Delfi.lt šiandien cituoja CNN portalo straipsnį apie Holokaustą Lietuvoje – masinį žydų tautybės asmenų naikinimą, kuriame negarbingai sudalyvavo ir lietuviai, o prie kurio įgyvendinimo daugiau ar mažiau prisidėjo ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė.
Nesu tikras dėl to, kaip iš tiesų vyko nacių talkininkų holokauste lietuvių baudžiamasis persekiojimas – buvo procesai vilkinami ar nebuvo, bandė prokurorai išvengti atsakomybės juos nuteisiant ar ne. Iš savo aplinkos žinau, kad pasipiktinusių tuo persekiojimu (o taip pat ir S. Wiesenthalio centro veikla) išties būta. Gal L. Donskis ir teisus. O gal prokuratūra tiesiog nesiėmė šių įvykių nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Kas ir nervina nacių karo nusikaltėlių persekiotojus. Ir dėl ko Lietuva negalėjo pasigirti persekiojanti nacių talkininkus… Ir nelabai nori girtis tuo, kad sovietų valdžia Lietuvoje juos ganėtinai sąžiningai persekiojo po karo (nes kartu atliko ir daug „nesąžiningo“ persekiojimo).
Visgi labai jau lengvai CNN straipsnyje „išsukamos“ Jungtinės valstijos, kurios tiesiog „negalėjo“ persekioti tų 19-os Lietuvių, kuriems atėmė pilietybę už bendradarbiavimo su naciais nuslėpimą, už karo nusikaltimus. Vokiečių generolus po karo – galėjo, o vat eilinių – ne? Na, bet greičiausiai tai – kažkokia man nežinoma tarptautinės teisės norma…
Kas man daugiau ar mažiau aišku – kad veltui bandoma Lietuvoje dangstyti Laikinosios vyriausybės veiksmus. Žinoma, ir patys šios vyriausybės nariai ir sukilimo dalyviai po karo, „frontininkai“, bandė visaip užglaistyti savo veiklos problemiškumą (skaitėte Ambrazevičiaus (Brazaičio) „Vienui vieni“?).
Nelabai suprantu, kur šiandieninė Lietuvos valdžia bando užglaistyti lietuvių atsakomybę dėl Holokausto. Gal kas nors turit pavyzdžių ir pasidalintumėte? Kiek žinau, pokario partizanai ar kiti asmenys, kurie buvo dalyvavę žydų žudynėse, yra ganėtinai masiškai dereabilituojami prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus pastangomis. Tiesa, apie tai užuominų galima rasti nebent prokuroro R. Valentukevičiaus interviu ir jo vadovaujamo specialiųjų tyrimų skyriaus ataskaitose.
Aišku turbūt sunkiausia pasauliui suprasti, kad prieš užeinant naciams Lietuva jau buvo okupuota ir priespaudoje, ir kad vokiečių kareivių atėjimas daug kam atrodė kaip išgelbėjimas. Su vokiečių atėjimu buvo siejamos atstatomo valstybingumo ir priespaudos nusimetimo viltys. Kurios žlugo tik labai pamažu ir skausmingai. Ir dėl tų vilčių gajumo Lietuvoje, deja, nutiko daug kraupių dalykų, kurių gal būtų pavykę išvengti, jei nebūtų buvę sovietinės okupacijos 1940 m. Kai tauta prablaivėjo nuo tariamo išsilaisvinimo euforijos, savo juodą darbą vietiniai antisemitai bei naciai jau buvo atlikę.
Bet ne tik pasauliui tai sunku suprasti. Mums patiems sunku suvokti savųjų atsakomybę, ir norisi pasislėpti arba po vaikų darželio argumentu „o jie pirmi pradėjo“, arba tiesiog užsidengti akis ir sakyti, kad „nieko nebuvo“, žudė tik vokiečiai, o mūsiškiai buvo priversti…
Bet buvo. Bet iš kitos pusės, nepaisant visokių balsų, nesu įtikintas, kad Lietuvos valdžia dangsto nacių karo nusikaltėlius arba neigia Lietuvių dalyvavimą Holokauste. Taigi, ko nori Zuroffas?
Parašykite komentarą