Skubioji žiniasklaida pateikė eilinį „bausti negalima pasigailėti“ variantą. Paveikslėlyje matote pirminį vaizdelį iš Delfi.lt straipsnio (vėliau jis buvo pataisytas).
Tačiau juokas juokais, o toks Konvencijos – turiu omeny „Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“ – traktavimas ir gąsdinimas ja nedžiugina. Jau anksčiau analogišką požiūrį buvo išdėsčiusi Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, psichoterapeutas G. Vaitoška. O vakar aprašyti Lietuvos tėvų forumo pareiškimai išvis sunkiai suvokiami (na, gal ir čia bus greitoji žiniasklaida pasidarbavusi ir nuomones iškraipiusi, bet svarstymai, kad konvencijos priėmimas veda į tautos susinaikinimą, yra idiotiški). Be abejo, įvairios interesų grupės gali įžiūrėti kažką naudingo (ar grėsmingo) sau toje konvencijoje, bet pasižiūrėkime į tą abejones keliantį tekstą… (visa konvencija publikuojama čia).
3. Šios Konvencijos nuostatus, ypač susijusius su priemonių, skirtų ginti aukų teises, taikymu,
Šalys įsipareigoja vykdyti be diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos,
politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei
mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lyties tapatumo, amžiaus, sveikatos būklės,
neįgalumo, šeiminės padėties, migrantų arba pabėgėlių statuso ar kito statuso.
Net jei ir įsivaizduosime, kad po terminu „lyties tapatumas“ yra paslėpta kokia nauja lyties tapatybė (ne vyras ar moteris, o „you name it“), iš to tik išeis, kad net ir prieš tokius asmenis smurtauti nedera, ir kad valstybė turi siekti užtikrinti smurtavimo nutraukimą nepaisant to, kokios tos moterys, prieš kurias smurtaujama, yra. Juk vienodai nedera smurtauti prieš lietuvaites geltonkases, ir prieš su burkom vaikščiojančias musulmones moteris, neįgalias moteris, senyvas moteris, lesbietes ir pan. Manau, NŠTA sutiktų, kad ir prieš vyrus (kad ir kokia jų lytinė orientacija ar savo lyties supratimas) smurtauti nedera, nors ši konvencija ir neskirta vyrų saugojimui nuo smurto.
Konvencijoje taip pat yra raginimų nestereotipiškai žvelgti į vyrų ir moterų roles, atnaujinti švietimo programas analogiškomis nuostatomis ir pan. Tačiau jei nesilaikome pozicijos, kad „bobos vieta yra prie puodų“, tokie paraginimai neturėtų gąsdinti. Švietimo programos – mūsų pačių žmonių kūrybos ir darbo vaisius, į kurį niekas neprivers įrašyti to, ko nenorėtume patys. Ir čia gal tik pačių problema yra, kad daugelio gražių dalykų nenorime daryti patys, o prisidengiame, kad taip mus „verčia“ elgtis „Europa“.
O Lietuva, pasirašydama Konvenciją, parodytų pasauliui, kad rimtai žiūri į smurto šeimoje ir smurto prieš moteris problemą, ir gal būt paragintų tuo susirūpinti ir kitas šalis, kur šio susirūpinimo trūksta.
Gerbiami Seimo nariai, raginu Jus balsuoti „UŽ“.
Parašykite komentarą