Rusijos užsienio reikalų ministerijai aštriai sureagavus į NATO filmuką apie Baltijos šalių partizanus įsiplieskė mažas socialinių tinklų karas. Rusijos URM publikavo pagiežingą komentarą „О зверствах „лесных братьев” в новогодние праздники“, kuriame pridėjo saugumo LSSR vidaus reikalų ministerijos suvestine apie konkrečius nužudymo atvejus bei vaizdingą infografiką. Į kovą su šia Rusijos provokacija pakvietė žurnalistas Andrius Tapinas, paraginęs grotažyme #kremliaumusuistorijosneperrasysi ir neigiamu vertinimu mostelėti Rusijos URM’ui, nes paskelbtąja informacija yra „pilamas purvas“ ant Lietuvos. Ir nors tūkstančiai tautiečių pasekė A. Tapino raginimu, taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai informacija yra tas purvas. Iš vėliau žiniasklaidoje publikuojamų pranešimų susidaro įspūdis, kad reaguojama buvo išskirtinai į infografiką. Infografike buvo nurodyta, jog partizanai nužudė 25 108 žmones Lietuvoje, iš jų 86,4% sudarė lietuviai. Taip pat nurodyta, kad tarp tų 25 108 žmonių 1 054 buvo vaikai, įskaitant ir 52 vaikus, neturinčius 2 metų. Toliau skaityti 25, 12 ar 30 tūkstančių? Ką apie partizaninio karo aukas sako tyrimų duomenys
Žymų Archyvai: LGGRTC
Kokią informaciją apie Holokausto dalyvių sąrašą oficialiai yra pateikęs Genocido tyrimo centras
Genocido tyrimo centro reakcija į straipsnį: nauji dokumentai ir klausimai
- PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJOS POSĖDŽIO PROTOKOLAS
- DĖL JUOZO KRIKŠTAPONIO (KRIŠTAPONIO) VEIKLOS VOKIEČIŲ OKUPACIJOS LAIKOTARPIU
- GENERALINĖS PROKURATŪROS ATSAKYMAS
- GENERALINEI PROKURATŪRAI PATEIKTŲ ARCHYVINIŲ DOKUMENTŲ KOPIJŲ SĄRAŠAS
Tikiuosi šie dokumentai jau nebeišnyks iš LGGRTC svetainės taip, kaip praėjusį rudenį vienas jų buvo išnykęs. Toliau skaityti Genocido tyrimo centro reakcija į straipsnį: nauji dokumentai ir klausimai
Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?
Šurmulyje, kurį sukėlė naujoji Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, vis linksniuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei jo vaidmuo kuriant (ar slepiant) Lietuvos gyventojų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Šio sąrašo turinys iki šiol yra paslaptis, aiškiai buvo įvardintas tik vienas jame esantis vardas – Juozo Krikštaponio vardas.
Šis vardas pastarosiomis dienomis taip pat nuskambėjo. Žiniasklaidoje buvo paminėta ir tai, kad Centras „jau kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas atimti kario savanorio statusą iš jo, nes tiesiog visi šaltiniai rodo, kad jis dalyvavo Holokauste. Tačiau to padaryti nepavyko, prokuratūra atsisakė pradėti nagrinėti bylą“. Tai, geriausiu atveju, pusiau tiesa, ir apie ją noriu pakalbėti. Tačiau pradėkime nuo pradžių – nuo paslaptingojo sąrašo.
Toliau skaitykite Delfi.lt >> Rusų kalba skaitykite Obzor.lt >>
Bylos VII. Naujos senos bylos: nereabilituotasis Aloyzas Juodis, reabilituotasis Stasys Skabeika
Nežinau kiek mano tinklaraščio skaitytojų yra matę skiltį „Reabilitacijos bylos“. Tai prieškario, karo ir pokario Lietuvoje veikusių ginkluotų antisovietinių (ir ne tik) būrių dalyvių bylos. Šie asmenys buvo nuteisti SSSR karinių tribunolų, LTSR teismų arba represuoti Ypatingojo pasitarimo sprendimais. Visų šių asmenų bylos, nepriklausomybės aušroj, buvo svarstytos iš naujo ir priimti vienokie ar kitokie sprendimai. Kai kurie asmenys buvo reabilituoti, kai kuriuos reabilituoti atsisakyta. Kai kurių jų bylos Nepriklausomybės laikais buvo svarstomos net kelis kartus.
Pradėjau jas rinkti ir viešinti, nes ir pats bandžiau nustatyti kokią nors bendrą tendenciją, suprasti, ar yra bendri principai, kuriais vadovaujantis tos bylos nagrinėjamos, ar tai daroma visiškai ad hoc. Kol kas atrodo būtent taip – atrodo, kad nėra vienos sprendimų motyvavimo sistemos.
Štai kad ir šios dvi bylos, kurias pridėjau ką tik. Tai Aloyzo Juodžio ir Stasio Skabeikos bylos. Toliau skaityti Bylos VII. Naujos senos bylos: nereabilituotasis Aloyzas Juodis, reabilituotasis Stasys Skabeika
Apie Gečių šeimos likvidavimą. Nuosprendis, egzekucija, ikiteisminis tyrimas
Maždaug prieš trejetą savaičių Delfi.lt kaip niekada anksčiau sumirgėjo straipsniais apie Antaną Kraujelį ir partizaninį karą.
Į J. Jurgelio klausimą, ar galima atimti kario savanorio statusą šiam partizanui, paskubėjo atsakyt G. Šidlauskas, LGGRTC specialistas, pats praėjusiųjų metų pabaigoje surašęs partizaną išteisinančią pažymą, o klausimo dėl kario savanorio statuso atėmimo pokario partizanams prielaidas aptarė V. Sinica. Kažkada ir pats esu rašęs J. Kraujelio kario savanorio statuso klausimu Delfi.lt puslapiuose. Ir dabar esu parašęs straipsnį, kuris netrukus bus publikuotas, ir kuriuo atsakau į V. Sinicos argumentus (atnaujinta: straipsnis buvo publikuotas 2015-03-04 pavadinimu „Nusegus medalius kai kuriems partizanams, Lietuva tik sustiprės “). Bet čia rašysiu apie Gečius. Kad ir kiek tema būtų pabodusi, joje lieka nepakankamai gerai atskleistų aspektų. Apie kuriuos ir norėčiau pakalbėti. Toliau skaityti Apie Gečių šeimos likvidavimą. Nuosprendis, egzekucija, ikiteisminis tyrimas