Beskaitant Tribunolo buvusiai Jugoslavijai dokumentus ir lyginant juos su Lietuvos teismų sprendimais į akis krito ganėtinai reikšmingas skirtumas tarp genocido nusikaltimo apibrėžimų mūsų Baudžiamajame kodekse ir apibrėžimo Genocido konvencijoje. Yra dar ir papildomas skirtumas tarp Genocido konvencijos teksto lietuvių ir anglų, rusų kalbomis (autentiškais tekstais laikomi konvencijos tekstai kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis).
Jei Lietuvos BK tekste genocidu laikomas žmonių, priklausančių tam tikroms grupėms, naikinimas, tai iš Genocido konvencijos teksto matyti, kad genocido nusikaltimo objektas yra grupė, nors konkrečios nusikalstamos veikos ir vykdomos grupės narių atžvilgiu. BK nurodoma, jog genocidas kvalifikuotinas, kai yra siekiama sunaikinti „visus ar dalį žmonių“, priklausančių tam tikrai grupei, tuo tarpu Genocido konvencijoje pabrėžiama, kad genocidu siekiama sunaikinti „kokią nors … grupę“. Iš angliško ir rusiško (dviejų iš oficialiųjų šios konvencijos kalbų) tekstų matyti, kad genocido siekis yra sunaikinti grupę „kaip tokią“ (angl.: „group, as such“, rus.: „группу как таковую“) (platesnes citatas ir nuorodas į šaltinius rasite po šiuo tekstu). Keista, kad ši frazė, kuri buvo detaliai aptarta rengiant genocido konvencijos tekstą, nepateko nei į oficialų konvencijos teksto vertimą į lietuvių kalbą, nei į BK apibrėžimą.
Kuo svarbus šis skirtumas? Jis ne šiaip svarbus, jis yra esminis, nes turbūt nebuvo tokio karo istorijoje, kurio aukos nebūtų priklausę kokiai nors tautinei, rasinei, etninei ar religinei grupei. Ne viename kare ir didžioji dalis vienos pusės nužudytų žmonių galėjo priklausyti vienai konkrečiai grupei, ir žuvusiųjų dalis galėjo būti didelis („esmingas“, naudojant Konvencijos interpretatorių terminologiją) bent jau konkrečiose vietovėse. Nors karinių veiksmų Vietname metu nuo JAV karių ginklų žuvo nuo 1 iki 3 mln. vietnamiečių, tokio karo klasifikacija kaip genocido visiškai neatitiktų tos sąvokos, kurią tarptautinėje teisėje sutartimi įtvirtino Jungtinės Tautos 1948 m. Tačiau vadovaujantis lietuviškuoju BK būtų galima bandyti šį nusikaltimą amerikiečiams pripiešti, nes buvo sunaikinta reikšminga dalis vietnamiečių.
Kaip teigė Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai teisiamoji kolegija sprendime dėl gynybos prašymo išteisinti Dužko Sikirica byloje (ištraukas skaitykite čia), § 89,
būtent mentalinis genocido nusikaltimo elementas atskiria jį nuo kitų nusikaltimų, kurie apima veiksmus, panašius į tuos, kurie sudaro genocidą. Įrodymais turi būti nustatyta, kad būtent į grupę buvo nusitaikyta, o ne tiesiog į specifinius individus toje grupėje. Būtent taip yra aiškintina frazės „kaip tokia“ reikšmė. Nors būtent individai yra daugelio nusikaltimų aukos, galutinė genocido nusikaltimo auka yra grupė, nors jos sunaikinimas būtinai reikalauja prieš jos narius vykdomų nusikaltimų, tai yra, nusikaltimų prieš individus, priklausančius tai grupei. Būtent tai atskiria genocidą nuo nusikaltimo žmonijai – persekiojimo. Nors jie abu turi diskriminacinius elementus, ir kai kurie iš tų elementų yra būdingi abiems nusikaltimams, persekiojimo atveju nusikaltėlis vykdo nusikaltimus prieš individus politiniais, rasiniais ar religiniais pagrindais. Būtent šis faktorius nubrėžia liniją tarp genocido ir daugelio etninio valymo atvejų. Beveik visose bylose, kurios buvo svarstomos šiame tribunole, figūravo etninis valymas, kurio metu kai kurių grupių atžvilgiu būdavo įvairiai smurtaujama ir kitaip blogai elgiamasi, įskaitant įkalinimą ir nužudymą. Tačiau <…> [svarstant bylas, susijusias su Prijedor savivaldybe n]ebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad buvo specialusis siekis sunaikinti bosnių musulmonus ar ar bosnių kroatus kaip tokius, tai yra, kaip grupę, kuri skiriasi tiesiog nuo individų, esančių toje grupėje.
Kiek teko skaityti, šis formuluočių skirtumas nėra pastebimas daugelyje Lietuvos teismų sprendimų genocido bylose, bent jau iki 2014 m.; Lietuvos teismai be išimčių vadovavosi tiesiogiai BK normomis. Pirmą kartą į tikslesnę genocido sąvokos reikšmę dėmesį atkreipė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris 2014 m. kovo 18 d. sprendime taip apibendrino genocido nusikaltimo turinį:
3.7. Apibendrinant šiai konstitucinės justicijos bylai reikšmingą genocido nusikaltimo apibrėžimą pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas, pažymėtina, kad:
– genocidu laikomi tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę; taigi saugomų grupių sąrašas yra išsamus ir į jį nėra įtrauktos socialinės ir politinės grupės;
– specifinis genocido nusikaltimo požymis, skiriantis jį inter alia nuo nusikaltimų žmoniškumui, yra specialus tikslas (dolus specialis) visiškai ar iš dalies sunaikinti saugomą grupę.
Tai buvo didelis žingsnis genocido nusikaltimo apibrėžimo aiškumo linkme. Visgi įdomu, kad, nors genocido nusikaltimas apibūdinamas KT sprendime teisingai, nėra atkreipiamas dėmesys į šiuos reikšmingus formuluočių skirtumus tarp BK ir Genocido konvencijos apibrėžimų.
Skaitant Lietuvos teismų sprendimus matyti, kad šie BK ir Genocido konvencijos tekstų skirtumai turėjo didelę įtaką Lietuvos teismų priimamiems sprendimams. Turbūt be išimties iki 2016 m. sprendimuose nefigūruodavo bandymas nustatyti, ar sovietinės represinės struktūros siekė sunaikinti kokią nors iš Genocido konvencijoje išvardintų grupių „kaip tokią“. Tais retais atvejais, kai visgi buvo bandoma partizanus sutapatinti su lietuvių tauta, būdavo pasitenkinama konstatuojant, kad partizanai buvo ne tik politinė grupė, bet priklausė ir lietuvių tautai. Lietuvos teismai iki pat 2016-ųjų metų neieškojo įrodymų buvus specialųjį siekį sunaikinti Konvencijos apibrėžimą atitinkančią „grupę, kaip tokią“ – vietoje to buvo pasitenkinama įvardinant objektyviąją (pvz., partizanų nužudymo fakto nustatymo) ir subjektyviąją (tiesioginės tyčios, siekio partizanus nužudyti) nusikaltimo pusę. Taigi, genocido nusikaltimas buvo traktuojamas kaip tiesiog tyčinės žmogžudystės atvejis. Be to, buvo tarsi pabrėžtinai vengiama įvardinti, kokią gi grupę, atitinkančią Genocido konvencijos apibrėžimą, sovietai siekė sunaikinti. Net ir tais atvejais, kai buvo nurodomas ryšys tarp partizanų ir lietuvių tautos, tai būdavo padaroma taip, kad specialusis siekis nebūtų įvardintas:
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos partizan[ai] <…> kartu buvo ir lietuvių tautos, nacionalinės grupės atstovai. Sovietinis genocidas buvo vykdomas būtent pagal gyventojų nacionalumo – etniškumo kriterijus. Iš viso to darytina išvada, kad Lietuvos partizanai gali būti priskirti ne tik politinei, bet ir nacionalinei, ir etninei grupei, t.y. toms grupėms, kurios nurodytos ir pačioje Genocido konvencijoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis V. Vasiliausko byloje).
Na taip, partizanai buvo lietuvių tautos dalis, ir sovietinės represijos Lietuvoje palietė daugiausiai lietuvių tautos narius. Bet ar iš šio komentaro matyti specialusis siekis sunaikinti „grupę, kaip tokią“?
Formuluotės, kuriomis apibūdinamas genocido nusikaltimo objektas:
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. 99 straipsnis:
Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant <…>
Genocido konvencijoje, 2 straipsnis:
Šioje Konvencijoje genocidu laikoma toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent: a) tos grupės narių žudymas; <…>
Konvencijos tekste anglų kalba, 2 straipsnis:
In the present Convention, genocide means any of the following acts committed with intent to destroy, in whole or in part, a national, ethnical, racial or religious group, as such: (a) Killing members of the group; <…>
Konvencijos tekste rusų kalba:
В настоящей Конвенции под геноцидом понимаются следующие действия, совершаемые с намерением уничтожить, полностью или частично, какую-либо национальную, этническую, расовую или религиозную группу как таковую: а) убийство членов такой группы; <…>
Parašykite komentarą