Temos Archyvai: informacinės technologijos

Apie linux ir kitas operacines sistemas, techninę ir programinę įrangą

Linux audio: individualizuotas sprendimas

Su garso problemomis nuolat tenka susidurti savo prižiūrimuose Linux kompiuteriuose. Pirmą kartą čia apie tai rašiau dar 2010 metais Tai garso nėra, tai jis siunčiamas ne į tą įrenginį, į kurį norėčiau, tai nustatomas ne tas audio profilis… Šių problemų esmė – labai bendro pobūdžio, konkrečiai aparatinei įrangai nepritaikyti Linux garso posistemės Pulse Audio sprendimai. (Tiesa, ir prie Windows garso galima gerokai pavargti, tačiau šį kartą kalba ne apie Windows).

Linux, ir konkrečiau – mano naudojama darbastalio aplinka KDE, turi gerus audio tvarkymo įrankius, tačiau juose susigaudyti ne specialistui – ne taip paprasta. Štai, pvz., pasirinkite – kuris audio profilis jums reikalingas šiame paveikslėlyje?

Iš viso didžiulio sąrašo man tenka naudoti viso labo du profilius (dažniausiai – „Analoginė dvipusė stereo“, o prijungus išorinį televizorių – „Digital Stereo (HDMI) išvestis + Analoginė stereo įsvestis), tačiau tai teko išmokti ilgu bandymų ir klaidų keliu. Toliau skaityti Linux audio: individualizuotas sprendimas

Codeigniter form with integrated data and file validation

In one application built on Codeigniter framework I needed to create a special form. The form had to allow a user to both enter text data and upload an image. It was actually the first time I had any experience with programming forms that would include file upload. And I found out it is not a completely trivial task in Codeigniter. There are multiple reasons for this, but the main one is this: image validation and form data validation are done separately in Codeigniter. Not only the validation is done by two different classes, but the error messages are also independent.

So I went on to create a form that would integrate both types of validation (or rather, the error messages). On the way I had to decide on one major usability problem: what to do with image if the user submits the right image but the rest of the form does not validate (for example, forgets to enter name or email). I decided to go with the simplest option – the image is discarded, and the user is warned to not forget to attach the image again (since the file upload field cannot be repopulated, as other fields can be).

Admittedly, the image could be saved to save user the trouble of attaching it again, but in that case you have to solve another problem – what to do with the images that the user (a malicious user) submits and subsequently fails to submit the properly filled in form. I know, something could be done at the browser level using Javascript validation, but the server-side validation is still necessary… Toliau skaityti Codeigniter form with integrated data and file validation

Kaip „keitimų sekimo“ žymes Word dokumente paversti paprastai formatuotu „lyginamuoju variantu“ – su makrokomanda

Prieš keletą metų tinklaraštyje publikavau įrašą apie tai, kaip Microsoft Word dokumentą su įjungtu keitimų paversti teisingu dokumento „lyginamuoju variantu“ – tokiu, kokie daromi rengiant teisės aktų pakeitimus. Mano aprašytas kelias buvo sąlyginai sudėtingas – Word dokumentą reikėjo įrašyti kaip HTML failą, tada atlikti jame paiešką ir keitimus, tada dokumentą vėl atverti su Word, ir galiausiai tekdavo kažkiek taisyti formatavimą. Paprasčiau, nei ilgame dokumente skrupulingai įrašinėti tekstą, jį ryškinti ir braukyti, bet visgi.

Bet štai neseniai radau būdą, kaip Word arba LibreOffice makrokomandos pagalba tai galima padaryti keliais pelės spragtelėjimais, neužsiimant visom sudėtingom manipuliacijom. Toliau skaityti Kaip „keitimų sekimo“ žymes Word dokumente paversti paprastai formatuotu „lyginamuoju variantu“ – su makrokomanda

Kaip patvirtinti dokumento sudarymo datą su elektronine „laiko žyma“

Nors jau kurį laiką žinojau, kad pasirašant dokumentą elektroniniu parašu dažnai prie dokumento yra pridedama ir „laiko žyma“, tik ne per seniausiai išsiaiškinau, kad tai per daiktas, ir kam tos laiko žymos gali būti naudingos.

El parašo atveju laiko žyma patvirtina, iki kada buvo sudarytas (ir pasirašytas) dokumentas. gal būt anksčiau nei laiko žymoje nurodyta data, bet tikrai ne vėliau. Laiko žyma yra tiesiog dar vienas elektroninis parašas ant mano pasirašomo dokumento. Skirtumas tik tas, kad tą laiko žymą pasirašau ne aš, o laiko žymų tarnyba.

Laiko žymos pridėjimas prie failo vyksta maždaug taip. Programa, kuri formuoja el. parašą ir „prikabina“ jį prie pasirašomo dokumento, generuoja dokumento santrauką („hešą“) ir siunčia jį žymų tarnybai. Žymų tarnyba prideda prie dokumento santraukos laiko žymą ir pasirašo tuos duomenis savo el. parašu automatiškai. Jei laiko žymų tarnyba turi valstybės įgaliojimą tai veiklai, jos laiko žymos yra laikomos patikimomis ir pripažįstamos tiek valstybės institucijose, tiek ir teismuose. El. parašą formuojanti programa prikabina laiko žymų tarnybos pasirašytą failą su laiko žyma prie pasirašomo failo.

Laiko žyma prie failo pridedama siekiant užtikrinti, kad dokumentas tikrai buvo sudarytas (ar egzistavo) tam tikru metu. Nes failo data galima lengvai manipuliuoti keičiant kompiuterio laikrodžio rodmenis.

Tačiau laiko žymas galima naudoti ir be elektroninio parašo. Kokiu tikslu? Pvz., laiko žyma galima patvirtinti tam tikro išradimo sukūrimo laiką, nuotraukos padarymo laiką (jei, pvz., tokia nuotrauka žmona nori įrodyti, kad vyras su meiluže susitikinėjo dar prieš sutuoktinių faktinį išsiskyrimą) ir panašiai. Toliau skaityti Kaip patvirtinti dokumento sudarymo datą su elektronine „laiko žyma“

PDF dokumentų pasirašymas elektroniniu parašu kompiuteryje su Linux

Reikalavimai prieš pradedant darbą: kompiuteris su pakankamai nesena Linux operacine sistema, įdiegta Java programine įranga, asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu, kortelės skaitytuvas, įdiegta ir veikianti kortelės skaitytuvo įranga (žr. VRM parengtas instrukcijas čia).

Atsisiunčiam JSignPdf programą – zip archyvo pavidalu – ir išskleidžiam zip archyvą. Perkeliam programos failus kur nors į failų sistemą (aš tokias programas dedu į /opt). Gausime vat štai tokį failų medį: Toliau skaityti PDF dokumentų pasirašymas elektroniniu parašu kompiuteryje su Linux

Pažiūrėkime, kokia nauda iš to optimizavimo paieškos varikliams (SEO)

Kažkada prieš gerą dešimtmetį, kai dar kūriau tinklaraštį, pamėginau įjungti gražių, Google ir kitiems paieškos varikliams pritaikytų puslapių adresų parinktį. Na, kad vietoje šifro http://dg.lapas.info/?p=580 rodytų gražų ir prasmingą adresą: http://dg.lapas.info/irasas/vanagai-is-anapus/

Anuomet man kažkas nesigavo – gal serverio nustatymai buvo neteisingi. Teko tuos gražius adresus išjungti. Pamatęs, kad Google ganėtinai neblogai indeksuoja mano neoptimizuotą svetainę, šią parinktį pamiršau. Be to, tie „negražūs“ adresai visgi turi vieną didelį pliusą – jie ganėtinai trumpi ir jų ilgis nepriklauso nuo straipsnio pavadinimo ilgio.

Prisiminiau tuos gražius adresus visai neseniai, betvarkydamas vienos nevyriausybinės organizacijos svetainę. Jei jau ten darau gražius adresus, gal reikia apsikuopti ir savam tinklaraštyje? Bent jau dėl dalinimosi nuorodomis socialiniuose tinkluose (daug maloniau įterpti nuorodą http://dg.lapas.info/irasas/vanagai-is-anapus/ nei nuorodą http://dg.lapas.info/?p=580, ar ne?

Pasirodo, įjungti tas nuorodas tokiam senam, šimtą kartų atnaujintam tinklaraštyje, kaip maniškiame, nėra taip jau paprasta. Toliau skaityti Pažiūrėkime, kokia nauda iš to optimizavimo paieškos varikliams (SEO)