Vienoje nesenoje diskusijoje radau emocingą atsiliepimą apie mokslinę studiją skiepų klausimu. Mokslinėje studijoje buvo lyginamos nepageidaujamos reakcijos į stabligės, difterijos ir kokliušo vakciną (Tdap) nėščiosioms. Publikuotame straipsnyje, kuriame apžvelgiami duomenys apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus tiriamosiose grupėse ir kontrolinėje grupėje, nurodoma, kad nebuvo skaičiuojami atvejai, kurie nesibaigė gyvo kūdikio gimimu (abortų, persileidimų ir pan. atvejai). Duomenis apžvelgę tyrėjai priėjo išvados, kad pakartotinė vakcinacija Tdap vakcina nekelia didesnės grėsmės nėščiosioms, nei pirminė vakcinacija. O Facebook diskusijoje kovotojai prieš skiepus tyrimą komentavo maždaug taip, kaip parašiau straipsnio pavadinime: „kokia nesamonė, koks skandalas, tiria nepageidaujamas reakcijas, o išmeta duomenis apie mirties atvejus“.

Tiesą sakant, ši emocionali reakcija bendrame skiepų baimės kontekste buvo tokia paveiki, kad pradėjęs skaityti straipsnį klampiu pavadinimu „Association of Tdap Vaccination With Acute Events and Adverse Birth Outcomes Among Pregnant Women With Prior Tetanus-Containing Immunizations“ anaiptol ne iš karto supratau, kad tyrimas yra iš esmės ok. O kadangi jau įdėjau tiek pastangų siekdamas tai suprasti, tai papasakosiu ir jums.

Taigi, tyrimą atlikę mokslininkai labai aiškiai apibrėžė tyrimo tikslą. Koks jis? Štai labai laisvas vertimas:

„Nustatyti, ar Tdap vakciną gavusių nėščiųjų ar kūdikių patirtų nepageidautinų reakcijų dažnumas susijęs su laiko tarpu, praėjusiu nuo anksčiau gauto stabligės skiepo.“

Taigi, tyrimo tikslas ne šiaip įvertinti nepageidautinus reiškinius paskiepijus Tdap vakcina, o įvertinti, kokią įtaką tiems reiškiniams galėjo turėti faktas, kad mama buvo skiepyta nuo stabligės neseniai (ar kiek seniau). Tyrimą matyt paskatino nuogastavimas, kad stabligės skiepo kartojimas per mažais intervalais gali turėti nepageidaujamų pasekmių.

Visos tirtosios buvo suskirstytos į tris grupes pagal paskutinio skiepo nuo stabligės laiką:

• skiepytas daugiau nei prieš 5 metus (kontrolinė grupė)
• skiepytas prieš 2-5 metus
• skiepytas prieš mažiau nei du metus

Tos grupės ir buvo lyginamos. Nebuvo grupės, kuri išvis nebūtų gavusi Tdap nėštumo metu, arba grupės, kuriai Tdap nėštumo metu buvo pirmasis stabligės skiepas.

Po to jie skaičiuoja ne bet kokius incidentus, kurie sekė po skiepo, bet tuos, kurie yra žinomi iš ankstesnių tyrimų kaip galimos reakcijos į būtent šitą skiepą (alergijas, patinimus ir pan). Skaičiuoja tik tas reakcijas, kurios įvyko per tam tikrą dienų skaičių po Tdap paskiepijimo pagal aiškiai aprašytą metodologiją. Tada skaičiuoja ir lygina komplikacijas naujagimiams (ankstyvą gimdymą, mažą svorį ir dar kažką).

Dabar taip, jie ima ir neįtraukia tarp tiriamųjų tų atvejų, kai nėštumas baigėsi išvis nelaimingai. Jei gerai supratau, tai daroma todėl jog nėra galimybių fiksuoti apibrėžtų komplikacijų naujagimiams: aborto atveju nėra prasmės kalbėti apie vaisiaus svorį, abortas išvis nėra gimdymas (ankstyvas ar koks kitoks), „ectopic pregnancy“ – negimdinis nėštumas – negali turėti jokio sąryšio su Tdap skiepu, kuris suteikiamas jau po to, kai embrionas įsitvirtina ne vietoje… Gal būt kai kuriuos tų atvejų ir būtų galima įskaičiuoti, tačiau tam tyrėjams būtų reikėję peržiūrėti tų atvejų medicininius dokumentus, nes reikiamų duomenų nebuvo duomenų bazėse, kurias apžvelgiant darytas tyrimas.

Ir kaip ten bebūtų, – tie atvejai išimami iš visų trijų tiriamųjų kategorijų, taigi, jų išėmimas tyrimo rezultatams negali turėti esminės įtakos.

Taigi, tai visiškai normalus mokslinis tyrimas su aiškiai išdėstyta metodologija. Galėjo nebent detaliau parašyti, kodėl neįtraukia atvejų, nesibaigusių gyvu kūdikiu, bet tai turbūt tik bijantiems skiepų labai aktualu.

Mokslinius tyrimus reikia mokėti skaityti. Straipsnį paskaitę skiepų bijantys žmonės uždavė ne tą klausimą (iš serijos „ar pavojinga yra Tdap vakcina nėščiosioms?“) ir tokiu atveju „atsakymas“ „nepavojinga, bet mirusiųjų mes neskaičiavom“ yra žinoma labai gasdinantis „atsakymas“.

Beje, tikrasis tyrimo atsakymas į suformuluotą tyrimo tikslą (klausimą) buvo toks: nors reakcijų daugiausiai būta pas tas, kurios skiepytos seniausiai (buvo baiminamasi, kad bus atvirkščiai!), skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (taigi, nėščiosioms nėra ko nuogastauti dėl didesnės nei įprasta reakcijų tikimybės, jei jos nuo stabligės buvo skiepytos neseniai).

P.S. Labai nustebsiu, jei šis straipsnis netaps mano tinklaraščio hitu 🙂