Šis tinklaraštis nuo šiandien Jums siūlomas saugiu šifruotu ryšiu

Let's Encrypt svetainės vaizdas
Let’s Encrypt svetainės vaizdas

Dar tik prieš metus svetainės autentiškumą garantuojantys, ir tuo pačiu – saugų, šifruotą ryšį užtikrinantys SSL sertifikatai buvo kainuojantis malonumas. Tačiau nuo šių metų, Let’s Encrypt iniciatyvos dėka, tai tapo iš esmės nemokamu dalyku.

Taigi, šiandien pertvarkiau savo tinklaraštį, kad veiktų su SSL. Taigi, dabar prie dg.lapas.info galite jungtis visiškai saugiai, komunikacija tarp svetainės ir jūsų naršyklės vyks šifruotu ryšiu 🙂 Ir netgi pataisiau visas „nesaugias“ nuorodas į paveikslėlius ir kitus failus svetainėje, tad Firefox ir kitos naršyklės Jūsų, mieli skaitytojai, nebegąsdins pranešimais apie „blokuojamą nesaugų turinį“.

Didelės praktinės reikšmės tai, ko gero, neturi. Neteikiu jokių mokamų paslaugų, net ir registruotis savo tinklaraštyje skaitytojams nesudarau galimybės, tad jokių jautrių vartotojų duomenų mano tinklaraštis nekaupia. Tačiau vis tiek smagu, kad, Let’s Encrypt tarnybos dėka tai padaryti pasidarė paprasta.

Ir gal Google man duos šiek tiek aukštesnį reitingą ta proga.

Tiesą sakant, patį Let’s Encrypt sertifikatą už mane įdiegė tinklaraščio talpintojas, ir iki šiol neradau, kaip tai paprastai padaryti. Matyt, kažkas ne iki galo sutvarkyta vhost.lt talpinimo paslaugos įrankiuose. Tačiau tokią galimybę jau teikia ir kiti talpintojai, ir tai tikrai nėra sudėtinga.

Pagražinkime Lietuvą: herbai valstybės institucijų blankuose

herbas-tituliniam
Valstybės institucijos blanko antraštės imitacija

Jau kurį laiką man akis bado valstybės institucijų blankuose naudojami herbai. Pačių įvairiausių Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – modifikacijų galima prisižiūrėti Seimo svetainėje Teisės aktų, projektų ir susijusių dokumentų paieškos puslapiuose, išvadose dėl įvairių teisės aktų projektų.

herbas-visi-atsiusti
[Norėdami pamatyti nesumažintą paveikslėlį, jį spragtelėkite]
Atlikau nedidelę pastarojo meto dokumentų paiešką, ir štai turiu visą šūsnį iš ten susirankiotų herbų pavyzdžių. Žemiau esančiame paveikslėlyje jie sužymėti skaičiais nuo 1 iki 11:

Toliau skaityti Pagražinkime Lietuvą: herbai valstybės institucijų blankuose

Bylos X. V. Vasiliausko byla: epilogas

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai
Praėjusią savaitę, 2016 m. spalio 27 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį, kuria greičiausiai baigėsi V. Vasiliausko bylos epopėja (su nutartimi galima susipažinti čia). Buvo paskelbta ir šešių teisėjų atskiroji nuomonė.

LAT 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino nuosprendį V. Vasiliauskui bei nuosprendį patvirtinusias apeliacinės ir kasacinės instancijų nutartis, tačiau tai buvo padaryta formaliais pagrindais – nesant galimybės keisti kaltinimo mirusiam asmeniui.

Šešių teisėjų atskirojoje nuomonėje išsakoma pozicija, kad kaltinimo keisti net ir nereikėtų, kad V. Vasiliauską galima palikti nuteistą, tereikia detaliau paaiškinti nuteisimo motyvus.

Kas būtų įvykę, jei V. Vasiliauskas tebebūtų buvęs gyvas, nėra lengva prognozuoti*, bet, sekant spalio 27 d. nutarties logika, V. Vasiliauskas greičiausiai būtų nuteistas iš naujo pagal modifikuotą kaltinimą – už lietuvių tautos (nacionalinės, etninės grupės) genocidą, nes dalyvavo sunaikinant šios grupės dalį, kurios sunaikinimas turėjo įtakos visos tautos išlikimui. LAT nutartyje nuduodama, kad šiuo klausimu – galimybės nuteisti V. Vasiliauską dėl partizanų kaip tautos dalies naikinimo klausimu – EŽTT visiškai nepasisakė. Todėl LAT nutartyje detaliai išdėstoma argumentacija, visiškai atitinkanti tą, kurią LRKT buvo išdėstęs 2014 m. kovo 18 d. sprendime dėl genocido sampratos ir LAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje S. Drėlingo byloje. Toliau skaityti Bylos X. V. Vasiliausko byla: epilogas

„Sotaus vilko, sveikos avies“ dilema atnaujintoje V. Vasiliausko byloje

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai
Ateinantį antradienį, rugsėjo 20 d. 14 val. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus iš naujo nagrinėjama atnaujinta buvusio MGB karininko Vytauto Vasiliausko byla. Bylą Aukščiausiasis Teismas atnaujino po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas praėjusį rudenį, 2015 m. spalio 20 d., pripažino, kad Lietuvos teismų V. Vasiliauskas už genocidą nuteistas neteisėtai, pažeidžiant principą „nėra nusikaltimo be įstatymo“. Anuomet EŽTT Didžiosios Kolegijos dauguma konstatavo, kad Lietuvos teismai nepagrįstai pritaikė genocido sąvoką V. Vasiliausko veiksmams, nukreiptiems prieš partizaninio pogrindžio dalyvius. Toliau skaityti „Sotaus vilko, sveikos avies“ dilema atnaujintoje V. Vasiliausko byloje

Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?

Kairėje – Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai rūmai; dešinėje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatas
Kairėje – Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai rūmai; dešinėje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatas
DĖMESIO: Straipsniu nesu visiškai patenkintas, tačiau paleidžiu tokį, koks yra. Rašau jį jau keletą savaičių, per atostogas norėčiau pailsėti ir nuo šios temos. Ne viskas šiam pasaulyje turi būti tobula 🙂


Šiame straipsnyje norėčiau aptarti klausimą, ar Lietuvoje vykstantys teisminiai procesai prieš buvusius sovietų pareigūnus dėl jų dalyvavimo kovose su partizanais ar jų suėmimo operacijose atitinka Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

Srebrenica ir platesnė genocido sąvokos reikšmė

Bosnijoje jau kelerius metus vyko karas. 1995 m. liepos mėnesį Bosnijos serbų pajėgoms pavyko užimti likusius tris rytų Bosnijoje likusius daugiausiai bosnių musulmonų gyvenamas vietoves: Srebrenicos, Žepos ir Goraždės enklavus. Ši karinė sėkmė greičiausiai ir patiems serbams buvo netikėta. Didžiulis į serbų valdžią patekusių bosnių musulmonų skaičius, be galo prasta (pačių serbų sukurta) humanitarinė situacija ir noras kartą ir visiems laikams „išspręsti“ musulmonų enklavų problemą Serbų respublikos rytuose stumtelėjo Bosnijos serbų pajėgų vyriausiąją vadovybę žiauriausiu būdu susidoroti su priešininkais. Toliau skaityti Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?

Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje

Beskaitant Tribunolo buvusiai Jugoslavijai dokumentus ir lyginant juos su Lietuvos teismų sprendimais į akis krito ganėtinai reikšmingas skirtumas tarp genocido nusikaltimo apibrėžimų mūsų Baudžiamajame kodekse ir apibrėžimo Genocido konvencijoje. Yra dar ir papildomas skirtumas tarp Genocido konvencijos teksto lietuvių ir anglų, rusų kalbomis (autentiškais tekstais laikomi konvencijos tekstai kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis).

Jei Lietuvos BK tekste genocidu laikomas žmonių, priklausančių tam tikroms grupėms, naikinimas, tai iš Genocido konvencijos teksto matyti, kad genocido nusikaltimo objektas yra grupė, nors konkrečios nusikalstamos veikos ir vykdomos grupės narių atžvilgiu. BK nurodoma, jog genocidas kvalifikuotinas, kai yra siekiama sunaikinti „visus ar dalį žmonių“, priklausančių tam tikrai grupei, tuo tarpu Genocido konvencijoje pabrėžiama, kad genocidu siekiama sunaikinti „kokią nors … grupę“. Iš angliško ir rusiško (dviejų iš oficialiųjų šios konvencijos kalbų) tekstų matyti, kad genocido siekis yra sunaikinti grupę „kaip tokią“ (angl.: „group, as such“, rus.: „группу как таковую“) (platesnes citatas ir nuorodas į šaltinius rasite po šiuo tekstu). Keista, kad ši frazė, kuri buvo detaliai aptarta rengiant genocido konvencijos tekstą, nepateko nei į oficialų konvencijos teksto vertimą į lietuvių kalbą, nei į BK apibrėžimą. Toliau skaityti Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje