ET Parlamentinėje Asamblėjoje „prancūziškas“ požiūris į „sektas“ nesulaukė paramos

Facebooktwittergoogle_pluspinterestlinkedintumblrmail

Europos Tarybos Parlamentinė AsamblėjaEuropos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje balandžio 10 diena buvo istorinė. Dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos buvo sustabdytos Rusijos delegacijos teisės balsuoti, o Rusija pagrasino pasitrauksianti iš absoliučią daugumą Europos šalių vienijančios Europos Tarybos organizacijos. Gal todėl, o gal ir dėl kitų priežasčių, gerokai mažiau dėmesio sulaukė Prancūzijos parlamentaro Rudy Salles pranešimas ir siūloma rezoliucija, kurios tikslas buvo eksportuoti prancūziškąją prieš daugelį naujųjų religinių mažumų nukreiptą politiką į visas Europos Tarybos šalis.

Rudy Salles rengdamas pranešimą Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzijoje veikiančia, parlamento įsteigta organizacija MIVILUDES („Tarpministerinė misija sektantiškų deviacijų stebėjimui ir kovai prieš jas“). Tapęs pranešėju 2011 m. Rudy Salles buvo paskirtas ir į MIVILUDES valdybą 2012 m., ir dėl šio galimo interesų konflikto ETPA gavo keletą skundų iš religijos laisvės srityje dirbančių Europoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Asamblėjai pateiktame pranešime ir siūlomoje rezoliucijoje buvo griežtai pasisakoma prieš „sektų ekscesus“ nepasivarginant apibūdinti, kas tos sektos ir kas tiksliai laikytina ekscesais. Vienas iš teiginių rezoliucijos juodraštyje skambėjo taip:

Asamblėja griežtai smerkia „sektų ekscesus“, tai yra veiksmus, kuriais siekiama sukurti ar yra sukuriamas, palaikomas ir eksploatuojamas individo psichologinio ar fizinio paklusnumo būsena, kuri kenkia tam individui arba visuomenei. Tokie ekscesai gali būti žmogaus teisių pažeidimų priežastimi, ypač kalbant apie sveikatą, fizinį ar psichologinį vientisumą, švietimą ar socialinį ir emocinį mažamečių vystymąsi, nes jie yra dažnai atplėšiami nuo savo šeimos aplinkos ir /arba atskiriami nuo išorinio pasaulio.

Tačiau rezoliucijoje nebuvo apibrėžiamas žodis „sekta“, tarsi bet kas, susidūręs su tokia organizacija, automatiškai gali ją atpažinti, taip pat iš konteksto nebuvo aišku, kodėl tas tariamas neigiamas poveikis – individo psichinio ar fizinio paklusnumo būsena – yra būtent „sektų“, o ne bet kokios apibrėžtos socialinės aplinkos (kad ir mokyklos) fenomenai.

Nežinia, kaip buvo svarstomi pranešėjo R. Salles tariamo šališkumo klausimai, tačiau Asamblėjos balandžio 10 d. priimtas rekomendacijos tekstas nei iš tolo nepanašus į tą, kuris buvo pasiūlytas Asamblėjai kartu su R. Salles pranešimu.

Tiesą sakant, priimtas rekomendacijos tekstas nėra labai nuoseklus. Viena vertus, jame teigiama, kad Asamblėja itin susirūpinusi dėl mažamečių teisių religinėse mažumose, bet kita vertus, tekste sveikinamas „pripažintų religijų“ (angl. established religions) apsisprendimas pranešimus apie mažamečių seksualinį ir kitokį išnaudojimą perduoti tirti policijai (šis apsisprendimas dar visai neseniai nebuvo būdingas didžiausioms „pripažintoms religijoms“, o vaikų seksualinis išnaudojimas visai nėra išskirtinė mažumų religijų problema). Tekste, tame pačiame punkte, esama nelabai logiškai besisiejančių dalių. Pvz., 2 punkto pradžioje išreiškiamas susirūpinimas dėl mažamečių apsaugos religinėse mažumose, įskaitant sektas, bet iškart kitame sakinyje prisimenamos žmogaus teisės į religijos laisvę, o punkto gale jau smerkiamas vaikų diskriminavimas dėl religijos ar tikėjimo švietimo institucijose. Galvojant apie šią nuostatų mišrainę tereikia prisiminti, kad tokių etikečių, kaip „sekta“, klijavimas yra ne tik viena iš diskriminacijos išraiškų, bet dažnai ir viena iš priežasčių…

Šiuos nenuoseklumus visgi nesunku paaiškinti pažiūrėjus, koks buvo pirminis rezoliucijos tekstas, ir žinant tai, kad jam buvo pateiktos net 58 pataisos, dėl kurių buvo balsuojama paeiliui, balsavimų pasėkoje ir gaunant galutinį tekstą. Po tiek balsavimų sunku būtų tikėtis nuoseklaus teksto.

Kai kurie deputatai kvietė Asamblėją palaikyti R. Salles pateiktą rezoliucijos tekstą, kuris būtų paskatinęs sukurti transeuropinę „sektų veiklą“ stebinčią organizaciją bei įkurti tokias organizacijas nacionaliniu lygiu. Naira Zohrabyan parlamentarė iš Armėnijos per debatus teigė kad „mes tiesiog privalome sustabdyti pavojingus, žlugdančius „sektų paradus“ savo šalyse, nes dėl jų šeimas ir mažamečius dažnai ištinka tikra destrukcija, nes jos pasinaudoja ekstremaliomis socialinėmis sąlygomis, kuriose žmonės gyvena“. Tačiau balsavimų metu nusvėrė šaltesnes pozicijas turinčių deputatų balsai. Jais taip pat buvo atmesta visa eilė ETPA teisės reikalų komiteto rekomendacijų.

Galutiniame priimtos rezoliucijos tekste yra pasisakoma už vienodų kriterijų taikymą visų religijų, tiek tradicinių, tiek ir naujųjų religinių judėjimų, atžvilgiu.

Kaip rašoma „The Economist“ Erasmus tinklaraštyje: „Ne taip dažnai nutinka, kad Jehovos liudytojai, sekuliaristai ir humanistai atsiduria toje pačioje barikadų pusėje, ir džiaugiasi dėl to paties dalyko, tačiau šis momentas yra būtent toks.“

Įdomu tai, kad balsavime nedalyvavo nei vienas delegatas iš Lietuvos.

Pirmą kartą publikuota Religija.lt

Facebooktwittergoogle_pluspinterestlinkedintumblrmail