Apie liberalų populiarumo pakilimus ir nuopuolius per statistikos prizmę

Facebooktwittergoogle_pluspinterestlinkedintumblrmail

statistics-and-liesVasara – nuobodus metas žurnalistams, tad į žiniasklaidą patenka laaabai daug abejotinos produkcijos.

Štai Delfi parašė apie tariamą liberalų* reitingų nuosmūkį straipsnį „Po svaiginančio šuolio – reitingų smūgis“. Šiame straipsnyje bandoma labai daug išpūsti iš dviejų apklausų rezultatuose pastebėto pokyčio vertinant Lietuvos liberalų sąjūdį.

Kas per pokytis?

Prieš mėnesį rekordinį 16 proc. reitingą pasiekęs Liberalų sąjūdis liepą sulaukė spyrio į užpakalį: jo populiarumas sumenko 3,1 proc. – tiek, kiek tokiose apklausose galima paklaida. … [Liberalų sąjūdžio] reitingai šiuo metu siekia 12,9 proc. Palyginti su birželiu, liberalų populiarumas sumenko 3,1 proc.

Straipsnio autorius toliau visokiausių politologų klausinėja, ką galėtų reikšti toks liberalų sąjūdžio reitingų „smukimas“. O pastarieji labai rimtais veidais pateikia detalias interpretacijas. Pvz.:

L. Bielinio nuomone, per rinkimus liberalai efektyviai panaudojo rinkiminį potencialą ir rinkėjai balsavo daug lūkesčių sutelkdami į naujus merus. Ypač daug vilčių sudėta į Vilniaus merą Remigijų Šimašių. „Šiandien mes matome, kad, ypač Vilniaus mero veikloje, labai daug stabdžių, daug problemų, kylančių dėl įmonių uždarymo ir jokio ryškaus efektingo poslinkio į progresą nematyti. R. Šimašiaus negebėjimas ar nesugebėjimas dinamizuoti liberalų ir Vilniuje atsiliepia visam liberalų flangui, rinkėjai tokiu būdu žiūri į liberalus jau atsargiau“, – sako politologas.

Viskas būtų gražu, jei tas tariamas reitingų smukimas ir „spyris į užpakalį liberalams“ būtų pagrįstas apklausų duomenimis. Deja, tie apklausų duomenys visiškai nieko patikimo nerodo, ir gerbiamieji politologai tai turėtų žinoti.

Mano senų laikų bičiulis Ainius Lašas FB profilyje suabejojo tokiu statistinių duomenų traktavimu. Juk jei, kaip rašo žurnalistas, reitingų pokytis siekia tiek, kiek galima paklaida, statistikos mokslas mums liepia manyti, jog pokyčio iš esmės nustatyti nepavyko.

Bet „galima paklaida“ yra tik apytikris rodiklis, leidžiantis „iš akies“ vertinti statistinius duomenis. Ankstesnis žinomas liberalų reitingas – tie 16 proc., – irgi buvo žinomas su ta pačia paklaida. Tačiau pritaikius statistinį kriterijų galima sužinoti ir tiksliau, ar „smukimas“ bei „spyris į užpakalį“ yra statistiškai reikšmingi.

Ta proga su R programa paskaičiavau, ar iš tiesų yra statistinis skirtumas tarp birželio apklausų duomenų (16 proc. apklaustųjų balsuotų už liberalų sąjūdį) ir liepos apklausos (12,9 proc.). Tam reikėjo procentines išraiškas redukuoti atgal į respondentų skaičių. Jei iš viso buvo apklausti 1006 respondentai (taip buvo liepos mėnesį, paprastumo dėlei darau prielaidą, kad taip buvo ir birželį), liberalų sąjūdį kaip preferenciją liepos mėnesį nurodė 130 respondentų, o birželio mėnesį – 160 respondentų. Atitinkamai, kiti 846 ir 876 respondentai nurodė kitas preferencijas arba nenurodė nieko.

Taigi, suvedam duomenis į R, sukuriam duomenų matricą:

> duom=matrix(c(160,846,130,876),ncol=2,byrow=T)
## grožio vardan užvadinam stulpelius ir eilutes:
> rownames(duom)=c("birž","liep")
> colnames(duom)=c("lib","kt")

Pasižiūrim į gautą matricą – lentelę:

> duom
      lib  kt
birž  160  846
liep  130  876

Pritaikom statistinį kriterijų – dviejų imčių proporcijų testą:

> prop.test(duom)
2-sample test for equality of proportions with continuity correction
 
data: duom
X-squared = 3.3884, df = 1, p-value = 0.06566
alternative hypothesis: two.sided
95 percent confidence interval:
-0.001839164 0.061481311
sample estimates:
prop 1 prop 2
0.1590457 0.1292247

Kaip matome, „p-value = 0.06566“, (p>0,05), kas reiškia, jog yra beveik septyni procentai tikimybės, kad statistinio skirtumas tarp dviejų apklausų rezultatų yra atsitiktinis, o realaus skirtumo (jį sužinotume tik apklausę visus Lietuvos gyventojus) nėra. Statistikoje skirtumo egzistavimas paprastai pripažįstamas tada, kai ta tikimybė yra mažesnė nei 5 proc., dar geriau, kai ji mažesnė nei 1proc. (p<0,01).

Taigi, gerbiami politologai savo komentarais „spaudė šūdą iš vaško“. Tą patį (nors jam tai atleistina – jis juk nėra statistikos žinovas) darė ir žurnalistas.

Dar įdomiau tai, kad toks statistinių duomenų interpretavimas yra įprastas. Pasiknisus žiniasklaidos pranešimuose pavyko rasti ir pranešimą apie ankstesnį liberalų populiarumo „šuolį“. Šuolis, kaip matome, buvo nuo 13,2 proc. iki 16 proc. (lyginant gegužės ir birželio rezultatus). Kas vėlgi reikšia, kad skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

Nebuvo šuolio. Arba jo mums nepavyko pastebėti. Nėra (ar liko neužfiksuotas) ir nuosmukis. Užtat yra begalinis pilstymas iš tuščio į kiaurą 🙂

* Jei kam kilo klausimų apie suinteresuotumą: nesu nei liberalų, nei kurios nors kitos partijos narys. Net sunku būtų pasakyti, ar kuriai nors partijai simpatizuoju.

Facebooktwittergoogle_pluspinterestlinkedintumblrmail