Ne per seniausiai daviau interviu laidai „Labas rytas“ apie kreacionizmą – kai kurių krikščionių įsitikinimą, kad Biblija pirmojoje knygoje aprašo pasaulio sukūrimo procesą pažodžiui, kad pateikiamas aprašymas – faktinis sukūrimo proceso aprašymas. Šiam įsitikinimui pagrįsti ieškoma ir mokslinių argumentų.
Atsimenu, kadaise skaičiau Henry H. Morriso knygą „The Bible and Modern Science“ – įdomus skaitalas buvo, nors tada nelabai ką išmaniau apie biologijos, geologijos ir kitus paliestus mokslus (ne tai, kad dabar labai gerai nusimanau 🙂
„Labas rytas“ kreacionizmu domėjosi ne be reikalo – šiais metais yra švenčiamas Charleso Darwino, evoliucijos teorijos populiarintojo, 200-asis gimtadienis.
O štai šiandien netyčiom radau Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Kreacionizmo švietimo sistemoje pavojai“, kurioje primygtinai raginama vengti kreacionizmo dėstymo mokyklose. Nežinau, kokios paskatos paskatino Asamblėją nagrinėti šią temą. Bet matyt Europoje, kaip ir JAV, būta bandymų kreacionizmą įtvirtinti kaip natūraliosios evoliucijos teorijos alternatyvą. JAV keliose valstijose šie bandymai kuriam laikui buvo pavykę, kol JAV aukščiausiasis teismas neuždraudė dėstyti kreacionizmo, pavadindamas jį grynai religiniu įsitikinimu, neturinčiu mokslo požymių.
Iš pirmo žvilgsnio – keistas dokumentas. Keletas pagrindinių jo minčių būtų tokios:
- Kreacionizmas nėra mokslinė teorija – tai tik religinis įsitikinimas, kuris yra gerbtinas kaip ir kiti religiniai įsitikinimai, tačiau nestatytinas į mokslo vietą.
- Evoliucijos teorija, iš kitos pusės, yra mokslinė teorija, kuri ne tik paaiškina gyvosios gamtos ir žmogaus raidą, bet ir yra svarbi šiuolaikinių technologinių pasiekimų, leidžiančių pagerinti žmonių gyvenimą, priežastis. Atsisakius evoliucijos teorijos dėstymo mokyklose, arba ją laikant „tik vienu iš galimų paaiškinimų“, gamtos mokslai netektų savo šerdies ir kiltų grėsmė tolimesniam moksliniam ir technologiniam progresui.
- Kreacionizmas yra ne tik religinis įsitikinimas – tai dar ir politinės programos, kurios tikslas gali būti ir politinė teokratija, dalis. Tai paaiškina, kodėl asamblėja priima rezoliuciją tokioje netikėtoje srityje: Asamblėja mano, kad kreacionizmas, kaip reakcingų politinės dešinės jėgų įrankis, gali kelti pavojų demokratinėms Europos vertybėms.
Beje, pranešimas Asamblėjai dėl kreacionizmo pateikia ne tik glaustą evoliucijos teorijos ir kreacionizmo teorijos apžvalgą, bet ir apžvelgia bandymus įteisinti kreacionizmą Europos valstybių švietimo sistemose. Na, ten aprašyti ir musulmonų bandymai (faktiškai, vieno įtakingo Turkijos musulmonų mokslininko bandymas skirtingose Europos valstybėse), tačiau didžioji dalis politinių postūmių kreacionizmo linkme visgi ateina iš evangeliškosios krikščionybės, kurią vargu ar galima apkaltinti demokratinių vertybių neigimu. Be to, populiariausia šiuo metu kreacionizmo atmaina tarp evangelikų yra „intelligent design“ teorija, kuri ne tiek prieštarauja Darwino evoliucijos teorijai, kiek bando mesti iššūkį natūralistiniam mokslo pagrindui. „Intelligent design“ šalininkai sako, kad geriausias biologinės įvairovės ir žmogaus atsiradimo paaiškinimas visgi yra sukūrimas. Bet žinoma, „intelligent design“ geriausiu atveju gali mesti iššūkį tik natūralistinei ideologijai, ir yra savotiškas mokslas, nors vargu ar tai laikytina biologijos mokslo teorija. Taigi, nušviečiant „intelligent design“ atvejį, manau, pranešimas asamblėjai stokoja objektyvumo.
Bet kuriuo atveju, manau ETPA rezoliucija tinkamai „agituoja“ už aiškios ribos tarp mokslo ir religijos nubrėžimą.
Mano mėgstamas krikščionių teologas, dabartinis Kanterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas taip pat prieštarauja kreacionizmo dėstymui mokyklose ir šia tema sako štai ką:
Aš manau, kreacionizmas yra tam tikra kategorinė klaida; daroma prielaida, kad Biblija yra teorija greta kitų teorijų. Kad ir kas bebūtų parašyta Bibliniame sukūrimo aprašyme, tai nėra teorija greta kitų teorijų. „Štai atsisėsiu ir paaiškinsiu, kaip visa tai įvyko, taigi štai, pradžioje Dievas sukūrė dangus ir žemę“ – tikrai ne taip buvo rašoma Pradžios knyga jos nežinomo rašytojo. Didžiąją krikščionybės istorijos dalį – tikrai taip manau – buvo suvokiama, kad viskas priklauso nuo kuriančiojo Dievo veikimo, tačiau tas suvokimas visiškai suderinamas su įvairiomis galimybėmis to, kaip tas sukūrimas realiai vyko laiko tėkmėj. … Bijau, kad kreacionizmas, kaip teorija greta kitų teorijų, ne išplečia ir paaiškina, o redukuoja sukūrimo doktriną.
Parašykite komentarą