Pirmasis šildymo nuotykis buvo jau kitą rytą. Statybininkai ryte rado katilą užspringusį nesudegusiais kuro angliukais ir prigesusį. Be to, ir – suėdusį apie 100 kg granulių kuro per vieną naktį! (tiek kuro jis turėtų suvalgyti, na, per tris dienas…) Išvalė, pakūrė iš naujo, bet vakare vėl tas pats nutiko.
Katilą paleidęs meistras, kurį man surado katilą pardavusi firma, sakė, kad nustatymus paliko optimalius, ir kad nesupranta, kodėl tas katilas užspringsta…
Ką gi, antradienio vakarą pats nuvažiavau pastudijuoti to katilo. Perskaičiau instrukciją, išsiaiškinau detales, ir pamačiau, kad tokių degimo nustatymų, kokius paliko meistras, išvis negalima nustatyti – jų nėra katilo galingumą ir kuro padavimą matuojančioje lentelėje, o teoriškai, prie tokio kuro padavimo katilas turėjo dirbti 30 KW galingumu, kai jo riba – 24 KW….
Vienžo, šaunu… Taigi, perstačiau nustatymus taip, kad katilas veiktų apie 10 KW galingumu. Dabar lyg ir viskas tvarkoje. Neperkaista (praėjusio antradienio vakarą katilinėj buvo baisiai karšta), nespringsta, vietoje kibirų angliukų byra saujos pelenų.
Dabar liko pasiskaičiuoti, kiek toks šildymas mums kainuos per mėnesį. Teoriškai, pagal dabartinius nustatymus, per mėnesį jis turėtų suvalgyti apie 1100 kg kuro, kas visgi yra labai daug (pirmąją toną pirkau už 670 lt, labai pigiau atrodo ir negausiu).
Jei kas žinot, kur tų granulių gauti papigiai, rašykit! Šiuo metu jos yra masiškai eksportuojamos į Skandinavijos šalis, nes ten vyriausybės jas laiko ekologišku, atsinaujinančiu energijos šaltiniu ir kompensuoja dalį jų kainos vartotojams. O kad taip Lietuvoje būtų…
Parašykite komentarą