O man patinka, kad Prezidento karsto neneš į Katedrą…

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail

Ne, ne dėl to, kad velionis A.M. Brazauskas nebus pagerbtas, ir taip tariamai katalikų bažnyčios nubaustas už praeities ar dabarties nuodėmes. Mane visai įtikina argumentai, kuriuos išsakė P. Subačius, vysk. S. Tamkevičius ir kt., kad velionis bus tinkamai pagerbtas kaip katalikas, priėmęs sakramentus prieš mirtį ir atgailavęs už savo nuodėmes.

Taip pat ne dėl to, kad manyčiau, kad bažnyčia nėra tinkama vieta šarvojimui. Nesu katalikas, tad šiam bažnyčios vidaus tvarkos aspektui esu abejingas, nors girdėjau ir vieno gerai pažįstamo kunigo, kad Vilniaus arkivyskupijoje galioja tvarka, neleidžianti šarvoti bažnyčioje, išskyrus atvejus, kai mirusysis yra bažnyčios tarnas (vienuolis, kunigas, vyskupas.

Man gal net ne pats faktas priimtinas ar ne. Tiesiog šio veiksmo pasėkoje išryškėjo kaip niekada anksčiau aiški takoskyra tarp bažnyčios ir valstybės. Ir ją išryškino ne valstybė (kuri yra Konstitucijos įpareigota kartas nuo karto šią ribą įtvirtinti ir apginti), o pati Lietuvoje dominuojanti religinė bendruomenė – katalikų Bažnyčia.

Katalikų bažnyčios vyskupai pasielgė visiškai ne pagal valstybinės bažnyčios stereotipą. Kaip reta. Prisiminkime prezidentų inauguracijas, kuriose bažnyčia visuomet vaidina labai reikšmingą vaidmenį. Paskutinioji buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija:

„2009–ųjų metų liepos 12–oji. Vilnius, Seimo rūmai. Išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos ceremonija. Iškilmingam Seimo posėdžiui vadovaujantis parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas taria įžanginį žodį, posėdžių salėje pasirodo kadenciją baigiantis Prezidentas Valdas Adamkus, po akimirkos – jį šalies vadovo poste pakeisianti D.Grybauskaitė. Dar po akimirkos į Seimo tribūną pakyla… Ne ne, ne koks nors naujosios Prezidentės priesaiką priimti turintis teisėjas ar kitas valstybės pareigūnas, o Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Jis kviečiamas vadinamajai invokacijai – kreipimuisi į Dievą prašant jo globos ir vadovavimo. Po invokacijos A.Bačkis grįžta į savo vietą, o tolesnėje inauguracijos ceremonijoje dalyvauja jau pasaulietiškosios valdžios atstovai.“ Andrius Raskazovas, Valstybė ir Bažnyčia: atskirtos, bet neišskiriamos .

Prisiminkime ir valstybines bažnyčias turinčių valstybių vadovų ar valstybės įžymybių laidotuves. Princesė Diana? Vargu ar važiuodama su meilužiu (būtent tokiomis aplinkybėmis ji žuvo) ji buvo geras anglikoniškos moralės pavyzdys, bet anglikonų bažnyčia nė necyptelėjo apie „liaudies princesės“ asmeninio gyvenimo santykį su bažnyčios vertybėmis ir maksimaliai sudalyvavo visame princesės laidojimo procese: princesė buvo pašarvota Westminsterio abatijoje, liturgijoje dalyvavo Kenterberio arkivyskupas ir t.t..

Šis skandalas nurims, tačiau tikiuosi išliks viena blaivinanti jo detalė. Kad katalikų bažnyčia, nepaisant dažnų atvejų, tvirtinančių priešingai, nėra valstybės apeigų biuras. Gal ir valstybės vadovams pagaliau „cinktelės“, kad tam tikras atstumas tarp valstybės ir bažnyčios yra būtinas. Antraip kartais imi ir lieki labai labai nusivylusiojo vietoje. Nepriklausomoje Lietuvoje Bažnyčia visuomet turėjo didelę įtaką, o dešiniųjų valdymo metu, atrodo, itin linkstama jai pataikauti. Tad šiek tiek šalto dušo tikrai nekenkia.

Man šis kilęs skandalas kažkuo asocijuojasi su vienu nereikšmingu epizodu. Dainininkė Madonna, suvaidinusi pagrindinį vaidmenį filme Evita, paprašė popiežiaus Jono Pauliaus II pakrikštyti jos dukrą (kadaise tuometinis popiežius pakrikštijo Evos Peron dukrą). Tačiau buvo „pasiųsta“ į savo namų parapiją, kur ir atliekamos krikšto apeigos. Madonna, kiek pamenu, giliai įsižeidė. Gal ji ir nebuvo prastesnė katalikė už Evą Peron. Tačiau laikai pasikeitė. Bažnyčia nebenorėjo pataikauti bet kam, kas tik stiprina jos galią ir kelia įvaizdį…

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail

10 minčių apie “O man patinka, kad Prezidento karsto neneš į Katedrą…”

  1. Na va dabar gali pamėginti. Kažkaip tas mygtukas mažokai turi dokumentacijos ir daug man nereikalingų opcijų, bet, atrodo, pavyko 🙂

  2. Neįsivaizduoju, kas tai buvo. Man tik kirba mintis, kad Brazausko noras būti pašarvotam Arkikatedroje ir jo aplinkos įsižeidimas, kai buvo atsisakyta tai padaryti, reiškia, kad katedros grąžinimą jie laikė ypatingu Brazausko nuopelnu. Tuo tarpu RKB aiškiai manė, kad tame Brazauskas vaidino tik šalutinį vaidmenį. Pasak Aliulio, iškart grąžinus katedrą RKB vadovai padėkojo ne partijai ir vyriausybei, o Sąjūdžiui, kuris tarpininkavo. Gal jo neįleidimas į katedrą buvo tam tikras jo vaidmens (ir skolos jam už jo vaidmenį) galutinis atmetimas? Vienas Dievas težino.

    Ir dar, tai ko gero buvo žestas politkalinių ir tremtinių adresu. Tai lyg ir pasakė arkivyskupas S. Tamkevičius interviu Bernardinai.lt. Jei to žesto nebūtų buvę padaryta, būtų ko gero sulaukta tokių kaip N. Sadūnaitė protestų (mes darėm karjerą sibire, o jis – kompartijoj, ir dar vat dabar į katedrą ji neš?). Jei tas žestas butų buvęs labiau įgarsintas, visuomenėje kilęs sumišimas būtų virtęs dar didesne atmetimo bažnyčios atžvilgiu reakcija…

    Kai pamėginu save įsivaizduoti Katalikų bažnyčios vadovų vietoje, brrr – situacija visiškai neįmanoma. Jie ko gero pasirinko labiausiai politiškai sau naudingą variantą.

  3. Hmmm, gal pagal RKB pasaulietinė valdžia ir neturi daryti įtakos, bet bažnytinė įtaka turi jaustis valdžioje, tai nenuginčijamas faktas. Grižtant prie mano ankstesnio komentaro – gal RKBL politikos patriarcho AMB laidotuvės arkikatedroje buvo rakštis vienoje vietoje, ir jų atsisakymo veiksme nebuvo jokios naujos sveikos nuovokos, o tiesiog sena gera papuvusi eklezinė politika? Ką manai, Donatai?

  4. Dėl princesės Dianos laidotuvių abatijoje tai normalu. Juk pažvelgus į istoriją anglikonai atsiskyrė vien dėl to, kad pasaulietinė valdžia turėtų galią bažnyčiai. O pagal Romos katalikų tradiciją pasaulietinė valdžia negali turėti jokios įtakos bažnyčiai. Taigi sprendimas buvo padarytas tinkamas.

  5. Įdomu, ar čia tik atsitiktinis epizodas, ar veiksmas, atspindintis RKBL besikeičiančias nuostatas savo santykyje su valstybe?

  6. Hm, o aš irgi nesu prieš tai, kad to karsto neneštų. Bet dėl kiek kitų priežasčių, negu tu surašei. Man tiesiog atrodo, kad į tai pažiūrėjus kiek kitaip, galima tame net pagarbą palaikams įžvelgti. Juk jie – ne kokia ekspoziciją, kurią vežiotum pirmyn–atgal kaip patinka. Jeigu jau pašarvojo žmogų prezidentūroj, tai tegul iš ten ir veža laidoti. Eilinius žmones juk irgi tiesiai iš laidojimo rūmų veža, be tarpinių stotelių bažnyčioj. Ar klystu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *