Besiskaitinėdamas karo ir pokario Lietuvos istoriją jau ne pirmą kartą randu man nelabai suprantamų vertinimų. Štai sovietiniai partizanai, veikę Lietuvoje, yra dažnai laikomi kaltais dėl vokiečių represijų civilių gyventojų atžvilgiu. Pvz., dėl Pirčiupių kaimo sudeginimo, gyventojų šaudymo po sovietinių partizanų diversijų ir pan. Tačiau kai kalba eina apie antisovietinius partizanus – Lietuvos nepriklausomybės kovotojus ir jų veiklos pasėkoje kilusiais represijas, – trėmimus, civilių nužudymus ir t.t., – kalti kažkodėl jau lieka tik okupantai ir jų vietiniai talkininkai… Paaiškinkite man kas nors…
Sovietinių partizanų būrių (arba kaip dabar darosi priimta rašyti, „gaujų“) sudėtis buvo įvairi. Dalis jų buvo Maskvos atsiųsti žvalgybininkai ir diversantai, turėję veikti priešo užnugaryje, dalis – iš getų pabėgę žydai, dar kita, turbūt nedidelė, dalis – vietiniai sovietiniai aktyvistai, pasitraukę į miškus bėgdami nuo fašistų represijų ir lietuvių partizanų (1941 m. birželio sukilimo dalyvių) keršto. Buvo ir pabėgusių nacių karo belaisvių, su kariuomene pasitraukti nespėjusių sovietinių karių. Gan išsamiai tų būrių veiklą aprašo Audronė Janavičienė straipsnyje Sovietiniai diversantai Lietuvoje (1941–1944).
A. Janavičienė aprašo ir vokiečių represijas vietos gyventojų atžvilgiu, kurių jie imdavosi kaip atsako prieš partizanų veiksmus, pvz.:
1942 m. gegužės 19 d. vermachto lengvąją mašiną, kelyje iš Švenčionių į Lentupį sustabdytą moters, atakavę 5- 6 rankinėmis granatomis ir automatais ginkluoti vyrai buvo partizanai iš Baltarusijos. Jie nužudė vokiečių vyresnįjį leitenantą, kreiskomisarą Beką ir du zonderfiurerius.
<…>
[yra] žinoma, kad už tokį „žygdarbį“ 450 Vilniaus apygardos žmonių teko sumokėti savo gyvybe. Nukentėjo vokiečių institucijų tarnautojai, lenkų, rusų ir baltarusių kilmės valstiečiai. Žydai buvo siunčiami į Pabradės poligoną, seni žmonės žudomi, vaikai užkasami gyvi.
Parašykite komentarą