Įrašai su žyma „partizanai“

Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?

Kairėje – Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai rūmai; dešinėje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatas
Kairėje – Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai rūmai; dešinėje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatas
DĖMESIO: Straipsniu nesu visiškai patenkintas, tačiau paleidžiu tokį, koks yra. Rašau jį jau keletą savaičių, per atostogas norėčiau pailsėti ir nuo šios temos. Ne viskas šiam pasaulyje turi būti tobula 🙂


Šiame straipsnyje norėčiau aptarti klausimą, ar Lietuvoje vykstantys teisminiai procesai prieš buvusius sovietų pareigūnus dėl jų dalyvavimo kovose su partizanais ar jų suėmimo operacijose atitinka Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

Srebrenica ir platesnė genocido sąvokos reikšmė

Bosnijoje jau kelerius metus vyko karas. 1995 m. liepos mėnesį Bosnijos serbų pajėgoms pavyko užimti likusius tris rytų Bosnijoje likusius daugiausiai bosnių musulmonų gyvenamas vietoves: Srebrenicos, Žepos ir Goraždės enklavus. Ši karinė sėkmė greičiausiai ir patiems serbams buvo netikėta. Didžiulis į serbų valdžią patekusių bosnių musulmonų skaičius, be galo prasta (pačių serbų sukurta) humanitarinė situacija ir noras kartą ir visiems laikams „išspręsti“ musulmonų enklavų problemą Serbų respublikos rytuose stumtelėjo Bosnijos serbų pajėgų vyriausiąją vadovybę žiauriausiu būdu susidoroti su priešininkais. Toliau skaityti Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?

Dėl J. Noreikos reabilitavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu

noreika-reabilitavimas
Reabilitacijos pažymos fragmentas

Sekmadienį laidoje „Savaitė“ man jau pažįstamos žurnalistės Joana Lapėnienė ir Nemira Pumprickaitė pabandė apjuodinti J. Noreikos nuvainikavimo siekusius visuomenės veikėjus ir apginti J. Noreikos garbę. Pumprickaitė akivaizdžiai nukreipė V. Rakutį išdėstyti reikalą taip, kaip jai reikia; nors pastarasis pernelyg ir nesipriešino. Buvo sutelktos jungtinės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos karo akademijos, ir žurnalistų pajėgos (tiesa, V. Rakutis taip pat protarpiais dirba LGGRTC, tad jį galima priskirti ir šiai įstaigai).

Ypač įtikinamai skambėjo Delfi.lt apžvalgininko komentaras, kuris, deja, visiškai „prašauna“ pro reikalo esmę:

„Jeigu mes esame teisinė valstybė ir LAT yra reabilitavęs J. Noreiką dar 1991 metais, kodėl tik šiandien staiga kažkas pabunda ir sako: kodėl tas žmogus buvo reabilituotas? Tai jūs ginčijate LAT sprendimą? Ar atsirado kokių nors naujų duomenų? Nei to, nei to neatsirado“, – tikina DELFI.lt apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Problema ta, kad J. Noreika nebuvo nuteistas už talkininkavimą genocidui. Ir reabilituotas jis buvo ne dėl visko, ką gal būt yra padaręs, o dėl tų konkrečių veikų, už kurias jis buvo nuteistas. Toliau skaityti Dėl J. Noreikos reabilitavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu

V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiajai kolegijai spalio 20 d. paskelbus sprendimą byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ žiniasklaidoje buvo įvairiausių reakcijų ir sprendimo reikšmės interpretacijų. Deja, norintieji suprasti to sprendimo motyvus diskusijos įkarštyje rado daugiau dūmų nei šviesos. Kaip ir reikėjo tikėtis, būta nemažai pasipiktinimo „Europos“ negebėjimu mūsų suprasti. Strasbūro Teismas buvo kaltinamas nekompetencija ar tautos įžeidimu, Lietuvos okupacijos įteisinimu, pasitaikė ir pašaipių pasiūlymų reabilituoti gestapą ar Holokausto vykdytojus. Plačiau nei pats sprendimas buvo apžvelgiamos atskirosios nuomonės.

Būta ir raminamų komentarų. Antai Konstitucinio Teismo pirmininkas teigė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo praėjusiais metais paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo paaiškintos sovietų represijų įvardijimo genocidu teisinės galimybės. Jis teigė, jog sovietų nusikaltimus galima, nustačius tam tikras aplinkybes, prilyginti genocidui ir kad EŽTT sprendimas neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti sovietinių represinių struktūrų veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės).

Nors EŽTT dar nėra tekę nagrinėti visiškai analogiškų bylų, šis sprendimas remiasi gausia EŽTT ankstesnių sprendimų praktika. Mūšio situacijoje nušauto priešo EŽTT nelaikė nusikaltimo auka (byla Korbely prieš Vengriją), tačiau tokia auka laikė nušautą nesipriešinantį, beginklį asmenį (byla Penartas prieš Estiją). Nemažai užuominų apie V. Vasiliausko bylos galimą baigtį randame ir plačiai aptartoje byloje Kononovas prieš Latviją. Taigi, sprendimas V. Vasiliausko byloje anaiptol nėra netikėtas.

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti EŽTT sprendimą ir pateikti keletą pastabų dėl jo reikšmės istorinio teisingumo byloms, kurios vis dar gan neretai pasiekia Lietuvos teismus.

Toliau skaitykite Bernardinai.lt >>

Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

EŽTT interneto svetainės fragmentas

(Taip pat skaitykite mano straipsnį Bernardinuose: V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje.)

Tinklaraščio skaitytojų dėmesiui siūlau Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atskirų dalių vertimą su komentarais. Žinoma, šios ištraukos savaime yra labai skurdus būdas susipažinti su tekstu, tačiau viso teksto lietuvių kalba teks, turbūt, ilgokai palaukti.  [Papildymas: 2016 m. sausio viduryje sprendimo vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas LRV atstovo EŽTT svetainėje].

Tekstas ilgas, o nauda iš skaitymo bus tik tuo atveju, jei tikrai domina šios bylos esmė. Taigi, apsiginkluokite kantrybe ir kavos puodeliu. Arba – verskite kitą puslapį.

Žiniasklaidoje buvo įvairiausių sprendimo interpretacijų, daugelis jų buvo pateiktos ne profesionalių teisininkų. Kas link teisininkų komentarų, Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jis, o taip pat – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, kad sprendimas  visiškai neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti MGB veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės). Atsižvelgdamas į šias, manau, vargu ar pagrįstas, interpretacijas bandysiu paaiškinti EŽTT sprendimo tekstą. Toliau skaityti Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

Byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl V. Vasiliausko Lietuva iš tiesų laimėjo

EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
2015 m. spalio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija paskelbė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos teismai, nuteisdami Vytautą Vasiliauską už dviejų partizanų nužudymą ir įvardindami jo veiksmus kaip genocidą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo laikoma nusikaltimu.

Teismo sprendimas buvo priimtas kaip reta maža balsų persvara – 9 teisėjai balsavo už, 8 prieš, ir – parengė atskirąsias nuomones (tarp jų – ir teisėjas iš Lietuvos Egidijus Kūris)*. Tokią nedidelę balsų persvarą turbūt geriausiai paaiškina labai nepalanki geopolitinė padėtis (o be to, V. Vasiliausko pusėje į bylą paskutinę minutę įstojo Rusijos federacija). Nereikėtų pamiršti ir labai nelygaus jėgų santykio. V. Vasiliausko gynėjas buvo, švelniai tariant, beviltiškas, o gi Lietuvos pusė ne tik sutelkė žymiausius teisinius protus, bet ir nusisamdė žinomą genocido specialistą William Schabas, kad jis išdėstytų Lietuvos poziciją per viešuosius klausymus praėjusį birželį.

Su teismo sprendimu galima susipažinti čia. O bylos aplinkybes aš buvau aprašęs savo bloge štai čia. Kaip pamatysite skaitydami, nuo pat pradžių maniau, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl V. Vasiliausko buvo nepagrįsti (daugiau apie bylas, susijusias su V. Vasiliausku: čia. Toliau skaityti Byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl V. Vasiliausko Lietuva iš tiesų laimėjo

Bylos VIII. Sovietų Lietuvos teismo nuosprendis A. Ramanauskui (Vanagui) – ir ką jis reiškia šiandien

Adolfas Ramanauskas „Vanagas“
Adolfas Ramanauskas „Vanagas“
Lietuvos Apeliacinis Teismas vieną po kito skelbia nutartis dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžių plačioje A. Ramanausko (Vanago) sulaikymo, kankinimo ir egzekucijos byloje (ji išskaidyta į keletą bylų pagal teisiamuosius, iki šiol yra paskelbti nuosprendžiai Stanislovui Drėlingui (žr. Faktai.lt straipsnį apie Drėlingo bylą, nuosprendis įsiteisėjęs) ir dar neįsiteisėjęs nuosprendis Ilja Vorobjovui (žr. Faktai.lt straipsnį apie nuosprendį).

Abiejose bylose buvę KGB pareigūnai, dalyvavę A. Ramanausko (Vanago) sulaikymo operacijoje yra kaltinami genocidu – dalyvavimu sunaikinant A. Ramanauską ir represuojant jo žmoną B. Mažeikaitę kaip „nacionalinės-etninės-politinės“ grupės – partizanų – narius. Toliau skaityti Bylos VIII. Sovietų Lietuvos teismo nuosprendis A. Ramanauskui (Vanagui) – ir ką jis reiškia šiandien