Šis straipsnis buvo publikuotas Delfi bloge (http://blog.delfi.lt/blog/business/article.php?id=8337702), www.akl.lt svetainėje
ir Eltoje. Tačiau pateiksiu jį ir čia, su visa papildoma informacija, kurią
surankiojau rengdamas straipsnį.

Pastaruoju metu Lietuvoje aštrėja konkurencija tarp programinės įrangos gamintojų ir IT paslaugų teikėjų. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės ketina siūlyti priemonių planą, kuriame būtų rekomenduojama Lietuvos valstybės institucijoms naudoti atvirojo kodo programinę įrangą. Tokiu būdu būtų atsisakoma iki šiol faktiškai dominavusios Microsoft kompanijos programinės įrangos. Jau keletą metų vyksta bandomieji atvirojo kodo programinės įrangos diegimo projektai savivaldybėse ir vyriausybės įstaigose, verčia ir laisvai platina OpenOffice.org2 biuro programų paketą, Firefox interneto naršyklę, Thunderbird elektroninio pašto programą, ir pan. Žinoma, tokia linkme besivystanti valstybės politika kelia be konkurencijos iki šiol dominavusių programinės įrangos bendrovių (tiksliau, bendrovės) nerimą.

Panaši situacija ir kitur Europoje. Europos Komisija ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl valstybės institucijų priklausomybės nuo vienos kompanijos uždarų biuro dokumentų formatų. Komisija, atrodo, laukia, kol atvirasis biuro dokumentų formatas OpenDocument, kurį palaiko OpenOffice ir dar trys mažiau žinomi biuro programų paketai, taps ISO standartu ir ketina rekomenduoti būtent jį, o ne iki šiol paplitusius Microsoft dokumentų formatus, duomenų mainams tarp valstybės institucijų. Mat uždarus Microsoft dokumentų formatus tinkamai gali perskaityti tik pačios Microsoft kompanijos programinė įranga. Sunerimusi Microsoft tik prieš kelias savaites paskelbė pateiksianti naujuosius savo biuro dokumentų formatus standartizavimui.

Daug atgarsio susilaukia ir Europos Komisijos 2004 m. kovo mėn. sprendimas už Europos Sąjungos konkurencijos įstatymų, draudžiančių naudotis pranašumu rinkoje, pažeidimus nubausti Microsoft. Penkerius metus trukusio tyrimo metu Komisija nustatė, kad Microsoft sąmoningai slėpė protokolų informaciją nuo konkurentų. Microsoft iš anksto turėjo faktinį darbastalio kompiuterių operacinių sistemų rinkos monopolį su savo Windows operacinėmis sistemomis, tačiau neturėjo monopolio tinklo serverių srityje. Tačiau, užsitikrinusi, kad darbo vietų kompiuteriai tinkamai galės „susišnekėti“ tik su tais serveriais, kurie taip pat veikia su Windows serverio operacine sistema, Microsoft faktiškai išstūmė konkurentus iš rinkos. Panašaus dominavimo buvo pasiekta ir kitoje sferoje, kur Microsoft neturėjo išankstinio pranašumo – muzikos įrašų ir filmų demonstravimo srityje. Į Windows operacinę sistemą įtraukus nemokamą Windows Media Player programą nukentėjo RealPlayer ir kitos kompanijos, platinusios įvairią garso ir vaizdo įrašų atgaminimui skirtą programinę įrangą. Europos Komisija ne tik skyrė kompanijai Microsoft rekordinę 497,2 mln. eurų baudą, bet ir nurodė išleisti Windows operacinės sistemos versiją be Windows Media Player bei atverti konkurentams daugiau nei 100 tinklo protokolų specifikacijų.

Microsoft kreipėsi į Europos pirmosios instancijos teismą siekdama užginčyti Europos komisijos sprendimą, ir yra akivaizdžiai sunerimusi dėl Europos Komisijos veiksmų. Deja, atrodo, kad Microsoft nesunkiai įperša savo įvykių versiją ir tokioms įstaigoms, kaip Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kurio viceprezidento Remigijaus Šimašiaus mintis apie EK ir Microsoft ginčą jau ne pirmą kartą perteikia internetinė Lietuvos žiniasklaida. Štai Delfi 2005-11-24 publikuotame straipsnyje „Microsoft byla gali tapti nemaloniu precedentu“ pateikiami samprotavimai, bandant pagrįsti nuomonę, kad Europos Komisijos norai yra nelogiški, pavojingi, netgi griaunantys konkurenciją ir inovatyvumą IT srityje.

Negaliu sutikti su R. Šimašiaus argumentais, todėl trumpai juos apžvelgsiu.

R. Šimašius absurdu vadina tai, kad Microsoft baudžiama už dominavimą rinkoje, kurią, tariamai, pati sukūrė. Pateikia ir palyginimą: kas būtų, jei Vokswagen būtų baudžiama už dominavimą Volkswagen automobilių rinkoje. Tačiau toks palyginimas – labai ribotas; geriau užduokime klausimą, kas būtų, jei Volkswagen koncerno, turinčio (įsivaizduokime) 95% automobilių rinkos Lietuvoje, automobiliams tiktų tik specialus Volkswagen markės dyzelis, kurį galima nusipirkti tik Volkswagen degalinėse, ir kuris netiktų kitų markių automobiliams? Kokią įtaką tai turėtų prekybai kitų markių automobiliais? Degalų rinkai? Galiausiai, ar leistumėte sau nusipirkti, sakykime, Mersedesą, jei žinotumėte tik vieną ar dvi degalines, kur galima gauti kuro Mersedesui? Šis palyginimas, žinoma, taipogi ribotas, tačiau atskleidžia Europos Komisijos ir Microsoft ginčo esmę: galimybė konkurentams suderinti savo produktus su Microsoft produktais neturėtų būti palikta Microsoft malonei… Taip pat minėtame straipsnyje dažnai neatsižvelgiama į faktą, kad atskleisti protokolų specifikacijas (o ne programinės įrangos kodą, kaip dažnai klaidingai teigiama) Microsoft verčiama būtent dėl anksčiau neteisėtų veiksmų ir siekiant ištaisyti padėtį rinkoje.

Abejonės dėl galimybės, kad protokolų atskleidimas pažeistų Microsoft intelektinę nuosavybę, bent jau kol kas nėra labai gerai pagrįstos. Komisija šiuo metu nereikalauja protokolų specifikacijų atskleidimo atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjams licencijos sąlygomis, kurios leistų Linux ir kitos atviro kodo programinės įrangos kūrėjams savo kūrinius paskelbti viešai, ir taip „išslaptinti“ Microsoft specifikacijas. Taip, Komisija gali to pareikalauti ateityje, tačiau ne visų protokolo atvejų, o tik tų, kuriuose „nėra inovacijų“. Microsoft nemažai daliai savo tinklo protokolų naudoja standartines technologijas (pvz., LDAP, Kerberos), kurių specifikacijos yra viešos, tad protokolų inovatyvumą reikėtų atskirai vertinti.

Microsoft būgštavimai dėl galimų naujų saugumo spragų aptikimo galimybės atvėrus protokolų specifikacijas yra suprantami, tačiau vargu ar užtektini pagrįsti protokolų specifikacijų atskleidimo neleistinumą. Juk konkrečios šių protokolų realizacijos Microsof produktuose, kuriuose piktavaliai ir ieškos pažeidžiamumų, taip ir lieka uždaro kodo, neprieinamos naudotojams.

R. Šimašius įžvelgia nelogiškumą ir prieštaravimus Europos Komisijos veiksmuose būtent todėl, kad nepripažįsta Komisijos teisės vertinti Microsoft veiksmus konkurencijos požiūriu ir siekti atstatyti dėl pažeidimų pakitusią situaciją rinkoje. Suvokus šiuos EK siekius tampa suprantama, kodėl, iš vienos pusės, EK (kad ir nesėkmingai) siekė „prastumti“ programinės įrangos patentų direktyvą, o iš kitos pusės – liepia Microsoft išviešinti jos intelektinę nuosavybę – tinklo protokolus. Europos Komisija, palaikydama intelektinės nuosavybės svarbą, teigia, kad šios nuosavybės negalima naudoti neteisėtam pranašumui rinkoje įgyti.

Nesigilinant į sudėtingas rinkos ir konkurencijos teorijas, kuriomis grindžiami R. Šimašiaus argumentai, galime paklausti paprastai: ar iš tiesų būtų taip blogai, jei Microsoft tektų dalintis su konkurentais tam tikra informacija, kuri leistų Windows tinkluose sėkmingai dirbti ir kitų operacinių sistemų kompiuteriams? Kuo netinkamas toks kompiuterių tarpusavio suderinamumas? Nemanau, kad kas nors (išskyrus neteisėtai dominavimą rinkoje įgijusios Microsoft) dėl to nukentėtų, o galiausiai laimėtų vartotojas, kuris galėtų pirkti ne kompiuterį su vienintele galima operacine sistema, o ta, kuris labiausiai atitinka jo poreikius ir galimybes.

Donatas Glodenis, asociacija „Atviras kodas Lietuvai“

Papildoma info apie Microsoft ir EK ginčą

2005-11-24 Delfi straipsnyje „Microsoft byla gali tapti nemaloniu precedentu“ bei Delfi perspausdinamame www.infolex.lt pirmą kartą pasirodžiusiame 2005 m. birželio 10 d. straipsnyje „Europos komisija bando „Microsoft“ pritaikyti naują konkurencijos sampratą“ cituojamas Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, kuris teigia, kad „Europos Komisija, nuolat deklaravusi, jog laikosi neutralios pozicijos diskusijose dėl „Microsoft“, savo sprendimu bausti JAV bendrovę ir reikalauti programų protokolų atskleidimo, parodė, jog ji nėra tokia neutrali“. R. Šimašius bando parodyti, kad Microsoft yra įsprausta į kampą ir neturi kur trauktis, ir kad Europos Komisija spaudžia bendrovę ir yra pasiruošusi bandyti išstumti ją iš jos pačios sukurtos rinkos.

Europos Komisija 1998 m. gavo JAV kompanijos Sun Microsystems skundą, esą Microsoft atsisako pateikti tinklo protokolų sąsajos informaciją, be kurios Sun negali kurti produktų, kurie galėtų „susikalbėti“ su Windows kompiuteriais, ir taip galėtų konkuruoti su Microsoft produktais darbo grupių operacinių sistemų rinkoje.

Komisija pradėjo tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad Sun buvo ne vienintelė kompanija, kuriai Microsoft atsisakė suteikti tokią informaciją, ir kad MS atsisakymas suteikti tokią informaciją buvo platesnės strategijos dalis, strategijos, kuri turėjo padėti išstumti konkurentus iš rinkos. Absoliuti rinkos klientų dauguma tyrimo metu informavo komisiją, kad tai, jog Microsoft neatskleidė sąsajos informacijos konkurentams, dirbtinai pakeitė jų pasirinkimą link MS produktų. Pasak Komisijos, ir paties MS pateikti atsakymai parodė, kad yra sąryšis tarp programų funkcinio suderinamumo galimybės, kurią MS pasiliko sau, ir augančios jos rinkos dalies.

2000 m. Komisija išplėtė tyrimą, į jį įtraukdama, savo iniciatyva, tyrimą dėl į Windows 2000 OS įtrauktos Windows Media Player programos. Šioje tyrimo dalyje buvo nustatyta, kad tai, jog Windows Media Player programa buvo pateikiama su kiekviena Windows kopija, dirbtinai sumažino kitų kompanijų media atgaminimo priemonių populiarumą, ir kad toks kitų kompanijų programų konkurencingumo sumažėjimas nebuvo susijęs su jų kaina ar kokybe. Komisija manė, kad Microsoft sąmoningai siekia tokiu būdu kontroliuoti skaitmeninės medijos sektorių, įskaitant kodavimo technologijas, transliavimo internetu technologijas, skaitmeninių teisių tvarkymo technologijas ir pan.

Po penkerių metų tyrimo Europos Komisija paskelbė, kad Microsoft korporacija pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos įstatymus siekdama užvaldyti darbo grupių serverių rinką bei media grotuvų rinką pasinaudodama savo faktiniu monopoliu darbastalio operacinių sistemų srityje.

2004 m. kovo 24 d. Europos Komisija skyrė kompanijai Microsoft 497,2 mln. eurų baudą bei nustatė monopolistinio padarytos elgesio žalos atitaisymo priemones. Microsoft turėjo išleisti ir platinti Windows versiją be Windows Media Player programos, bei per 120 dienų atskleisti konkurentams sąsajų informaciją, kuria pasinaudodami konkurentai galėtų sukurti produktus, galinčius „susišnekėti“ su dominuojančia Windows OS.

Microsoft kreipėsi į Europos pirmosios instancijos teismą bandydama užginčyti Komisijos sprendimą; teismas savo išvadų dar nėra paskelbęs. Tačiau teismas nurodė Microsoft korporacijai pradėti vykdyti sprendimą nedelsiant.

Microsoft nuo 2005 m. sausio pradėjo platinti Windows versiją be Windows Media Player programos (Microsoft Windows Home Edition N) bei sukūrė licencijas, pagal kurias programinės įrangos kūrėjai galėjo įsigyti Windows darbo grupių serverių protokolų specifikacijas, kai kurias jų – nemokamai. Tačiau Europos Komisija, atlikusi rinkos analizę, atsisakė pripažinti Microsoft siūlomas licencijas tinklo protokolams tinkamu savo sprendimo įvykdymu. Nepaisant ilgų derybų su Europos Komisija, Microsoft atsisakė pateikti savo tinklo protokolus tokiomis sąlygomis, kurios tenkintų atviro kodo programinės įrangos gamintojus. Kadangi atviro kodo programinė įranga (pvz., Samba, atviro kodo Microsoft darbo grupių programinės įrangos realizacija) šiuo metu yra viena svarbiausių alternatyvų Microsoft tinklo programinei įrangai, Komisija manė, kad Microsoft turi pateikti tinklo protokolų specifikacijas ir atviro kodo kūrėjams, o tuos protokolus, kuriuose nėra inovacijos, Microsoft privalanti pateikti atviro kodo licencijomis. Europos konkurencijos komisarė Neelie Kroes teigia, kad ji yra „užsibrėžusi pasiekti, kad visos sprendimo dalys butų tinkamai įvykdytos. Tai reiškia, kad ir atviro kodo programinės įrangos kūrėjai turi turėti galimybę pasinaudoti konkurenciją atstatančiomis priemonėmis“. Šiais klausimais laukiama Europos pirmosios instancijos teismo sprendimo, Komisija šiuo metu nebereikalauja, kad Microsoft nedelsiant atskleistų protokolus atviro kodo programinės įrangos kūrėjams su teise realizacijas publikuoti kaip atviro kodo programinę įrangą.

Tuo tarpu Microsoft siūlo atviro kodo programinės įrangos kūrėjams pasinaudoti protokolų aprašymais tačiau platinti programinės įrangos sluoksnį su šių protokolų realizacija pagal uždarą licenciją.

Microsoft mano, kad pateikus protokolų specifikacijas (niekas neprašo Microsoft pateikti pačių protokolų realizacijų kodo) atviro kodo programuotojams, protokolų realizacijos, kurias parengs atviro kodo programuotojai, bus pateiktos viešai ir nemokamai, o tai pažeis Microsoft intelektualinę nuosavybę. Microsoft teigia, kad teismui nustačius, kad Microsoft privalo atskleisti protokolų specifikacijas atviro kodo programinės įrangos kūrėjams pakeistų visą programinės įrangos industrijos funkcionavimą ir labai apsunkintų inovacijas bei intelektinės nuosavybės apsaugą. Todėl Microsoft 2005 m. rugpjūčio mėn. pateikė atskirą ieškinį Europos pirmosios instancijos teismui būtent dėl Komisijos reikalavimo atskleisti protokolų specifikacijas atviro kodo programuotojams.

Free Software Foundation Europe organizacijos, kuri dalyvauja Microsoft byloje Europos Komisijos pusėje, atstovas Carlo Piana teigia, kad „iš tariamai intelektualinę nuosavybę sudarančių dalykų, kuriuos Microsoft skelbia esant protokoluose, daugelio pobūdį dar reikėtų įvertinti. Didžioji dalis to, kas yra serverių protokoluose, yra standartinių technologijų, tokių, kaip LDAP, SMB ir Kerberos, realizacijos. Jie ten padarė didelę betvarkę, tačiau ji nebūtinai yra didelė technologinė vertybė“. Pasak Piano, protokolų vertė prilygsta rakto vertei, nes protokolų informacija reikalinga tik tam, kad Microsoft konkurentai galėtų pasiekti resursus, esančius Windows serveryje. „Žinoma, raktas yra vertingas, nes jis atveria duris į turtus, tačiau pats savaime jis turi labai mažai vertės“.

Pasak Piano, „Net jei prašomuose atskleisti protokoluose yra Microsoft intelektualinės nuosavybės dalis, jos atskleidimas viešai būtų protingas, atsižvelgiant į tai, kokią žalą Microsoft antikonkurencinis elgesys padarė rinkai, ir gali padaryti ateityje. Microsoft neturėtų sakyti, kad tokių žingsnių imtis negalima vien todėl, kad jie yra žalingi Microsoft kompanijai“.

Microsoft advokatai taip pat yra teigę, kad viešai atskleidus protokolų specifikacijas gali būti atrasta daug technologijų saugumo spragų, kurių sutvarkymas kainuotų brangiai ir kurios sukeltų pavojų Microsoft technologijas naudojantiems klientams visame pasaulyje. Šis teiginys neatrodo pagrįstas, nes Microsoft nėra prašoma atskleisti jos programinės įrangos kodo, o tik nurodyti, kaip Windows tinklo programos „kalbasi tarpusavy“.