Mano žiniatinklio „dienoraštis“ taip ir netampa panašus į tikrą dienoraštį. Vis savaitraštis ir savaitraštis. Jei ne – mėnraštis. 🙂

Nes apie daugelį įvykių rašau gerokai vėliau, nei jie sugeba įvykti. Pvz., prieš kokį mėnesį tapau asociacijos Atviras kodas Lietuvai nariu, prieš savaitę sudalyvavau AKL vasaros meete. Štai čia yra to susitikimo nuotraukos.

Patirtis idomi. Buvau ko gero vienintelis asmuo, turintis daugiau nei 18 metų ir neturintis bei nesiekiantis įgyti su informacinėmis technologijomis susijusio išsilavinimo.

Tuo pačiu, buvo visai įdomu pabūti ir pabendrauti su žmonėmis, su kuriais anksčiau bendravau beveik išskirtinai elektroniniais kanalais.

Be to, įdomu matyti apie tam tikrą įdėją (programuotojų laisvę, faktiškai) susibūrusią bendruomenę. Kuri ne tik turi tam tikrus etinius standartus (žinoma, savoj srity – „atviras kodas yra geriau už uždarą“), bet ir, atrodo, tam tikrus tabu („Microsoft yra BLOGAI“ – su šituo geriau nesiginčyti 🙂 ). Savitą normatyvinę pasaulio interpretaciją (žinoma, savoj srity), ir tikimasi, kad bendruomenės nariai priims kaip tikrus bendruomenės standartus.

Ką aš čia viršuje rašau? Ogi tai, kad atviro kodo judėjimas, man atrodo, yra ne vien tik pragmatizmo pagrindais susibūrusi grupė, bet greičiau, būtent, bendruomenė. Turinti savo tradicijas ir gyvenimo (informacinių technologijų pasaulyje) būdą. Tai man kažkiek primena religinę bendruomenę. Nors šią analogiją, bent kol kas, atrodo pavojinga labai toli užtempti.