Šiandien Montgomerio mieste, Alabamos valstijoje, lankėmės Pietų valstijų skurdo teisės centre (Southern Poverty Law Center, toliau – SPLC). Praėję aerouosto saugumo vertą patikrą (centrą ne kartą bandyta sprogdinti) klausėmės centro darbuotojų, kurie pasakojo apie savo pastangas mokant tolerancijos mokytojus bei stebinti „neapykantos grupes“, imantis teisinių priemonių prieš jas. Tarp grupių, kurias SPLC klasifikuoja kaip neapykantos grupes, yra ir plačiai Europoje veikiantis (ir mūsiškio Laisvos visuomenės instituto dažnai cituojamas) Laisvės gynimo aliansas (Aliance for Defending Freedom). Šiaip pikantiška detalė, dešiniojo ir kairiojo aktyvizmo susidūrimo dūmai JAV, kurių prasmės sau aš dar neįsivertinau. Toliau skaityti Šiek tiek apie seksualinės orientacijos pakeitimo terapijas
Temos Archyvai: religijų pasaulis
tikėjimo sritis, religijų tyrinėjimai
Viešnagė JAV: sostinė Vašingtonas
Nuo šeštadienio, birželio 2 dienos, esu JAV, dalyvauju International Visitors Leadership Program mokymuose mažumų teisių plėtros tema, kuriuos vykdo Tarptautinis švietimo institutas. Tai puiki galimybė pamatyti dalį Jungtinių Valstijų įvairovės, susipažinti su JAV problemomis ir priemonėmis, kurių tiek JAV vyriausybė, tiek pilietinė visuomenė imasi, kad socialinės nelygybės problemos būtų sprendžiamos.
Bandysiu bent trumpai aprašyti šios kelionės įspūdžius, užkabinti ir kultūrinę, ir edukacinę programos dalis. Ir laisvalaikį, kurio turime ne tiek jau ir daug.
Daugiau nuotraukų apie šią kelionę rasite mano Facebook paskyroje.
Komanda
Į mokymus susirinko labai spalvinga grupė jaunų (vyriausiam berods 45, jis dar jaunas, tiesa?) žmonių iš 12-os Europos šalių. Visi asmenys kažkaip susiję su mažumų grupėmis, arba dirba tų žmonių grupių labui. Su religijos klausimais dirbu aš bei iš Vokietijos atvykęs Yilmaz’as, kuris atstovauja vokiečių musulmonų alevitų bendruomenę. Ši bendruomenė kilusi iš Turkijos, dėl patiriamų persekiojimų ir suvaržymų, ar kitų priežasčių, nemažai jų atsidūrė Vokietijoje. Dar vieną tautinę mažumą, kaip sakė, vienintelę Romų teisių srityje dirba Fanni iš Vengrijos ir Isak’as iš Kosovo. Mari atstovauja kitą etninę grupę – samius. Ji iš Suomijos, o Samių pasaulyje belikę apie tūkstantį. Net trys žmonės atstovauja LGBT teisių sritį: Mariella iš Austrijos, Austrijos žaliųjų partijos patarėja LGBT klausimais, kaimynas lenkas Piotr’as iš Lambda asociacijos ir Raham’as, Irane gimęs ir užaugęs, bet jau eilę metų Nyderlanduose gyvenantis JoopeA organizacijos įkūrėjas. Taip pat grupėje yra žmonių, kurie susiję daugiau nei su viena sritimi: teisininkai Alketas iš Albanijos (ombudsmeno padėjėjas), Alina Ioana iš Rumunijos, žurnalistė ir vietinės NVO projektų koordinatorė, bei Olena iš Ukrainos Helsinkio žmogaus teisių sąjungos. Ir žinoma, Goranas iš Bosnijos ir Hercegovinos nevyriausybinių organizacijų „Taikos kūrimo tinklo“ direktorius, gyvenęs ir studijavęs Sarajeve per šio miesto apsiaustį Bosnijos karo metu. Nereikia nei sakyti, kad su juo aš turiu apie ką pasikalbėti 🙂
Šiai spalvingai grupei vadovauja Bonnie ir Jean’as, kurie jau daugelį metų tampo po JAV tokias grupes, kaip mūsiškė.
O dabar pereikime prie skirtingų mūsų temų. Toliau skaityti Viešnagė JAV: sostinė Vašingtonas
Puiku, kad EŽTT „išteisino“ „Jėzau-Marija“ reklamą, tačiau tai nereiškia, kad dabar viskas galima
Europos Žmogaus Teisių Teismas šiandien paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Lietuva nepagrįstai apribojo K. Kalinkino drabužių reklamą kūrusios įmonės išraiškos laisvę, taigi, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį. „Jėzus-Marija“ reklama Europos Žmogaus Teisių Teismo „išteisinta“ vienbalsiai. Teismo sprendime ir kūrybos laisvei, ir tikinčiųjų jausmų apsaugai skirtas tinkamas svoris, įvertinant, kad reklama iš tiesų nebuvo ką nors žeminanti. Daugių daugiausiai – pašiepianti. Ir dėl to, kad Lietuvos teismai aiškiai nesubalansavo šių dalykų tinkamai, pripažintas Konvencijos pažeidimas.
Sprendimas priimtas vienbalsiai, kas gerai parodo Lietuvos pozicijos silpnumą šioje byloje. Griežtai atskirojoje papildančioje nuomonėje rašo teisėjas iš Maltos Vincent A. De Gaetano (beje, kiek jį pažįstu iš Europos valstybės ir bažnyčios tyrimų konsorciumo susitikimų, jis yra aktyvus katalikas):
„nesuvokiama, kad faktas, jog reklamoje vaizduojama vyro galva turėjo tam tikro panašumo į įprastą Kristaus vaizdavimą klasikiniame mene bei žodžiai „Jėzus“ ir „Marija“, galėjo atskirai, ar kartu paėmus, būti įvardinti kaip prieštaraujantys „visuomenės moralei“.
Dvasininkai ir karo prievolė civilizuotoj Europoj
Sprendžiant iš katalikų bažnyčios atstovų pasisakymų interviu Delfi.lt portalui ir LRT laidai „Savaitė“ galėjo susidaryti įspūdis, kad katalikų bažnyčios dvasininkai visiškai negali tarnauti su ginklu, – kad tai prieštarauja jų pašaukimui, yra ko ne nuodėmė. Be to, buvo teigiama, kad civilizuotos Europos valstybės, esą, dvasininkus atleidžia nuo prievolės. Toliau skaityti Dvasininkai ir karo prievolė civilizuotoj Europoj
Prieštaringa Konstitucinio Teismo praktika dėl religinių bendruomenių diferencijavimo
Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą dėl Karo prievolės įstatymo nuostatos, kuri nuo karo prievolės atleidžia tik tradicinių (bet ne kitų) religinių bendruomenių dvasininkus, atitikimo Konstitucijai.
Viešoje diskusijoje dėl nutarimo visų pirma pastebimi jo sukelti nepatogumai katalikų bažnyčiai, kurios kunigai dabar irgi turės tarnauti armijoje arba rinktis alternatyviąją tarnybą. Tačiau čia norėčiau atkreipti dėmesį į kitą nutarimo aspektą. Jis leidžia pamatyti konstitucinės doktrinos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos prieštaravimus, ir įveda prieštaravimus į pačią KT formuluojamą konstitucinę doktriną.
Trumpa nutarimo apžvalga
Nutarimo priešistorė štai tokia. Jehovos liudytojų tarnautojai norėjo tokios pačios privilegijos, – galimybės išvengti karo prievolės, – kokią turėjo tradicinių Lietuvoje religinių bendrijų dvasininkai. Todėl vienas jų administraciniame teisme ginčijo jam skirtą karo tarnybą. Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Karo prievolės įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Toliau skaityti Prieštaringa Konstitucinio Teismo praktika dėl religinių bendruomenių diferencijavimo
Melas, didelis melas ir statistika
Patinka man vartyti skaičius. Štai pavyzdys mažo elemento iš visuomenės nuomonės tyrimo, kuris buvo atliktas du kartus – 2007 ir 2014 m.
Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina „Tikėjimo žodžio“ bendruomenę. Pamėginkim suprasti, kaip pasikeitė šios religinės bendruomenės vertinimas tarp 2007 ir 2014 m.
„Žali“ rezultatai buvo štai tokie:
2007 2014 Labai nepalankiai 158 160 Greičiau nepalankiai 177 196 Nei taip, nei ne 197 266 Greičiau palankiai 45 32 Labai palankiai 9 6 Nežino, neatsakė 449 343
Sumetus rezultatus į paprastą procentinį grafiką gaunama štai tokia sudėtinga lentelė:
