Joga tarp krikščionių ir Dvorkino knygos „Sektos“ recenzija

Komentarai

Atsakymai į “Joga tarp krikščionių ir Dvorkino knygos „Sektos“ recenzija”: 3

1. 

   + simonas

   2006-05-05

   dirbk dirbk tik 🙂

   Atsakyti
2. 

   Almas

   2006-05-25

   Idomu apie joga ir krikscionis. Joga yra labai platus terminas. Placiaja prasme tai jungtis su Dievu ir samone pusiausvyros busenoje. Siauraja prasme – originali ‘technine’ jogos sistema su pozomis kuria fundamentaliai aprase Patanjali ‘Joga-sutroje’. Vakarietiska prasme – fiziniai pratimai padedantys atsipalaiduoti, tam tikra degradavusi originaliosios indiskos technines jogos forma, su daugiau ar maziau esminiu elementu, patobulinimu ir iskraipymu. Apie vakarietiska forma kalbeti neverta, fiziniai pratimai ir telieka fiziniais pratimais. Placiaja prasme joga mazai ka domina, jos esme – absoliutus asmeniskumas, islaikyti neblaskoma prota sukaupta i savaji ‘as’ ir i to ‘as’ rysi su Auksciausiuoju Asmeniu.
   Siauraja prasme joga – Patanjali jogos sistema bandoma praktikuoti dvejom kryptim – pirma yra personalistine, kita impersonalistine. Pats Patanjali jei gerai atsimenu, rase, kad tikslas yra darsana arba regeti Paramatma, Auksciausiaji „As”. Praktikuojantis sia kryptim, bando sutelkti demesi i Dievo pavidala. Impersonalistine kryptis daugiau demesio skirs techniniam pozu aspektui – svarbiausia bus teisingai viska atlikti, o koks rezultatas ir tikslas – sunkiai apibreziamas, kalbama apie tobulejima, palaima, issivadavima ir etc. Sios paskutines krypties vakaruose analogas yra hatha-jogos sistema. Praktiskai girdejau kad praktikuojant hatha joga poveikis yra, atsiranda tam tikri subtilus sugebejimai, pvz. kaip sapnu valdymas, ir siaip bendras patobulejimas, zmogus tiesiog darosi geresnis. Issipleciau nes norejau pakomentuoti koks gali buti poveikis ir koks santykis krikscionio su joga gali buti. Taigi apibendrinant:
   1) Joga placiaja prasme – nuolatinis rysys su Dievo Asmeniu
   2) Siauraja prasme – Patanjali sistema:
   a)Personalistine kryptis – tikslas pozu pagalba pasiekti Paramatmos darsana
   b) Impersonalistine kryptis – tiesiog siekiama praktikuoti sia pozu sistema pasiekiant ivairiu rezultatu.
   3) Pilnai suvakarietinta joga – vien tik lengviausios pozos atsipalaidavimui, be ipatingu pastangu.

   Koks santykis krikscionio su joga, ir kokios galimos pasekmes, priklausys nuo to, kokios pakraipos krikscionis jis yra ir kokios pakraipos joga jis praktikuos.
   Krikscionis fundamentaliai, kaip ir bet kuriuos kitus religijos praktikuotojus galima suskirstyti i kelias kryptis, nors tai ir salygiska, del tam tikru krikscioniskos teologijos niuansu, bei del to, kokioje faktineje busenoje yra daugumos vakarieciu samone (todel nekeista, kad jogos entuziaste yra butent metodiste)
   1)personalistai. Tie kurie mano, kad Dievas yra aktyvus, Gyvas Asmuo, turintis asmenini pavidala, pvz. kaip aprasoma Jono apreiskime: „Bematant mane ištiko dvasios pagava. Ir štai danguje stovėjo sostas, o soste buvo Sėdintysis. 3 Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą.” Jei krikscionis yra linkes priimti toki ar kitoki aprasyma kaip absoliucia tiesa, jis labiau priskirtinas prie personalistu
   2)is dalies personalistai. Tie kurie mano, kad Dievas yra visur, turi aktyvias savybes, tokias kaip zinojimas ir veikimas, bet neturi asmeninio pavidalo, jo negalima pamatyti tiesiogiai, o tik pajusti sirdim.
   3)impersonalistai. Tie kurie galvoja, kad Pats Dievas nera asmuo, o labiau beasmene substancija, Ideja, Zodis, kuri realia israiska ir galimybe veikti gauna gimusi kaip Jezus Kristus, bet tuo viskas ir baigiasi.
   4) materialistai. Kurie neturi jokio aiskesnio supratimo ir tikresnio tikejimo, dvilypiai. siekia grynai materialios naudos is kontakto su kokiom nors sventenybemis. Pvz. jie eis i baznycia del visa ko – gal bus geriau, per misias uz savo mirusiji melsis pries Marijos statula, nors pacios Marijos amzinu egzistavimu nelabai tiki, stengsis prisiliesti prie garsaus vyskupo kuno ar rubo, manydami, kad gal bus koks efektas. Greitu laiku nesulauke materialaus efekto tokie zmones mano kad, aha, vis delto nieko tame nera, bet vis dar del visa ko tesia savo religine praktika tuo paciu stiliumi.
   Dabar santykiai su joga:
   1) Joga placiaja prasme. Krikscionys personalistai naturaliai patenka i jos aprepti. Ju tikslas yra tas pats – asmeninis santykis su Dievo Asmeniu, bet nera taip stipriai akcentuotas, kaip auksciausias tikslas. Be to krikscionys personalistai turi mazai aprasymo savo sventrasciuose, kaip to siekti. Bet bandydami suprasti pilnai personalistines jogos principus, jie turetu jaustis naturaliai ir tai jiems turetu buti naudinga. 2 krypties krikscionys, is dalies personalistai, taip pat patenka i jogos placiaja prasme aprepti, ta prasme kad jie dazniausiai sieks islaikyti dvasine pusiausvyra ir ieskos Dievo sirdyje, siekdami isgryninti savo santyki. Problemu neturetu kilti, nes visi kampai cia yra glotnus del jogos platumo ir laisvumo. Tai yra, tas krikscionis galetu tiesiog pasiskaityti keleta jogos principu aprasanciu sventrasciu ir vidujai juos suvokti kaip savus, nors jam nekyla jokio reikalo praktikuoti kokias nors pozas ar dar kazka. Jis supras kad kalbama apie ta pati, tik kitais zodziais, ir todel nekyla priestaravimu. I klausima kodel domisi jogos principais jis gali pasakyti – tiesiog del bendro isprusimo ir siaip skaitant apie juos tai man duoda giliu minciu. Niekam nekils minties kad jis blogas krikscionis ar atsizada savo tradicijos. Net Vatikano dokumentuose „pagerbiami” Rytu isminciai, kurie „giliai apmasto mitus” ir taip siekia santykio su Dievu http://www.lcn.lt/bdokumentai/vatikano2s/nostra-aetate.html
   is ten pat: Katalikų Bažnyčia neatmeta nieko, kas tose religijose tikra ir šventa. Su nuoširdžia pagarba ji žvelgia į tuos veikimo ir gyvenimo būdus, į tuos nuostatus ir mokymus, kurie, nors daug kur skiriasi nuo jos pačios tikimų ir mokomų dalykų, neretai perteikia visus žmones apšviečiančios Tiesos spindesį. ” Taigi, cia jie (krikscionys) gauna galimybe per daug nesipriesinant religinei sazinei pasidometi kokie gi „Tiesos spindesiai” yra jogoje.
   3 krypties, impersonalistas krikscionis nelabai supras jogos placiaja prasme tikslus, ir faktiskai yra priestaravimas, tarp jo isitikinimu, ir to, ko siekia joga. Nelabai suderinami dalykai. Impersonalistas krikscionis bus labiau orientuotas i istorines savo regiono aplinkybes ir formalius ritualus, todel naturaliai jo joga nelabai turetu dominti. Materialistas krikscionis i joga ziures kaip i kazkokia tolima abstrakcija, nesupras apie ka cia kalba. Jis is vis ja nelabai domesis.
   2)a) Personalistine Patanjali kryptis. Ja naturaliai be priestaravimu galetu praktikuoti personalistai krikscionys. Galutinis tikslas kurio jie galbut siektu, butu Dievo Tevo arba Jezaus Kristaus tiesioginis regejimas. Jei jie tai pasiektu, o si jogos sistema, nors ir be galo sunki, bet toki sansa suteikia, tai butu labai laimingi. As nekalbu apie vaizduotes sukurta vizija, bet apie tikra apsireiskima. 2 krypties, is dalies personalistai krikscionys irgi gali praktikuoti sia sistema sekmingai ir naturaliai, siekdami isvysti savo ieskoma Dieva sirdyje. Paramatma, arba Auksciausia Siela, apie kurios darsana kalbejo Patanjali, yra tai ko jie iesko.Problemu cia kaip ir nera, iskyrus kad tektu pagalvoti del kai kuriu dogmu – tokiu kaip Trejybe – nors ji is tikro yra labai gerai besiderinanti butent su sia o ne kokia kita jogos kryptimi. Taigi, jie galbut kazkiek modifikuotu savo poziuri i Trejybe, bet tradicijos leidziamuose interpretacijos remuose. Kitaip sakant jie susiformuotu savo supratima, kas ir kaip yra ta Trejybe, vietoj to kad sakytu, Trejybe yra, bet as jos nesuprantu. Impersonalistai ir materialistai krikscionys naturaliai jaus atstumima nuo sios jogos krypties.
   2 b)Patanjali Jogos sutra sekanti impersonalistine kryptis. Personalistai ir is dalies personalistai krikscionys gali ja uzsiimti is nezinojimo apie joga, bet tai jiems nebus labai geras poveikis, nei jie jausis labai naturaliai. Bus regimas priestaravimas – ju tikslas yra santykis su Dievu, o jie uzsiims joga, kur yra pozu sistema, o tikslas – miglotas, vienoj jogos studijoj bus kalbama vienaip, kitoj kitaip. Misraine. Pajute rimtesni poveiki pozu, jie net gali degraduoti iki impersonalistu ir prarasti savo personalistini tikejima. Nelabai gerai. Impersonalistai krikscionys ir materialistai naturaliai gali praktikuoti sia sistema, jei yra linke siekti aukstesniu tikslu, bet jie bus linke atskirti savo jogos praktika nuo savo religijos praktikos. Poveikis turetu buti pozityvus siems krikscionims, nors yra priestaravimu galimybe. Todel ir bus linke atskirti. Kitaip sakant bus vidinis dvilypumas del savo veiklos. Pvz. impersonalista krikscioni sioje jogoje trauks impersonalistiniai tikslai, jis gales tiketis kazkokiu budu priarteti prie Zodzio, bet is kitos puses, jam sunku bus suderinti savo teologija su jogos praktika kaip kulturiniu ir istoriniu svetimkuniu, sios jogos sistemos praktikavimas tarsi neigia eschatologini Jezaus Kristaus vaidmeni, kaip Zodzio ikunytojo, taip kaip ji isivaizduos impersonalistas krikscionis. Materialistui ypac priestaringas tas momentas del svetimkunio ir aplinkiniu baimes.
   3)pilnai vesternizuota jogos sistema. Personalistams krikscionims ja praktikuoti yra dvilypumas, nors jokio negatyvaus poveikio neturetu buti – zalos ne daugiau negu mankstos darymas. Impersonalistams ir materialistams tai gana naturalu, jeigu jie per daug nesibaido „svetimkuniskumo”. Ypac materialistui, kuris ypac vertins teigiama siu fiziniu pratimu poveiki ir greita efekta. Impersonalistas uzsiims ja kaip egzotisku laisvalaikio praleidimu, ir nejaus didelio priestaravimo su savo religine praktika.

   Vivekanandos, Joganandos jogos mokymas, hatha joga, Sahadza joga mano galva yra impersonalistines pakraipos jogos sistemos, o apie pilnai vesternizuotas mokyklas galima pasakyti kad tai arba fiziniai pratimai arba fiziniai pratimai plius sarlatanizmo ir biznio doze. Faktiskai personalistines Patanjali jogos krypties neteko girdeti, kas nors ja gal praktikuoja pavieniui Himalaju kalnuose ir su zmonem i kalbas nesileidzia. O placiausia jogos samprata bet koks personalistas krikscionis laisvai susidarys paskaites keleta sventrasciu. Bet apie koki nors pritaikyma jogos krikscionims negali buti kalbos – gaunasi kvailiausia misraine. Jogos principai yra fundamentalus, ir nekeiciami. Keitimas reiskia ir sarlatanizma automatiskai. Tada tai tikrai bet ka sudirgins, ne tik krikscionis.

   Atsakyti
3. 

   agne

   2007-09-03

   idomus poziuris. manyciau jog tarp rytu ir vakaru jogos yra didelis skirtumas. vakaruose i joga ziurima kaip i supermarketa, norima gauti tai ko neimanoma nusipirkti. rytuose joga yra vienybe tarp dievo ir zmogaus.

   Atsakyti

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.