Puiku, kad EŽTT „išteisino“ „Jėzau-Marija“ reklamą, tačiau tai nereiškia, kad dabar viskas galima

Facebooktwittergoogle_pluspinterestlinkedintumblrmail

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiandien paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Lietuva nepagrįstai apribojo K. Kalinkino drabužių reklamą kūrusios įmonės išraiškos laisvę, taigi, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį.  „Jėzus-Marija“ reklama Europos Žmogaus Teisių Teismo „išteisinta“ vienbalsiai. Teismo sprendime ir kūrybos laisvei, ir tikinčiųjų jausmų apsaugai skirtas tinkamas svoris, įvertinant, kad reklama iš tiesų nebuvo ką nors žeminanti. Daugių daugiausiai – pašiepianti. Ir dėl to, kad Lietuvos teismai aiškiai nesubalansavo šių dalykų tinkamai, pripažintas Konvencijos pažeidimas.

Sprendimas priimtas vienbalsiai, kas gerai parodo Lietuvos pozicijos silpnumą šioje byloje. Griežtai atskirojoje papildančioje nuomonėje rašo teisėjas iš Maltos Vincent A. De Gaetano (beje, kiek jį pažįstu iš Europos valstybės ir bažnyčios tyrimų konsorciumo susitikimų, jis yra aktyvus katalikas):

„nesuvokiama, kad faktas, jog reklamoje vaizduojama vyro galva turėjo tam tikro panašumo į įprastą Kristaus vaizdavimą klasikiniame mene bei žodžiai „Jėzus“ ir „Marija“, galėjo atskirai, ar kartu paėmus, būti įvardinti kaip prieštaraujantys „visuomenės moralei“.

Teisėjas taip pat nevyniojo žodžio į vatą pažymėdamas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko bandymas atnaujinti bylos nagrinėjimą buvo to paties teismo kolegijos „atmestas nurodant argumentus, kurie atrodo visiškai atitrūkę nuo realybės“. Tačiau jis tuo pačiu pabrėžė, kad sprendimo nereikia suvokti kaip leidimo naudoti religinius simbolius reklamoje bet kada ir bet kokiu būdu.

EŽTT Teisėjas Vincent A. De Gaetano
EŽTT Teisėjas Vincent A. De Gaetano

Ir iš tiesų šis sprendimas anaiptol nereiškia laisvo kelio „Keulė rūkė“ velykinei akcijai ir panašioms reklamos kampanijoms, kurios ne subtiliai užsimena apie religinius simbolius, o grubiai iš jų tyčiojasi.  EŽTT sprendime aiškiai nurodoma, kad valstybė reklamos reguliavimo srityje turi kur kas daugiau vertinimo laisvės, nei, pvz., politinės kalbos srityje, ir Lietuva, deja, pralaimėjo tik dėl visiškai netinkamai pasirinkto taikinio.

Kita vertus, matyti, kad Katalikų Bažnyčia ne be pagrindo siekė išvengti neapibrėžtumo šioje srityje ir „įstūmė“ į Reklamos įstatymą atskirą nuostatą dėl religinių simbolių naudojimo draudimo, numatančią, kad „Draudžiama reklama, kurioje … niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai“. Tačiau šiuo atveju net ir ši nuostata nebūtų padėjusi Bažnyčiai tokią reklamą uždrausti: Europos Žmogaus Teisių Teismas nepripažino, kad reklama niekintų religinius simbolius. Kaip sakiau, Lietuvos institucijos visiškai klaidingai pasirinko Kalinkiną kaip taikinį. Kaip rašo teisėjas De Gaetano, „Trumpai tariant, tai byla, kuri išvis neturėjo pasiekti Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos“.

Kaip ten bebūtų, religinių simbolių vartojimas reklamoje yra slidi praktika. Reklamos gamintojai, norintys šioje srityje nepaslysti, gali susipažinti su šiais Suomijos reklamos prievaizdų patarimais, kuriuos kažkada išverčiau svetainei Religija.lt ir kurie ir šiandien man skamba kaip protingos ir sąžiningos rekomendacijos.

Facebooktwittergoogle_pluspinterestlinkedintumblrmail