5 punkto nuostatą („[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“) kartu su 2007-05-04 GSM abonento prašymo nuostata („Apie klientui suteikiamą kredito limitą gulima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“) pripažinti nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga ir todėl negaliojančia. Ieškovas šį savo reikalavimą grindžia argumentu, kad šios sąlygos neva, pasunkina vartotojo padėtį lyginant su ta, kokią jam sudaro teises aktai“. Tokia ieškovo nuomonė nėra pagrįsta. CK 6.188 str. 5 d. numatyta, kad vertinant sutarties sąlygas sąžiningumo požiūriu turi būti atsižvelgiama į sutarties sudarymo metu buvusias aplinkybes. Ieškovas pažymi, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7 p. nustatyta, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją apie suteikiamą paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, kuriomis remiasi ieškovas, įsigaliojo tik 2005-12-21. Tuo tarpu Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų tarp ginčo šalių, kaip minėta, buvo pasirašyta dar 2001-02-20. Taigi atsakovas aptariamoje 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų nenurodęs tikslaus kredito limito dydžio veikė teisėtai, kadangi šios sutarties sudarymo metu negaliojo jokie teisės aktai, kurie įpareigotų paslaugų teikėją sutartyje nurodyti suteikiamą kredito limitą. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, jokie teisės aktai nereglamentavo ir kredito limito nustatymo tikslo ar jo taikymo tvarkos. Vienintelė kredito limito funkcija tuo metu buvo padėti paslaugų teikėjui valdyti abonentų mokumo riziką, tačiau nebuvo paslauga abonentui, skirta kontroliuoti, riboti savo išlaidas elektroninių ryšių paslaugoms. Svarbu tai, kad paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas kreditan savo rizika, įvertinęs tokio paslaugą teikimo į kreditą rizikingumą, nuspręsdavo, nuo kokios sumos yra būtina paprašyti kliento atsiskaityti avansu. Siekiant, kad klientui dėl to nekiltų nepatogumų, atsižvelgiant į jo abonentų skaičių, sąskaitų dydį, atsiskaitymų istoriją, sutarties pasirašymo metu nustatytas minimalus kredito limitas būdavo didinamas. Todėl Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų nuostata, numatanti, kad paslaugų teikėjas turi teisę keisti kredito limitą ne tik nepažeidžia vartotojų teisių ir neblogina jų padėties, bet priešingai – tokiu būdu užtikrinami vartotojų interesai, kadangi klientui sudaromos patogesnės sąlygos naudotis paslaugomis, suteikiama galimybė ilgiau nevaržomai naudotis mobiliuoju ryšiu be išankstinio apmokėjimo. 2005-12-31 įsigaliojusios Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės suteikė galimybę paslaugų teikėjui laisvai nustatyti ir keisti klientui numatytą kredito limitą. Vienintelis atvejis, kai pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles kredito limitas negalėjo būti paslaugų teikėjo nuožiūra didinamas, – kai vartotojas pasirinkdavo mažesnį už siūlomą kredito limitą (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių redakcija, galiojusi iki 2007-01-06), tačiau, kaip minėta, ieškovas šia teise nesinaudojo ir dėl mažesnio kredito limito nustatymo į atsakovą nesikreipė.

Atsakovas nesutinka su ieškovo nuomone, kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų bei 2007-05-04 GSM abonento prašymo nuostatos, numatančios, kur ir kaip klientas gali sužinoti apie jam suteiktą kredito limitą kokiu nors būdu pažeidžia vartotojų teises. Ieškovas nepagrįstai pažymi, kad minėtomis sąlygomis klientui „sudaromos dirbtinės kliūtys netgi sužinoti, koks jis (limitas) yra“. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose nuostatose kaip tik aiškiai nurodyta, kad suteikto kredito limito dydį klientas gali sužinoti bet kuriame atsakovo prekybos salone arba vienu iš nurodytų trumpųjų numerių, t. y. paskambinus į atsakovo klientų aptarnavimo centrą numeriu 1533 arba savitarnos numeriu 1544. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, kad minėtos sąlygos yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis tuo, kad atsakovas tiek 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų bei 2007-05-04 GSM abonento prašymo pasirašymo, tiek ir vykdymo metu tinkamai laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir veikė sąžiningai, o šių dokumentų sąlygos dėl kredito limito nustatymo ir taikymo ne tik nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, bet atvirkščiai — ją užtikrina, ieškovo prašymas minėtas nuostatas pripažinti nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis ir negaliojančiomis ab initio laikytinas nepagrįstu.

6

Atsakovas pažymi, kad pagal atlygintinę paslaugų teikimo sutartį, paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugas, o paslaugų gavėjas įsipareigoja už jas sumokėti (CK 6.716 str.). Atsakovas ieškovui teikė kokybiškas elektroninių ryšių paslaugas ir atsižvelgdamas į suteiktų paslaugų kiekį pateikdavo sąskaitas apmokėjimui. Ieškovas dėl teikiamų paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, naudojimosi paslaugomis kiekio neginčijo, todėl privalo vykdyti savo pareigą atsiskaityti (CK 6.716 1 d. ir Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 5.4. p.). Ieškovas sąskaitų dydžio sumažinimą argumentavo kredito limito dydžiu, todėl atsakovas jau anksčiau, neprieštaraudamas šiam argumentui, sumažino išrašytą sąskaitą iki 450 Lt, o su papildomu sumažinimu iki 50 Lt nesutinka dėl argumentų išdėstytų aukščiau. Atsakovas taip pat pažymi, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Ryšių reguliavimo tarnyba savo 2007-12-27 įsakyme.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovas įsipareigojo mokėti abonentinį mokestį tuo atveju, jei jam paslaugų teikimas būtų apribotas dėl neatsiskaitymo (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.6 punktas). Ieškovui paslaugų teikimas buvo tik apribotas, t. y. neteikiamos mokamos paslaugos, tačiau nemokamų paslaugų teikimas ir toliau vyko, (pvz., ieškovas galėjo priimti SMS žinutes). Taigi atsakovas patyrė tam tikras sąnaudas paslaugų teikimui, kurias ieškovas Sutartimi dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo įsipareigojęs apmokėti. Atsakovas 2007-10-16 bei 2007-11-16 išrašė atitinkamas sąskaitas, kurių dydis yra lygus abonentinio mokesčio dydžiui (po 50 Lt), o ieškovas turėjo pareigą šias sąskaitas apmokėti, tačiau to nepadarė. Aptariama Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ją pasirašiusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). ši sutartis nebuvo pakeista ar kitaip koreguota pakeičiant ar panaikinant ieškovo įsipareigojimą mokėti abonentinį mokestį, todėl, atsakovo nuomone, ieškovas privalo jį sumokėti, o ieškovo reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.

Elektroninių ryšių reguliavimo tarnyba savo paaiškinime (b. l. 32-34) nurodė, kad Elektroninių ryšių paslaugą teikimo taisyklių 3 p. nustatyta, jog Elektroninių ryšių paslaugų kredito limitas — tai pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos elektroninių ryšių paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nustatytą ataskaitinį laikotarpį. Atsižvelgiant į Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p., elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kredito limitą. Ieškovas teigia, kad sudarant elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį kredito limitas nebuvo nustatytas, tačiau nurodyta, kad informaciją apie jį galima sužinoti paskambinus nurodytais telefono ryšio numeriais. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7 p. nustato, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją kad paslaugų kredito limitas nenustatomas, arba apie suteikiamą elektroninių ryšių paslaugų kredito limitą jo keitimo sąlygas ir tvarką. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 44 p. numatyta, kad sąskaitoje už suteiktas paslaugas inter alia nurodomas per ataskaitinį laikotarpį suteikiamas elektroninių ryšių paslaugų kredito limitas. Iš ieškovo pateiktos medžiagos matyti, kad 2007-05-04 GSM abonento prašyme nėra nurodyta, kad elektroninių ryšių paslaugų kredito limitas nenustatomas, priešingai — yra nurodyta, kad informaciją apie suteikiamą kredito limitą galima gauti paskambinus jame nurodytais telefono ryšio numeriais. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktose 2007 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių sąskaitose už suteiktas paslaugas yra nurodytas suteiktas paslaugų kredito limitas — 450 lt. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat nepasinaudojo Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 p. numatyta galimybe pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą o teiginys, kad galimybė pasirinkti mažesnį už siūlomą kredito limitą buvo apsunkinta, yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas sutiko su atsakovo siūlomu kredito limito dydžiu, kuris ir taikytinas sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 p. nustato, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo nemokamai sudaryti galimybę sužinoti paslaugų kredito limito likutį ir baigiantis šiam limitui abonentas turi būti iš anksto įspėtas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymą, jog iš anksto tinkamu būdu įspėjo ieškovą apie besibaigiantį kredito limitą ir tokiu būdu pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 p. reikalavimus. Atsakovas sutartyje nesudaręs galimybės ieškovui išreikšti savo valią dėl elektroninių ryšių paslaugų apribojimo paslaugų kredito limitui pasibaigus, pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 p. reikalavimus bei netinkamai vykdė CK 6.38 str. 3 d. įtvirtintą šalių pareigą bendradarbiauti vykdant prievolę ir savo pareigas vykdyti kuo ekonomiškiau bei CK 6.718 str. 1 d. įtvirtintą pareigą teikiant paslaugas veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje (b. l. 65-69) dėl 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašymo sąlygų nesąžiningumo, analizuodama Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. nuostatą suteikiančią atsakovui teisę „[…] savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą klientui“, pripažino, kad ši nuostata yra nesąžininga, nes atsakovui suteikia teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, sutartyje nenustačius kredito limito keitimo pagrindinį. Tai atitinka CK 6.188 str. 2 d. 10 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

7

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nesąžiningomis pripažino ir kitas 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sąlygas nesąžiningomis.

Ieškovas ir ieškovo atstovas teismo posėdžių metu taip pat paaiškino, kad pasirašydamas GSM abonento prašymą ieškovas atsakovo darbuotojos teiravosi apie galimybę nustatyti 50 Lt kredito limitą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tokios galimybės nėra, o kredito limitą liepta susižinoti paskambinus nurodytu numeriu. Ieškovas, gavęs sąskaitas už suteiktas paslaugas, suprato, kad jam nustatytas 450 Lt kredito limitas, tačiau prieštaravimų dėl jo nereiškė ir į atsakovą šiuo klausimu nesikreipė. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 100 MB nemokamų duomenų piko metu limitą viršijo netyčia siųsdamasis filmuką. ieškovas ir jo atstovas akcentavo, kad jei ieškovui būtų buvę leista pasirašant GSM abonento prašymą nustatyti kredito limitą, ieškovas būtų pasirinkęs 50 Lt kredito limitą. Tačiau pasirašant aptariamą GSM abonento prašymą kredito limito dydis, jo nustatymo ir keitimo tvarka nebuvo nurodyta, taip pat ieškovui nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo valią dėl kredito limito dydžio.

Atsakovo atstovai teismo posėdžių metu taip pat paaiškino, kad pasirašant sutartis klientas žodžiu informuojamas apie kredito limitą. Jei šis limitas klientui yra per didelis, pasiūloma jį susimažinti pateikiant rašytinį atsakovo paruoštą prašymą. Klientui neišreiškus valios dėl konkretaus kredito limito dydžio, šį limitą nustato pats atsakovas, įvertinęs tam tikrus faktorius.

Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovas su atsakovu 2001-02-20 sudarė Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų (b. l. 12-13, 43-45), kuria atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM/DCS) ryšio paslaugas už užmokestį, o ieškovas — naudotis teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti šios sutarties nustatyta tvarka (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 1.1. p.). 2007-01-15 ieškovui pagal 2001-02-20 sudarytą Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų suteiktas abonento telefono numeris buvo perduotas kitam atsakovo abonentui (b. l. 48), todėl laikotarpiu nuo 2007-01-15 iki 2007-05-04 ieškovui jokios paslaugos pagal šią sutartį teikiamos nebuvo (b. l. 83). 2007-05-04 šalys pasirašė atsakovo parengtą dokumentą, pavadintą „GSM abonento prašymas“ (b. l. 4-5, 48), kurio pagrindu atsakovas suteikė ieškovui naują abonentinį numerį ir nustatė mokėjimo planą „Connect namams“. Pagal šį planą mobilaus interneto paslaugos ieškovui už mėnesinį paslaugos mokestį – 50 Lt nakties valandomis ir savaitgaliais bei švenčių dienomis turėjo būti teikiamos neribotai, o piko metu – darbo dienomis duomenų persiuntimas buvo apribotas iki 100 megabaitų (MB). Viršijus šį limitą piko valandomis, už kiekvieną papildomą kilobaitą (kB) ieškovas turėjo mokėti po 0,004 Lt (arba 4,1 Lt už 1 MB). Visa ši informacija buvo pateikiama atsakovo tinklalapyje (b. l. 91-95), tačiau prie 2007-05-04 GSM abonento prašymo atskiro rašytinio dokumento forma nebuvo pridėta. 2007-05-04 pasirašant GSM abonento prašymą ir vėliau tarp šalių taip pat nebuvo sudaryta kita sutartis, kuri reglamentuotų paslaugų pagal aptariamą GSM abonento prašymą teikimo sąlygas ir tvarką (b. l. 133). Iki 2007-09-05 atsakovas teikė ieškovui mobilaus interneto paslaugas pagal 2007-05-04 GSM abonento prašyme pasirinktą mokėjimo planą „Connect namams“, o ieškovas už šias paslaugas atsiskaitydavo, mokėdamas ne didesnį kaip mėnesinį paslaugos mokestį – 50 Lt (b. l. 6, 18-20). 2007-09-05 ieškovas iš atsakovo gavo pranešimą trumpąja žinute (SMS), kad paslaugų teikimas, viršijus kredito limitą ieškovui yra apribotas (b. l. 6). 2007-09-16 atsakovas už laikotarpį nuo 2007-08-16 iki 2007-09-15 pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058060187 1181,03 Lt sumai, kurią sudarė 50 Lt mėnesinis paslaugos mokestis ir 1131,03 Lt už duomenų perdavimą per GPRS (angl. General Packet Radio Service – bendras paketinis radijo ryšys) (b. l. 14). Vėliau atsakovas už laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14, kuriuo ieškovui buvo apribotas paslaugų teikimas pagal 2007-05-04 GSM abonento prašymą pateikė atsakovui dar dvi sąskaitas (2007-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879) bendrai 100 Lt sumai, kurią sudarė 50 Lt dydžio paslaugos mėnesinis mokestis už du mėnesius (b. l. 16-17). Ieškovas dėl minėtos 2007-09-16 PVM sąskaitos-faktūros sumažinimo kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą kuri šią sąskaitą sumažino iki 450 Lt, konstatuodama, kad atsakovo reikalavimas dėl aptariamoje sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos, viršijančios 450 Lt, yra neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 7-11). Remdamasis šiuo sprendimu atsakovas 2008-01-04 pateikė ieškovui kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 9000091094 (b. l. 15), kuria ieškovo mokėtiną sumą pagal jau minėtą ir ginčą tarp šalių sukėlusią 2007-09-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058060187 1181,03 Lt sumai sumažino iki 450 Lt. Ieškovas ir sumažintos sąskaitos bei minėtų sąskaitų už laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14 neapmokėjo, nes su jomis nesutiko.

Ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžių metu pripažino, kad suteiktus nemokamus 100 MB duomenų parsisiuntimui piko metu 2007-09-04 savo neatsargiais veiksmais viršijo, t. y. neginčijo, kad atsakovas jam mobilaus interneto paslaugas, už kurias išrašė minėtą 2007-09-16 sąskaitą 1131,03 Lt sumai, suteikė. Ieškovas savo atsisakymą apmokėti šią ir dvi po jos sekusias sąskaitas iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nesudarė jam galimybės pasirinkti norimą paslaugų kredito limitą ir jį nustatė savo nuožiūra, kredito 

8

limito dydis ir galimybė jį pakeisti kliento prašymu nėra nurodyta nei 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, nei 2007-05-04 GSM abonento prašyme. Ieškovo teigimu, jei jam būtų buvusi sudaryta galimybė išreikšti savo valią dėl kredito limito dydžio, jis būtų pasirinkęs 50 Lt dydžio kredito limitą atitinkantį minimalų mėnesinį plano „Connect namams“ mokestį. Ieškovui neatsargiais veiksmais šį pasirinktą limitą viršijus, jam teikiamos paslaugos būtų buvusios apribotos ir nekiltų pareiga sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Dėl šios priežasties ieškovas ginčija Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašymo nuostatas, nesudariusios jam galimybės savo nuožiūra pasirinkti kredito limito dydį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad šios bylos nagrinėjimo dalyko ribas apibrėžia paslaugų kredito limito nustatymo ir keitimo tvarkos analizė nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ir šalių santykius reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu ir, jei atitinkamos sąlygos būtų pripažintos nesąžiningomis ar (ir) pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus, jų įtakos ieškovo pareigai atsiskaityti su atsakovu už pastarojo suteiktas paslaugas vertinimas. Ieškovo išsakytos abejonės dėl galimai jį klaidinusių mokėjimo plano „Connect namams“ tarifų iš esmės nėra susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais ir šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Su šiais reikalavimais bei bylos nagrinėjimo dalyku taip pat nėra susijęs ir dėl to nespręstinas klausimas, ar atsakovas privalėjo apriboti ieškovui paslaugų teikimą viršijus nustatytą kredito limitą nes į šį klausimą jau atsakyta minėtame 2007-12-27 Ryšių reguliavimo tarnybos įsakyme „Dėl Donato Glodenio prašymo“, savo pareigą apriboti paslaugų teikimą viršijus jų kredito limitą pripažino ir pats atsakovas, 2007-09-16 sąskaitą sumažindamas iki atsakovo nuožiūra nustatyto ieškovui teikiamų paslaugų kredito limito – 450 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilusį ginčą ieškovas bandė spręsti kreipdamasis į Ryšių reguliavimo tarnybą. Nors su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu ieškovas sutiko tik iš dalies, jos sprendimo neskundė bei ieškinio reikalavimo šioje byloje šiai institucijai nereiškė (b. l. 98). Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktą prašymą spręsti tarp šalių kilusį ginčą ieškovas iš esmės grindė tuo (nors tai ir nebuvo vienintelis argumentas), kad atsakovas neapribojo paslaugų teikimo viršijus paties atsakovo ieškovui nustatytą kredito limitą, o šis ieškinys grindžiamas tuo, kad pati kredito limito nustatymo tvarka ir sąlygos neatitiko nei teisės aktų reikalavimų, nei sąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų. Dėl šios priežasties Ryšių reguliavimo tarnyba į nagrinėjamą bylą buvo įtraukta kaip išvadą teikianti institucija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 49 str. 2 d.).

Dėl Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašymo santykio

Teismo nuomone, prieš pradedant vertinti, ar ieškovo prašomos pripažinti 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašymo nuostatos yra sąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos ir atitinka privalomus teisės aktų reikalavimus, būtina nustatyti šių dviejų dokumentų tarpusavio santykį ir jų galiojimą ginčo kilimo ir šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. būtina išsiaiškinti, ar 2007-05-04 GSM abonento prašymas yra neatskiriama 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugą dalis kaip jos priedas, ar tai yra atskiros sutartys ir ginčo tarp šalių kilimo metu galiojo tik GSM abonento prašyme nustatytos sąlygos, o Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo buvo nutraukta 2007-01-15, kuomet ieškovas pagal šią sutartį jam suteiktą abonento telefono numerį perdavė kitam atsakovo abonentui. Šalių pozicijos šiuo klausimu yra skirtingos. Ieškovas nurodo, kad šalių sutartiniai santykiai šiuo metu gali būti grindžiami tik 2007-05-04 GSM abonento prašymu, nes 2007-01-15 perdavus abonento telefono numerį kitam asmeniui 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo nutraukta. Tarp šalių nuo tos dienos neegzistavo jokia sutartis, nes nebuvo sutarties dalyko – būtino kiekvienos sutarties elemento. Atsakovas laikosi priešingos nuomonės, teigdamas, kad 2001-01-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo laikinai sustabdyta perdavus ieškovo telefono numerį kitam asmeniui ir atnaujinta 2007-05-04 ieškovui pateikus GSM abonento prašymą dėl „Connect namams“ paslaugų suteikimo. Atsakovo nuomone, 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų yra neterminuota atlygintinė paslaugų teikimo sutartis, todėl ji galėjo būti nutraukta tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovui teisės aktai aptariamu atveju nesuteikė teisės nutraukti šios sutarties, o ieškovas tokia savo teise nepasinaudojo. Atsakovo nuomone, jo argumentus dėl 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo galiojimo patvirtina ir tai, kad 2007-05-04 ieškovui pateikiant GSM abonento prašymą su juo nauja sutartis, atitinkanti tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, pasirašyta nebuvo. Teismas iš esmės sutinka su nurodytais atsakovo argumentais.

2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo sudaryta kaip neterminuota sutartis (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 8.1. p.). 2007-01-15 ieškovo pagal Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų suteikto abonento telefono numerio perdavimo metu, kurį ieškovas laiko minėtos sutarties nutraukimo, o atsakovas – sustabdymo metu, šalių sutartinius santykius, kylančius iš elektroninių ryšių paslaugų teikimo, taip pat reguliavo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 46 str.), Elektroninių

9

ryšių įstatymas (įstatymo originali redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2007-09-01) ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2007-02-01). Nei pati 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, nei iš jos kylančius santykius reglamentavę teisės aktai nesuteikė atsakovui teisės abonento telefono perdavimo kitam asmeniui pagrindu nutraukti sudarytą sutartį (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.7. p., CK 6.217 str., 6.721 str., Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 11. p.). 2007-01-15 Savininko keitimo akte (b. l. 47), kuriuo pagrindu ieškovas perdavė savo kaip atsakovo abonento numerį kitam asmeniui, taip pat nėra nurodyta, kad 2001-02-20 Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo būtų nutraukiama. Be to, kaip nurodo ir pačios šalys, ieškovui 2007-05-04 pasirašant GSM abonento prašymą nauja sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, o pačiame GSM abonento prašyme kitę sutarčiai būdingų sąlygų be pasirinkto paslaugų plano nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašymo Nr. OM 030606 sutampa. CK 6.154 str. 1 d. nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tant tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnię šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų šalys susitarė dėl elektroninio ryšio paslaugų teikimo, todėl laikinas sutartų paslaugų neteikimas dar nereiškia, kad susitarimas tarp šalių pasibaigė (pvz., pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 14 p., vartotojas turi teisę laikinai atsisakyti paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų, nenutraukdamas sudarytos sutarties). Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš šios sutarties šalių aiškiai neišreiškė savo valios ją nutraukti, laikytina, kad ši sutartis galiojo pasirašant 2007-05-04 GSM abonento prašymą ir galioja šiuo metu. Taigi GSM abonento prašymas laikytinas neatskiriama 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų dalimi kaip jos priedas ir šią susitarimų nuostatos kartu taikytinos nagrinėjant šią bylą bei vertinant šių susitarimų sąlygų sąžiningumą bei atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Dėl sutarties sąlygų sąžiningumo ir atitikimo teises aktų reikalavimams

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašymo nuostatos, suteikiančios atsakovui teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą bei nenustatančios pačiuose susitarimuose konkretaus kredito limito kaip pinigų sumos dydžio ir galimybės ieškovui kredito limito dydį keisti savo pageidavimu, pažeidžia Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse tvirtintą reglamentavimą apsunkina vartotojo padėtį daugiau nei tai leidžia įstatymai, todėl laikytinos nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis. Atsakovas su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo sudaryta 2001-02-20, o tuo tarpu Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatos, kuriomis remiasi ieškovas, buvo priimtos tik 2005-12-21, todėl negali būti taikomos vertinant 2001-02-20 sudarytos minėtos sutarties nuostatas. Atsakovas pažymi, kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sudarymo metu negaliojo jokie teisės aktai, kurie įpareigotų atsakovą tokio tipo sutartyse nurodytą kredito limitą, taip pat jokie teisės aktai nereglamentavo kredito limito funkcijos. Vienintelė kredito limito funkcija tuo metu buvo paslaugų teikėjo rizikos valdymas, bet ne klientui skirta paslauga, kontroliuoti savo išlaidas. 2005-12-31 įsigaliojus Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl kredito limito sumažinimo.

Teismas, vertindamas ieškovo ginčijamas Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugą ir GSM abonento prašymo nuostatas, tirs jų atitiktį tiek vartojimo sutarčių sąžiningų sąlygų reikalavimui, tiek ir jų atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių ryšių paslaugų teikimą, reikalavimams.

Dėl atitikimo vartojimo sutarčių sąžiningų sąlygų reikalavimams

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d. nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčię šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta

10

civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001, 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrjia ir kt. v. AB „Grigiškės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3- 211/2008, 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „LB baldai “, bylos Nr. 3K-7-581/2008).

CK 6.188 str., įgyvendinantis Europos Sąjungos Tarybos 1993-04-05 direktyvą Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Nesąžiningų sąlygų direktyva), įtvirtina, kad vartojimo sutarties sąlyga pripažįstama nesąžininga, jei, pirma, tokia sąlyga yra standartinė ir, antra, ši sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus (CK 6.188 str. 2 d., 5 d.). Sutarties sąlygos nesąžiningumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį bei visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios jis priklauso sąlygas; sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jei jos išreikštos aiškiai ir suprantamai (CK 6.188 str. 5 d.).

Teismas pažymi, kad vartojimo sutarties standartinių sąlygų vertinimas sąžiningumo požiūriu galimas ir tuomet, kai šių sąlygų turinio teisės aktai imperatyviai nereguliuoja, t. y. arba iš viso nereguliuoja arba teisė nustatyti tokią sąlygų turinį palikta pačioms šalims. Iš esmės sąžiningumo požiūriu nevertinamos tos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių buvo individualiai aptartos arba kurios perkelia imperatyvias teisės aktų nuostatas (Nesąžiningų sąlygų direktyvos 1 str. 2 d.), arba kurios atitinka CK 6.188 str. 5 d. įtvirtintus kriterijus. Taigi tai, kad teisės aktai nereglamentuoja tam tikro klausimo, dėl kurio šalys susitarė, dar nereiškia, kad šis susitarimas negali būti vertinamas sąžiningumo atžvilgiu. Dėl šios priežasties atsakovo argumentas, kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sudarymo metu Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės dar nebuvo priimtos, jokie teisės aktai nereglamentavo kredito limito elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nustatymo tikslo ir tvarkos bei nereikalavo nurodyti suteikiamą kredito limito dydį, todėl atitinkamos sąlygos negali būti pripažįstamos nesąžiningomis, atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (2000-10-11 įstatymo redakcija), iš esmės įtvirtinęs analogiškus nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nustatymo kriterijus, sąlygas ir tvarką (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11-13 str., 2000-10-11 įstatymo redakcija) kaip ir vėliau – 2001-07-01 įsigaliojęs CK (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str.). Atsižvelgiant į tai, analizuojant 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugą ir 2007-05-04 GSM pranešimo nuostatas, bus daroma nuoroda tik į atitinkamas CK normas.

Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų katu su jos priedu GSM abonento prašymu neabejotinai yra vartojimo sutartis, nes jos šalimis yra verslininkas (atsakovas) ir vartotojas (ieškovas), kuris verslininko teikiamomis elektorinių ryšių paslaugomis naudojasi su vartotoju verslu ar jo profesija nesusijusiu tikslu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 1 d. 14 p.). Tiek Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, tiek ir GSM abonento prašymas buvo sudaryti pagal atsakovo parengtas standartines sutarčių sąlygas. Ginčo tarp šalių dėl šių bylai reikšmingų aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog sudarant 2007-05-04 GSM abonento prašymą ieškovui žodžiu buvo paaiškinta jo galimybė išreikšti savo valią ir pasirinkti mažesnį kredito limitą, tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo, todėl kredito limito dydį – 450 Lt nustatė pats atsakovas. Šiuos teiginius atsakovas įrodinėja pateikdamas savo vidinę 2006-11-30 Naujo nuolatinio GSM abonento įjungimo tvarką (toliau – Tvarka), įpareigojančią atsakovo darbuotojus prieš sudarant elektroninio ryšio paslaugų sutartį informuoti klientą be kita ko, ir apie jam suteikiamą kredito limitą (Tvarkos 8.7. p.), trečiųjų asmenų rašytinius atsakovo paruoštus prašymus nustatyti konkretų jo dydį bei standartines Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sąlygas, kuriose kredito limito dydis yra išreikštas konkrečia pinigų suma, nustatyta jo keitimo tvarka ir sąlygos (sutarties 8. p.). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad galimybė jo klientams pasirinkti kredito limito dydį atsirado nuo 2006 m. Teismo nuomone, atsakovas šių savo teiginių neįrodė. CK 6.188 str. 4 d., be kita ko, nustatyta, kad pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas 2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą buvo informuotas apie kredito limito dydį ir galimybę savo nuožiūra jį sumažinti, t. y. sąlyga dėl

11

kredito limito dydžio šalių buvo aptarta individualiai, todėl ji negali būti vertinama sąžiningumo požiūriu (CK 6.188 str. 2 d.). Teismo manymu, tai, kad atsakovo darbuotojai pagal jo vidinę tvarką turi sudaryti galimybę klientui pasirinkti jį tenkinantį kredito limito dydį ir tokia galimybe pasinaudojo kiti atsakovo klientai, dar neįrodo, kad tokia galimybė iš tiesę buvo sudaryta ir ieškovui. Šio fakto neįrodo ir pateiktos standartinės Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sąlygos, nes minėta, pats atsakovas nurodo, kad sudarant GSM abonento prašymą nauja sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo. Atsakovas pripažino ir tai, kad su vidine Tvarka ieškovas supažindintas nebuvo. Ieškovas, priešingai nei teigia atsakovas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad 2007-05-04 sudarydamas GSM abonento prašymą teiravosi atsakovo darbuotojos apie galimybę pasirinkti 50 Lt dydžio kredito limitą, atitinkantį mėnesinį nustatyto mokėjimo plano „Connect namams“ mokestį, tačiau jam buvo atsakyta tokios galimybės nesant bei nenurodytas jam taikomas kredito limito dydis ((b. l. 8). Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovo paaiškinimais (CPK 185 str.). Kadangi atsakovas neįrodė, kad šalys individualiai aptarė sąlygas dėl kredito dydžio ir jo nustatymo galimybės ieškovo pasirinkimu, šios sąlygos, kaip vartojimo sutarties sąlygos, gali būti vertinamos sąžiningumo požiūriu.

Ieškovas ginčija Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. įtvirtintą nuostatą, kad: „[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ bei GSM abonento prašyme nurodytą nuostatą kad: Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“. Šių kartu su kitomis aptariamų susitarimų nuostatų analizė leidžia teigti, kad 2001-02-20 Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašyme nėra nustatytas ir konkrečia pinigų suma išreikštas paslaugų kredito limitas, o teisė šį limitą nustatyti ir keisti, nenurodant tokio nustatymo ir keitimo pagrindų, sąlygos ir tvarkos. išimtinai suteikiama tik atsakovui, kaip paslaugų teikėjui. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad 2001-02-20 sudarant susitarimą dėl elektroninio ryšio paslaugų teikimo vienintelė kredito limito funkcija buvo valdyti atsakovo, kaip paslaugų teikėjo, abonentų mokumo riziką. Kredito limitas dėl jau nurodytų priežasčių svarbus ne tik paslaugų teikėjui, bet ir klientui, nes leidžia jam savo ruožtu kontroliuoti išlaidas už naudojamas paslaugas. Taigi kredito limitu yra suinteresuotos abi šalys ir toks suinteresuotumas neatsirado tik 2005-12-31 įsigaliojus Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms, bet egzistavo ir 2001-02-20 sudarant Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų. Dėl šios priežasties, tuo atveju, kai atsakovas – paslaugų teikėjas savo nuožiūra nustato kredito limitą ir jį taiko, šalių susitarime nėra nurodyta kredito limito nustatymo ir keitimo tvarka, sąlygos ir pagrindai, ir ieškovui – vartotojui nesuteikiama teisė išreikšti savo valią bei reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas atsakovo, nesąžiningai iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ieškovo nenaudai, t. y. atsakovui, kaip paslaugų teikėjui suteikiama galimybė valdyti savo abonentų mokumo riziką o ieškovui, kaip vartotojui, kuris ir taip yra silpnesnė sutarties šalis, galimybė valdyti gaunamų paslaugų apimtį ir mokėtiną užmokestį už jas nesuteikiama. Tokiu būdu paslaugų teikėjui taip pat suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teise nustatant kredito limito dydį ir jį keičiant, pvz., paslaugų teikėjas gali nustatyti labai didelį kredito limitą, dėl ko vartotojui, neatsargiai besinaudojusiam paslaugomis, už jas gali tekti sumokėti didelę pinigų sumą, nors vartotojas ir buvo pageidavęs dėl mažesnio kredito limito dydžio. Be to, minėta, vartotojui nėra žinoma kredito limito dydžio nustatymo ir keitimo pagrindai, tvarka ir sąlygos. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. įtvirtinta nuostata „[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui“ ta dalimi. kuri leidžia atsakovui. savo nuožiūra nustačiusiam kredito limitą nenurodyti jo nustatymo pagrindų, tvarkos ir sąlygų bei nesuteikti ieškovui teisės išreikšti savo valią bei reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas, yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.188 str. 2 d. 10 p., 3 d.).

Teismo nuomone, Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašyme nustatyta sąlyga dėl kredito limito sužinojimo tvarkos – kreipimasis į prekybos salonus, abonentų aptarnavimo skyrius ar skambinimas nurodytais numeriais taip pat yra nesąžininga (CK 6.188 str. 3 d.). Šiuo atveju vartotojas papildomai turi aiškintis, ar jam taikomas kredito limitas ir jei taip, tai kokio dydžio, be to, nežinodamas kredito limito nustatymo tvarkos vartotojas iš esmės paliekamas nežinomybėje, nes paslaugų teikėjas bet kada kredito limitą gali padidinti arba jo visai netaikyti, nors prieš tai vartotojas ir būtų išsiaiškinęs taikomo kredito limito dydį. Dėl šios priežasties vartotojas, norėdamas išvengti didelių sąskaitų, privalėtų nuolat skambinti abonentų aptarnavimo numeriais ar lankytis abonentų aptarnavimo skyriuose, kas yra neprotinga ir nepateisinamai apsunkina vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, padėtį. Tai, kad atsakovas ieškovui pateikiamose sąskaitose už elektroninio ryšio paslaugas nurodydavo kredito limito dydį (b. l. 14-20, 50-52), nelaikytina tinkamu informavimu apie jį, nes sąskaita pateikiama kartą per kalendorinį mėnesį (Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 6.1. p.), o nagrinėjamos sutarties sąlygos nedraudžia atsakovui padidinti kredito limitą arba iš viso jį netaikyti bet kuriuo metu. Taigi gali būti ir tokia situacija, kai vartotojas vieną

12

mėnesį sąskaita už suteiktas paslaugas yra informuotas apie vienokio dydžio jam taikomą kredito limitą tačiau mėnesio bėgyje paslaugų teikėjas jį kelis kartus padidina ir vartotojas, būdamas įsitikinęs, kad neturės mokėti daugiau kaip sąskaitoje nurodytas kredito limitas, neatsargiai pasinaudojo paslaugomis, kelis kartus viršijančiomis šį pradinį limitą ir yra priverstas paslaugų teikėjui sumokėti didelę pinigų sumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo teismui pateiktose Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo standartinėse sąlygose kredito limito dydis yra išreikštas konkrečia pinigų suma bei nustatyta jo keitimo tvarka ir sąlygos (sutarties 8. p.). Teismo nuomone, tai tik parodo, kad 2007-05-04 sudarant GSM abonento prašymą ieškovas buvo išskirtas iš kitų atsakovo klientų rato, neinformuojant jo apie taikomo kredito limito dydį, jo keitimo tvarką bei galimybę ieškovui jį susimažinti.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. įtvirtinta nuostata „[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ bei GSM abonento prašyme nurodyta nuostata, „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“ yra nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos. Šios sąlygos yra negaliojančios ab initio, bet nedaro negaliojančios visos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio ir GSM abonento pranešimo (CK 6.188 str. 7 d.).

Dėl atitikimo privalomiems teises aktų reikalavimams

Teismas pažymi, kad bet kurios sutarties vykdymas turi atitikti tas imperatyvias teisės normas, kurios galioja jos vykdymo metu (CK 6.157 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (1), !97 p.).

Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų kartu su GSM abonento prašymu yra viešoji vartojimo sutartis dėl elektroninio ryšio paslaugų, todėl būtinas šios sutarties sąlygas, be kita ko, nustato ir vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymu priimtos ir 2005-12-31 įsigaliojusios Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (Elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 14 d., 34 str. 1 d. ir 6 d.).

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės nustato, kad paslaugų kredito limitas – pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį (3 p.). Paslaugų teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą, o tokia teise pasinaudojęs privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (24 p., 27 p.). Su abonentu raštu sudaromoje sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta informacija, kad paslaugų kredito limitas nenustatomas, arba apie suteikiamą paslaugų kredito limitą jo keitimo sąlygas ir tvarką (6.7. p.). Sutartys, kurios buvo sudarytos iki Elektroninių taisyklių įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja šioms taisyklėms (61 p.). Apibendrinus šias nuostatas, galima teigti, kad paslaugų teikėjas turi teisę tiek kredito limitą nustatyti, tiek ir jo nenustatyti. Jei kredito limitas nustatomas, apie jį, jo keitimo tvarką ir sąlygas turi būti nurodyta sudaromoje sutartyje, o paslaugų gavėjui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą. Šioms nuostatoms prieštaraujančios sutarties sąlygos negalioja.

Teismo nuomone, aukščiau pacituotosios Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatos yra imperatyvios normos, nes, pirma, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės įgyvendina Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d. nuostatą, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, antra, nurodytos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės suformuluotos įsakmiai, t. y. šalims nesuteikiama teisė jų nesilaikyti ar jas pakeisti, trečia, Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms prieštaraujančios sutartys negalioja.

Kai matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, galiojant Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėms ir 2007-05-04 ieškovui pasirašant GSM abonento prašymą šiame prašyme nebuvo nurodytas kredito limito dydis, jo keitimo sąlygos ir tvarka bei nesudaryta galimybė ieškovui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą, nors atsakovas kredito limtą ieškovui ir taikė. Tokia galimybė atsakovui nebuvo sudaryta ir vėliau, nes, nors kredito limito dydis – 450 Lt ir buvo nurodomas ieškovo atsakovui pateikiamose sąskaitose (b. l. 14-20), tačiau jose nebuvo informacijos, kokia tvarka ir sąlygomis šis limitas keičiamas, taip pat nenurodyta, kad kredito limito dydį, ne mažesnį už mėnesinį paslaugos mokestį, turi teisę pasirinkti ir pats ieškovas. Teismas konstatavo ir tai, kad ieškovas siekė pasirinkti 50 Lt dydžio kredito limitą tačiau tokia galimybė jam sudaryta nebuvo. Taigi Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento pranešimas neatitiko privalomų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7. p. ir 24. p. įtvirtintų nuostatų, todėl galėjo būti taikomos tiek, kiek šioms nuostatoms neprieštaravo.

Dėl ieškovo reikalavimo sumažinti kainą už suteiktas paslaugas 

Atsakovas Sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašyme nenurodydamas ieškovui taikomo kredito limito dydžio, jo keitimo tvarkos ir sąlygų bei nesuteikdamas ieškovui galimybės

13

pasirinkti mažesnį kredito limitą nei taikomas, ne tik įtvirtino nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas, bet ir nesilaikė vėliau įsigaliojusių teisės aktą reikalavimų, nors, kaip matyti iš paties atsakovo teismui pateiktų įrodymų, su kitais klientais sudaromos analogiško tipo sutartys teisės aktams neprieštaravo. Taigi atsakovui, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui (verslininkui), įtvirtinusiam nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas ir nesilaikiusiam privalomų teisės akų normų, tenka visa rizika dėl tokių veiksmų sąlygotų neigiamų padarinių.

Ieškovas nurodė, kad pateikdamas 2007-05-04 GSM abonento prašymą siekė nustatyti 50 Lt dydžio kredito limitą tačiau jam buvo atsakyta tokios galimybės nesant. Teismas jau konstatavo, kad, įvertinęs visas bylos aplinkybes, neturi pagrindo abejoti šiuo ieškovo teiginiu ir laiko jį įrodytu (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Teismas pažymi, kad jei ieškovui būtų buvusi sudaryta galimybė pasirinkti 50 Lt dydžio kredito limitą, net ieškovui neatsargiai piko metu parsisiuntus nemažą kiekį duomenų, sąskaita už šias paslaugas nebūtų galėjusi viršyti 50 Lt, nes atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, ieškovui viršijus kredito limitą, būtų privalėjęs nutraukti paslaugų teikimą o nenutraukęs – privalėtų pats prisiimti paslaugų išlaidas, viršijančias kredito limitą (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 p.). Minėta, tokią savo pareigą pripažino ir atsakovas, sumažindamas byloje ginčijamą 2007-09-16 sąskaitą iki savo paties nuožiūra nustatyto limito – 450 Lt (b. l. 15). Kadangi atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nesudarė ieškovui galimybės pasirinkti jo pageidaujamo 50 Lt dydžio kredito limito, teismas, vadovaudamasis sąžiningo vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesais, daro išvadą, kad aptariama 2007-09-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 5058060187 turi būti mažinama iki 50 Lt.

Byloje nustatyta, kad atsakovas po 2007-09-04 nutraukė ieškovui mobilaus interneto paslaugų teikimą, tačiau už laikotarpį nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879 bendrai 100 Lt sumai, kurią sudaro 50 Lt mėnesinis paslaugos „Connect namams“ mokestis už du mėnesius (b. I. 6, 16-17). Atsakovas reikalavimą priteisti mėnesinį paslaugos mokestį ir už laikotarpį, už kurį paslaugų teikimas buvo apribotas, argumentuoja Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugą 3.6. p., nustatančiu, kad paslaugų apribojimas neatleidžia kliento nuo abonentinio mokesčio mokėjimo, bei tuo, kad minėtu laikotarpiu ieškovui ir toliau buvo teikiamos nemokamos paslaugos (pvz., ieškovas galėjo priimti SMS žinutes). Teismas jau konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nesudarė ieškovui galimybės pasirinkti jo pageidaujamo kredito limito. Jei ieškovui tokia galimybė būtų buvusi sudaryta, už suteiktas paslaugas nebūtų priskaičiuota 1181,03 Lt suma ir mobilaus interneto paslaugų teikimas atsakovui nebūtų buvęs apribotas, t. y. tarp atsakovo veiksmų, pažeidžiančių privalomas teisės aktų normas, ir paslaugų ieškovui nutraukimo yra tamprus ryšys. Minėta, taip elgdamasis atsakovas, kaip profesionalus paslaugų teikėjas (verslininkas), privalo prisiimti visą dėl to atsiradusią riziką. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14 ieškovui būtų teikiamos kitos paslaugos pagal tarp šalių sudarytą Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio ir GSM abonento pranešimą (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2007-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879 bendrai 100 Lt sumai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už byloje pareikštus reikalavimus sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (b. l. 21, 104), todėl šios jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti ir 500 Lt atstovavimo išlaidų, sumokėtų A. Glodenio firmai „TIESOS VARTAI“, už ieškinio parengimą. Teismas pažymi, kad naujausia teismų praktika ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų neatlygina, nes: „Remiantis teismų praktika, CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas išlaidas sudaro dokumentų vertimo prieš iškeliant bylą teisme, gaunamų dokumentų, jų nuorašų patvirtinimo, byloje dalyvaujančių asmenų kelionės į teismą, gyvenimo, procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą nagrinėjant bylą ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas, priskiriamos prie atstovavimo išlaidų, nes UAB „ Logipolijos finansų grupė“ rengdama procesinius dokumentus atstovavo atsakovo interesus, teikė atstovaujamajam teisinę pagalbą gindama jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Atstovavimo išlaidos priteisiamos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį apmokamos tik išlaidos advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 443/2008). Cituotoji Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartyje suformuota taisyklė taikytina ir šioje byloje, nes faktinės bylų aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisimu, sutampa. Nesiremiant šiuo teismo precedentu, būtų pažeistas teisingumo principas, nesilaikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos teismų precedentų klausimu (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07, 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03). [PASTABA: Teismo sprendimo dalis, kuria atsisakoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2009-06-15 nutartimi, ir ieškovo naudai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.]

14

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 33,32 Lt pašto išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.188 str., Elektroninių ryšių įstatymo 34 str., Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 3 p., 6.7. p., 24 p., 26 p., CPK 178 str., 185 str., 260 str., 268-270 str., 279 str.,

nutarė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 2001-02-20 tarp ieškovo Donato Glodenio, a. k. ***********, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, sudarytos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM 030606 3.5. p. nuostata, kad: „[…] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui“, ta dalimi, kuri leidžia atsakovui, savo nuožiūra nustačiusiam kredito limitą, nenurodyti jo nustatymo pagrindų, tvarkos ir sąlygų bei nesuteikti ieškovui teisės išreikšti savo valią bei reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas, yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga ir negalioja nuo jos sudarymo momento.

Pripažinti, kad 2001-02-20 tarp ieškovo Donato Glodenio, a. k. ***********, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, sudarytos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM030606 3.5. p. nuostata, kad: „[…] Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ ir 2007-05-04 tarp ieškovo Donato Glodenio, a. k. ***********, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, sudaryto GSM abonento prašymo Nr. OM 030606 nuostata, kad: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“ yra nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

Sumažinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, ieškovui Donatui Glodeniui, a. k. ***********, 2007-09-16 pateiktos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 5058060187 sumą iki 50 Lt (penkiasdešimt litų).

Panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, ieškovui Donatui Glodeniui, a. k. 3 709090581, pateiktą 2007-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, ieškovo Donato Glodenio, a. k. ***********, naudai 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. [PASTABA: Teismo sprendimo dalis, kuria atsisakoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2009-06-15 nutartimi, ir ieškovo naudai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.]

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „OMNITEL“, į. k. 110305282, valstybės naudai 33,32 Lt (trisdešimt trys litai ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja                [parašas]                    Loreta Lipnickienė

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail