Komentarai

Atsakymai į “Nesuprantu…”: 4

1. 

   Vladas

   2010-08-30

   na visų pirma dėl to vertinami kaip nusikalstami , nes kaip pats rašei jie buvo okupantai , t.y. vykdė nusikalstamą veiką prieš Lietuvos gyventojus . Jie būdami partizanais(raudonieji, bolševikai, komunistai) vykdė puolimą , agresiją prieš Lietuvos valstybę ir gyventojus, o Lietuvos partizanai užsiėminėjo gynybą.
   Taip pat , Lietuvos partizanai , tiesiog vykdė Lietuvos konstitucijos įstatymus , pagal kuriuos kiekvienas Lietuvos pilietis galėjo ir gali ginklu priešintis agresoriams. Taipogi Lietuvos partizanai ėjo iš idėjos , jų niekas nevarė į miškus aukotis , kovoti su priešu , tuo tarpu sovietai buvo siunčiami savo karinės vadovybės. Na ir t.t.

   Atsakyti
2. 

   Donatas G.

   2010-08-30

   Na Vladai, aš su tavimi nesutinku. Apie okupaciją čia apskritai neina kalba.

   Okupacijos sąlygomis teisus civilis, kuris ramiai gyvena ir okupantui nesiekia pakenkti. Ir niekur Lietuvos teisėje nebuvo nurodyta teisė ar pareiga priešintis okupantui (agresoriui – gal būt (bet ir tai nėra labai aišku anų laikų įstatymuose), tačiau jei agresija yra pasiekusi savo tikslą ir įsigalioja tarptautinės teisės numatytas okupacinis režimas, – čia jau visai kita kalba).

   Čia eina kalba apie partizanų veiksmus okupacijos sąlygomis. Vokiečiai, kaip ir sovietai, nebausdavo aklai bet ko. Pirčiupių kaimas buvo sunaikintas už sovietinių partizanų palaikymą. Kaip ir nemaža dalis Lietuvos tremtinių galėtų būti „dėkingi“ už tremtį karštakošiams giminaičiams partizanams.

   O tada ir kyla moralinio partizaninio pasipriešinimo pajėgų įvertinimo problema…

   Atsakyti
3. 

   autorė

   2012-11-01

   labas,
   noriu replikuoti. Sovietų atsiųstos grupės yra diversantai, o ne partizanai. Sovietų diversantų kaltės neįmanoma paneigti,nes jų veikla įtakojo civilių naikinimo operacijų vykdymą, kurias, kaip baudžiamasiais vykdė naciai ir jų talkininkai. Aš neneigiu koloboravusių asmenų kaltės ir nepaverčiu jų teisuoliais. Norėčiau, kad Jūs, Donatai, pats pasvarstytumėt, jei turite gyvų giminaičių, gyvenusių tuo metu, irgi pasiklaustumėt, ar iš anapus atvykę „didvyriai” stengėsi kovoti už vietinių laisvę, ar už bolševikinę idealogiją ir koks civilių požiūris bvęs į juos.Klausimas retorinis. Nei aš, nei Jūs „dievų” nevaidinkime, nieko neteiskime ir nesmerkime, tuo labiau, kad mūsų tuo metu dar gyvų nebuvo. Atviras lieka klausimas, kas tie”savi”, kas „svetimi”, nes kai kam kovoję ir už Lietuvos nepriklausomybę1944-1953m „miško broliai”yra priešai.
   Už nuomonę ačiū, nors, gaila, kad ne viską taisyklingai supratote…

   Atsakyti
   1. 

      Donatas G.

      2012-12-05

      Gerb. Audrone, malonu, kad replikuojate. Na, jūsų straipsnio tekstas man kiek kitaip skamba, nei tai, ką čia rašote…

      Neneigiu, kad yra ryšys tarp sovietinių diversantų (partizanų) veiklos ir vokiečių represijų prieš civilius. Turbūt neįmanoma paneigti ir to, kad tiek LAF veikla 1941 m., tiek pokario partizanų veikla turėjo įtakos gyventojų trėmimams ir kitoms sovietinėms represijoms. Kartais – tiesioginės (kai trėmimai būdavo organizuojami kaip atsakas į partizanų išpuolius), kartais – netiesioginės (kaip planinė priemonė partizanų paramos bazei sunaikinti). Mano tikslas šiame įraše ir buvo parodyti, kaip skirtingai Lietuvoje linkstama vertinti labai panašius fenomenus.

      Rytų Lietuvoje nelabai turiu ko pasiklausti, ne ten mano giminės gyveno, bet labai nustebčiau, jei sovietiniai diversantai čionais keliavo kovoti „už bolševizmą“. Kiek žinau, tuo metu Rusijoje šiam karui buvo mobilizuoti visi resursai, net stačaitikių bažnyčios suvaržymai buvo palengvinti siekiant gauti jos paramą karui, kuris šiandien Rusijoje vadinamas „didžiuoju tėvynės“ karu. Juo labiau neįtikėtina, kad už bolševizmą kovojo prie jų prisijungę, iš getų pabėgę žydai. Vat neseniai perskaičiau Y. Arado autobiografiją „The Partisan“. Daugybė jo tautiečių tuose pačiuose Švenčionyse iš geto iškeliavo ne į mišką, o traukiniu į Panerius ar pėstute – į „poligoną“. Ir jam, ir jo bendražygiams mažai rūpėjo įprasto vietinių gyventojų gyvenimo netrikdymas, gyvenimo, kurį jie stebėdavo iš miško, ir kurio pavydėjo… O jau kur ten bolševizmo ideologija. Kad vokiečiai savo kovos prasmę bandė pavaizduoti kaip kovą už Europos laisvę ir prieš bolševizmą – tai taip. Aš taipogi tikiu, kad vokietis buvo nuspėjamesnis, o gal ir geresnis vidutiniam vietiniam ne bolševikui ir ne žydui už iš miško naktį ateinantį bolševiką ar žydą, iš kurių nežinia ko buvo galima tikėtis…

      Kita vertus, lietuviai tik stebėjo, kai tie kovotojai prieš bolševizmą suvarė į getus tūkstančius niekuo jiems nenusikaltusių bendrapiliečių ir pamažu juos naikino. Ir nors tame naikinime dalyvavo tik kai kurie lietuviai (dar dalis jų, ir turbūt ne tik mūsų tautybės asmenų, dalinosi žydų turtą), man kaskart skaudu prisiminti, kad ir mano senelis iš geto paimtų dirbti jo ūkyje „žydelkų“ nepaslėpė, o kai geto valdžia pareikalavo – grąžino jas užtikrintai mirčiai. Na, gal jis užtikrintai nežinojo, kad ta mirtis užtikrinta (nors visi Telšių apylinkių žydai vyrai jau buvo negyvi). Gal jis, pasielgdamas kitaip, būtų pasirašęs nuosprendį sau ir savo šeimai… Na, ir daugiau jo pateisinimų esu sugalvojęs, jie visi gali turėti labai daug pagrindo, ale, vis tiek skaudu…

      Įdomu tai, kad 2011 m., kurie buvo paskelbti holokausto ir pasipriešinimo nacizmui atminimo metais, taip ir nebuvo suplanuotas nei vienas renginys, kuris pagerbtų pasipriešinusius fašizmui, kaip buvo numatyta Seimo rezoliucijoje. Ne pabambėjimą paslapčia ir slaptą susitarimą vengti šaukimo į SS dalinius (kas yra, žinoma, suprantama reakcija į matomus žiaurumus ir neteisybes, kai jie tavęs tiesiogiai neliečia), bet realų pasipriešinimą ginklu. Nes vieninteliai, kuriuos buvo galima pagerbti, buvo sovietiniai partizanai… O tie, kuriuos mes pagerbiame – tai baltaraiščiai ir policijos batalionų dalinių vadai, kaip pvz. Antanas Baltūsis.

      Atsakyti

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.