Temos Archyvai: visuomeninė veikla

Kai manau, kad darau kažką naudingo ir kitiems

Pastabos nuosprendžio OMONui paraštėse II: karo nusikaltimai

Tęsiu Lietuvos Apeliacinio Teismo nuosprendžio Valentinui Razvodovui (kurį toliau vadinsiu nuosprendžiu OMONui) analizę. Pirmojoje dalyje bandžiau sutalpinti OMONo atliktas veikas į nusikaltimų žmoniškumui dėžutę. Teismas tai padarė nė nemirktelėjęs, o man visiškai nesisekė. Analizuojant neįmanoma buvo išvengti įspūdžio, kad kaltinimai nusikaltimais žmoniškumui gerokai pritempti. Juolab, kad akivaizdžiai abejotinų kaltinimo aspektų Teismas neaptarė, elgėsi taip, tarsi dėl veikų kvalifikavimo jam nebūtų kilę nei menkiausios abejonės. Vėliau pamėginau tą patį pratimą atlikti su nuosprendžio aspektais dėl veikų, pripažintų karo nusikaltimais – tai ir aprašau toliau šiame straipsnyje. (Beje: nesu tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, mano domėjimasis šia teisės šaka – grynai mėgėjiškas. Tikiuosi, kada nors šią bylą pakomentuos ir specialistai.)

Vėlgi, tai, ką Teismas padarė nei nemirktelėjęs ir nesudvejojęs, man sekėsi prastai. Jei tiksliau, tai sekėsi šiek tiek geriau nei nusikaltimų žmoniškumui atveju, bet įspūdis liko tas pats. Karo nusikaltimais Vilniaus OMONo veikas galima laikyti tik labai „pritempus“. Iš visų OMONo veikų vienintelis atvejis, kai OMONininkai mušė KAD darbuotoją bandydami išgauti informaciją, priartėja prie to, kas laikoma karo nusikaltimu tarptautinėje teisėje (ir, paradoksas: būtent tame epizode kaltinimas kankinimu nebuvo pateiktas, ir veika nebuvo pripažinta Teismo kankinimu). Visi kiti jų veiksmai, nurodyti nuosprendyje ir įvardinti kaip „bauginimo ir teroro priemonių prieš civilius asmenis panaudojimas“, „neteisėtas asmenų laisvės suvaržymas ar atėmimas“, „užgaulus žmonių orumo žeminimas“ ir „asmenų turto atėmimas“, nors aiškiai turi nusikaltimų požymių, anaiptol „netraukia“ iki tarptautinės teisės reikalaujamo karo nusikaltimų sunkumo lygio. Toliau skaityti Pastabos nuosprendžio OMONui paraštėse II: karo nusikaltimai

Sausio 13-osios ir Gorbačiovo atsakomybės klausimu

Šį antradienį, 2017 m. gegužės 2 d., Vilniaus apygardos teismas pranešė, kad Rusijos Federacija atsisako perduoti Michailui Gorbačiovui kvietimą liudyti teisme. Jau anksčiau Gorbačiovui tas šaukimas buvo įteiktas asmeniškai, ir jo atstovas iškart informavo, kad Gorbačiovas dalyvauti teismo procese neketina. Taigi, šioje Sausio 13-osios bylos istorijos dalyje turbūt teks dėti tašką.

Robertas Povilaitis, kurio tėvas Apolinaras Povilaitis žuvo Sausio 13-osios naktį, ir kuris dėjo dideles pastangas, kad Gorbačiovo atžvilgiu būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vėliau, kad jis bent būtų kviečiamas liudyti, Facebook paskyroje parašė apgailestaująs, kad Toliau skaityti Sausio 13-osios ir Gorbačiovo atsakomybės klausimu

Pastabos nuosprendžio OMONui paraštėse I: nusikaltimai žmoniškumui

Skaitinėju jau kelintą dieną Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį OMONininkui Vladimirui Razvodovui (jo bendras Boleslovas Makutinovičius mirė, tad byla jam nutraukta).

Pamenate, koks triukšmas buvo kilęs 2015 m., kai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Vilniaus OMONininkus išteisino? O štai 2017 m. sausio 24 d. Apeliacinis teismas Razvodovą nuteisė pagal visą jam pateiktų kaltinimų apimtį.

Jokio analitinio ar bent doro apžvalginio straipsnio apie tą nuosprendį nemačiau, tad bandau suvesti galus ir sutalpinti OMONo atliktas veikas į karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dėžutes pats.

Sekasi labai sunkiai 🙁 Gal kas norsite pasiskaityti kartu su manimi? Jei taip, tai nuosprendį rasite čia.

Iliustruodamas tuos sunkumus apžvelgsiu vieną iš nusikaltimų, kuriomis kaltintas V. Razvodovas, kategorijų: nusikaltimus žmoniškumui. Tiesą sakant, kol kas tik į šią kategoriją ir esu geriau įsigilinęs. (Svarbu: nesu tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, mano domėjimasis šia teisės šaka – grynai mėgėjiškas. Tikiuosi, kada nors šią bylą pakomentuos ir specialistai.) Šie nusikaltimai mūsiškiame Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje, mandrai pavadinti „Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis“. BK 100-asis straipsnis suformuluotas daugmaž pagal 1998 m. priimto Romos statuto 7 straipsnį, kuriame nusikaltimai žmonijai išvardinti daug detaliau, nei tai buvo padaryta iki tol. Toliau skaityti Pastabos nuosprendžio OMONui paraštėse I: nusikaltimai žmoniškumui

S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai

2016 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija priėmė sprendimą Stanislovo Drėlingo byloje. S Drėlingas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo suimant vieną iš Lietuvos partizanų vadų A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę. Prokuratūra tai įvertino kaip prisidėjimą prie „nacionalinės-etninės-politinės“ grupės genocido. Kaip žinia, A. Ramanauskas vėliau buvo kankinamas ir nuteistas mirties bausme, o jo žmonai skirta 8 metų įkalinimo lageryje bausmė (tiesa, lageryje ji išbuvo tik dvejus metus).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – tarė paskutinį žodį S. Drėlingo byloje. Ir nusprendė, kad S. Drėlingas buvo pagrįstai nuteistas dėl bendrininkavimo vykdant genocidą.

Delfi.lt šią žinią iškart „nukišo“ į puslapio apačią. 15min.lt parašė, kad S. Drėlingas galės mėgautis laisve, nes LAT bausmę jam sumažino iki kalėjime faktiškai išbūto laiko – 5 mėn ir 6 dienų (beje, iš įkalinimo įstaigos S. Drėlingas buvo paleistas jau prieš kurį laiką).

Atrodo, nei viena žiniasklaidos priemonė kažkaip nesuvedė galų: šia nutartimi LAT ne šiaip sau pripažino eilinį KGBistą dalyvavus genocide, ir ne šiaip sau eilinį kartą už genocidą – nusikaltimų nusikaltimą – skyrė juokingai mažą bausmę. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė savo praktiką sinchronizuoti su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konkrečiau – su EŽTT sprendimu V. Vasiliausko byloje. Tai buvo padaryta visiškai vieningai: iš 17 teisėjų nei vienas nepareiškė atskirosios nuomonės. Ir tokiu būdu Lietuvos Respublika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo asmenyje, vėl pažeidė Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos septintąjį straipsnį, įtvirtinantį principą, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri nebuvo laikoma nusikaltimu jos padarymo metu. Toliau skaityti S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

Šaulių patarimai: kokius Lietuvos teisės aktus, kokias tarptautinių sutarčių nuostatas jie siūlė pažeisti

Straipsnio „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“ ekrano vaizdas
Straipsnio „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“ ekrano vaizdas

Prieš keletą savaičių buvo paskelbtas dviejų Šaulių sąjungos narių straipsnis „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“. Straipsnį parengė Šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, „karo istorijos tyrinėtojas“ Šarūnas Jasiukevičius.

Dėl siūlomų ganėtinai brutalių priemonių straipsnis susilaukė aštrios reakcijos. Jį neigiamai įvertino Seimo narys Arvydas Anušauskas, „provokacija“ pavadino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, straipsniuose kritikavo žurnalistai Rimvydas Valatka, Vytautas Bruveris, Andrius Tapinas.

Galiausiai ir pati Šaulių sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame atsiribojo nuo dviejų šaulių išsakytų nuomonių. Šaulių sąjungos vadas, duodamas interviu BNS ir vertindamas Š. Jasiukevičiaus ir A. Daugirdo straipsnį, nurodė, kad „įvyko nesusipratimas, ir čia sveikam protui truputį paprieštarauta“, „tačiau sakė, kad sąjunga jų atžvilgiu nesiims jokių veiksmų“.

Jei straipsnis susilaukė tokio tarsi visuotinio pasmerkimo, kodėl aš apie jį vėl rašau?

Visų pirma, nors sąjungos vadovybė atsiribojo nuo A. Daugirdo ir Š. Jasiukevičiaus pareiškimų, tačiau nesiima jokių veiksmų jų atžvilgiu. Jie abu lieka savo buvusiose pozicijose Šaulių sąjungoje. Šaulių oficialiose  priemonėse (interneto svetainėje, Facebook puslapyje) apie šį straipsnį tylima. Sąjungos pareiškimas, kuriuo atsiribojama nuo straipsnio, taip pat yra labai jau „slidus“. Jokie konkretūs siūlyti veiksmai nėra pasmerkiami. Toliau skaityti Šaulių patarimai: kokius Lietuvos teisės aktus, kokias tarptautinių sutarčių nuostatas jie siūlė pažeisti

Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

Programos Okular ženklas
Programos Okular ženklas

Neseniai tinklaraščio įraše paaiškinau, kaip efektyviai rengti nuasmenintas dokumentų kopijas naudojant kompiuterį su Windows operacine sistema, programomis PDF-XChange-Viewer ir PDFCreator. Šis įrašas, kaip matau, tuoj taps populiariausiu mano tinklaraščio įrašu. O šiandien papasakosiu, kaip dokumentus efektyviai nuasmeninti kompiuteriu su Linux OS.

Ar tai nors kiek sudėtingiau? Ne. Atvirkščiai, kompiuterio parengimas darbui daug paprastesnis. Nereikia specialiai siųstis dviejų programų, jaudintis dėl to, ką tos programos bando daryti kompiuteryje jas diegiant. Visos šioje instrukcijoje nurodytos programos bus atvirojo kodo, nemokamos, ir įdiegiamos operacinėje sistemoje standartiniu būdu.

PROGRAMINĖS ĮRANGOS PARENGIMAS

Taigi, kaip ir Windows kompiuterio atveju, mums reikės programos, kuria uždengsime asmens duomenis nuskenuotame PDF dokumente ir programos, kuria „išspausdinsime“ sutvarkytą PDF dokumentą, paversdami jį tokiu PDF dokumentu, kuriame asmens duomenys bus panaikinti negrįžtamai. Pastaroji programa, virtualusis spausdintuvas, yra įdiegta visuose Linux distributyvuose iš anksto. Toliau skaityti Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS