Nesibaigia diskusija apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sudarytą 2055 asmenų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Prieš mėnesį Lietuvos žydų religinė bendruomenė pateikė prašymą LGGRTC ir Generalinei Prokuratūrai (GP), kuriame prašė paskelbti ir apibendrinančią informaciją apie sąraše esančius asmenis (pvz., nurodant, kokioms grupėms – valsčių policijos, policijos batalionams ir pan.) jie priklausė. Taip pat buvo prašoma išviešinti minėtą sąrašą ar bent jo atskiras dalis (žr. raštą čia). Į šį prašymą pirmoji atsakė GP, kurios adresu, tiesą sakant, buvo išsakyti labai kuklūs reikalavimai (pagal LGGRTC pateiktus duomenis imtis baudžiamojo persekiojimo nustačius, kad gyvas ir neteistas asmuo dalyvavo Holokauste, bei imtis dereabilitacijos tų asmenų, kurie gal būt buvo neteisėtai reabilituoti Nepriklausomybės atkūrimo aušroje. Tokius dalykus GP ir anksčiau yra dariusi. Nieko naujo.) Toliau skaityti Kokią informaciją apie Holokausto dalyvių sąrašą oficialiai yra pateikęs Genocido tyrimo centras
Žymų Archyvai: holokaustas
Lapkričio pirmąją aplankykime kapus ir savo senelių kaimynų – žydų
Neužilgo – lapkričio pirmoji; diena, kai didelė dalis Lietuvos gyventojų keliauja aplankyti artimųjų kapų ir uždegti po žvakelę. Aplankyti savo senelius ir kitus gimines, kurių kapai išsimėtę po visą Lietuvą.
Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, užsuksiu ir prie vieno bendro kapo.
Uždegti keletą žvakių ten, kur 1941 m. žmonės buvo sušaudyti ištisomis gimininėmis, kurių dauguma jau nebeturi artimųjų, galinčių uždegti jiems atminimo žvakę. Tai mūsų senelių kaimynų – žydų – masinės kapavietės.
Kapas, prie kurio aš keliausiu, yra Naujaneriuose, vos du kilometrai nuo mano namų. Anokia čia ir kelionė. Greičiausiai toks kapas yra ir netoli Tavo namų.
Lietuva nusėta tokiais kapais, kas gerai matyti pavarčius Holokausto Lietuvoje atlaso svetainės puslapius.
Artėjančią mirusiųjų atminimo dieną, kviečiu prisiminti ir mūsų senelių kaimynus. Uždekime žvakę ir prie masinių žydų kapaviečių.
„Informacinio karo“ veiksmai prieš žurnalistinį objektyvumą
Gruodžio 21 d. vakare LRT laida „Savaitė“ įspūdingai „sudalyvavo“ naujajame informaciniame kare prieš Kremliaus propagandą. Vėliau laida buvo paleista ir straipsnio „Tema, kuria naudojasi Rusija: tai nukreipta prieš Lietuvą“ pavidalu. Laida keista: skaitant jos skriptą galėtų susidaryti įspūdis, kad ten tiesiog neutraliai pateikta informacija. Tačiau klausantis pačią laidą susidaro visai kitoks įspūdis. Pagrindinis laidos „taikinys“ buvo signataras Jurgis Jurgelis. Bet ir man buvo suteikta nedidelė, kiek lengvesnė rolė. Jurgio Jurgelio plunksna aštri, jis, manau, dar parašys šia tema, pvz., Delfi.lt. O aš rašau savo ruožtu.
Laidoje apie mane
Laidoje teigiama, kad Donatas Glodenis „tikina, kad Lietuvos pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai rengdavo ne ką mažiau žiaurias baudžiamąsias operacijas nei „raudonieji“ partizanai Antrojo pasaulinio karo metais“. Tada pateikiamas mažytis interviu fragmentas:
Tarptautinė teisė vienodas taisykles nustato bet kuriai kariaujančiai šaliai ir šituo požiūriu dėti lygybės ženklą galima. Ir reikia vienodai vertinti ir vienų ir kitų darbus, kiek tai susiję su tarptautinės teisės pažeidimais.
Toliau skaityti „Informacinio karo“ veiksmai prieš žurnalistinį objektyvumą
Žydų žudynių prie Naujanerių kaimo 73-iosioms metinėms
Nuotraukoje – fragmentas iš žydų žudynių vietoje netoli Naujanerių kaimo stovinčio paminklinio akmens. Šiek tiek perdirbtas su Gimp, žinoma. Šis memorialas yra arčiau mano namų ir man lengviau apmąstyti čia įvykusią tragediją, nei Vilniaus geto likvidavimą, kurio data tapo Holokausto Lietuvoje atminimo dienos data. Kaip matote, ir datos beveik sutampa – rytoj nuo šių žudynių bus praėję 73 metai.
Sunku suvokti, kad tą dieną 512 vyrų, 744 moterys ir 511 vaikų buvo nužudyti ir užkasti bendrame kape. Negaliu patikėti, kad tai darė kažkokie beasmeniai šaltakraujai žudikai. Bet kai pagalvoji, kad tai darė žmonės, tokie, kaip aš ir tu, pasidaro dar liūdniau…
Plačiau apie šias žudynes ir šį memorialą esu rašęs čia, straipsnyje „Holokausto aukų kapai už dviejų kilometrų nuo mano namų“.
Holokausto aukų kapai už dviejų kilometrų nuo mano namų
Prieš kurį laiką, važiuodamas nuo Naujanerių link Europos parko buvau pastebėjęs kelio ženklą, menantį, kad pasukus į kairę už kilometro yra holokausto aukų kapavietė. Šiandien su dukra dviračio kėdutėje išsiruošęs pasivažinėti nusprendžiau tą vietą aplankyti. Tiesa, šį kartą ženklą radau ne iš karto, nes jis buvo tyčia nusuktas taip, kad nuo kelio nesimatytų. Bet, pasiklausinėjęs vietinių žmonių galiausiai radau kelią į kapavietę. Ji pasirodė besanti viso labo už 2,2 km nuo mano namų. Įvažiuodami į Raudondvario mišką, radome vieną sudaužytą marmurinį stulpelį, nurodantį, kad kapavietė yra už 300 metrų. Pavažiavę platesniu miško takeliu radome dar vieną, taipogi sudaužytą marmurinį stulpelį, nuo kurio pasukus į dešinę už 50 m. privažiavome kapavietę su paminkliniu akmeniu. Toliau skaityti Holokausto aukų kapai už dviejų kilometrų nuo mano namų
Vėl Holokausto tema
Delfi.lt šiandien cituoja CNN portalo straipsnį apie Holokaustą Lietuvoje – masinį žydų tautybės asmenų naikinimą, kuriame negarbingai sudalyvavo ir lietuviai, o prie kurio įgyvendinimo daugiau ar mažiau prisidėjo ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė.
Nesu tikras dėl to, kaip iš tiesų vyko nacių talkininkų holokauste lietuvių baudžiamasis persekiojimas – buvo procesai vilkinami ar nebuvo, bandė prokurorai išvengti atsakomybės juos nuteisiant ar ne. Iš savo aplinkos žinau, kad pasipiktinusių tuo persekiojimu (o taip pat ir S. Wiesenthalio centro veikla) išties būta. Gal L. Donskis ir teisus. O gal prokuratūra tiesiog nesiėmė šių įvykių nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Kas ir nervina nacių karo nusikaltėlių persekiotojus. Ir dėl ko Lietuva negalėjo pasigirti persekiojanti nacių talkininkus… Ir nelabai nori girtis tuo, kad sovietų valdžia Lietuvoje juos ganėtinai sąžiningai persekiojo po karo (nes kartu atliko ir daug „nesąžiningo“ persekiojimo). Toliau skaityti Vėl Holokausto tema