Šiandien Montgomerio mieste, Alabamos valstijoje, lankėmės Pietų valstijų skurdo teisės centre (Southern Poverty Law Center, toliau – SPLC). Praėję aerouosto saugumo vertą patikrą (centrą ne kartą bandyta sprogdinti) klausėmės centro darbuotojų, kurie pasakojo apie savo pastangas mokant tolerancijos mokytojus bei stebinti „neapykantos grupes“, imantis teisinių priemonių prieš jas. Tarp grupių, kurias SPLC klasifikuoja kaip neapykantos grupes, yra ir plačiai Europoje veikiantis (ir mūsiškio Laisvos visuomenės instituto dažnai cituojamas) Laisvės gynimo aliansas (Aliance for Defending Freedom). Šiaip pikantiška detalė, dešiniojo ir kairiojo aktyvizmo susidūrimo dūmai JAV, kurių prasmės sau aš dar neįsivertinau.

Visgi atidėkime į šalį pikantiškas detales: šį įrašą pradėjau dėl vieno dalyko, kuris buvo paminėtas vizito SPLC metu. SPLC buvo vieni iš iniciatorių drausti seksualinės orientacijos keitimo pastangas, ir yra laimėję bylą prieš tokią „terapiją“ teikiančią grupę JONAH (Jews Offering New Alternatives for Healing) atstovaudami keletą asmenų, kuriuos JONAH nesėkmingai bandė gydyti nuo homoseksualumo, tų asmenų tėvų. Šios bylos baigtis vėliau paskatino berods 11-os valstijų įstatymų leidėjus uždrausti tokias paslaugas teikti nepilnamečiams.

Į bylos prieš JONAH faktą atkreipiau dėmesį, nes prieš kokį mėnesį sudalyvavau diskusijoje elektroniniu paštu būtent seksualinės orientacijos keitimo tema. Be kita ko buvo aptariamas „Pro Patria“, straipsnis, kuriame teigta, kad JAV įstatymai draudžia psichoterapeutams padėti „mergaitei, kuri būdama aštuonerių buvo išprievartauta dėdės, ir todėl dabar bjaurisi vyrais bei jaučia potraukį moterims“.

O štai neseniai Bernardinai.lt publikavo diskusiją apie psichoterapiją, pagalbą žmonėms, kenčiantiems dėl seksualinės orientacijos, ir draudimą atlikti jau minėtą „seksualinės orientacijos keitimo terapiją“. Iš straipsnio matyti, kad prelegentai pergyvena, jog seksualinės orientacijos keitimo pastangų draudimas trukdys psichoterapeutams teikti pagalbą asmenims, kurie pergyvena dėl savo lytinės orientacijos ir nori ją pakeisti.

Mano galva, toje diskusijoje kažkur fone plevena klaidinga prielaida, kad tai, kas uždrausta kai kuriose valstijose JAV, yra kažkas panašaus į psichoterapinę pagalbą. Tokios iliuzijos išsisklaido iš arčiau pasižiūrėjus, kaip gi ta draudžiama seksualinės orientacijos keitimo pagalba atrodo.

SPLC svetainėje susiradau informaciją apie JONAH bylą. Byla buvo iškelta vartotojų teisių apsaugos kontekste:

„Žiuri šioje byloje 2015 m. birželio 25 d. vienbalsiai nustatė, kad teikdama paslaugas, kurios, kaip buvo teigta, gali paversti gėjus heteroseksualiais, vykdė vartotojus klaidinančią ir nesąžiningą komercinę veiklą.“

O štai šiek tiek apie tos „terapijos“ turinį:

„Liudijimai teismo metu atskleidė JONAH programos keistus ir užgaulius metodus, pvz., vyrams buvo nurodoma nusirengti, vienas iš ieškovų buvo raginamas privataus konsultavimo sesijoje liesti savo lytinius organus. JONAH rengdavo grubius vaidybinius pratimus, ragindami klientus daužyti savo mmamų paveikslus, kartais jas kaltinant dėl sūnų homoseksualumo. Konsultantai vyrai skatino „sveiko prisilietimo“ sesijas, kuriose pacientai turėdavo pakartotinai glamonėtis. JONAH taktika atitolino dalį klientų nuo jų šeimų ir skatino juos kaltinti save arba šeimos narius dėl savo seksualinės orientacijos“.

Nereikia būti psichoterapeutu, kad galėtum matyti, jog tokia praktika neturi absoliučiai nieko bendro su jokia šiuolaikine psichoterapija. Nuostatos, draudžiančios „seksualinės orientacijos keitimo pastangas“ neapima paties žmogaus, atėjusio pas psichoterapeutą, motyvacijos ir siekių. Jis yra laisvas turėti savo siekius, o psichoterapeutas yra laisvas kartu su žmogumi analizuoti, aiškintis ir padėti jam suvokti save. Ar nuo to pasikeist žmogaus jausmai, priklauso nuo daugybės faktorių. Psichoterapija ir lytinės orientacijos keitimo paslaugos pardavimas – labai skirtingi dalykai.

O kai žiniasklaidos šaltiniai, pvz. „Pro Patria“, verkia, kad JAV įstatymai draudžia padėti mergaitei, jie elgiasi kaip **** demagogai.