Šiandien gimdymo ne stacionare iniciatyva išsiveržė į viešąją erdvę tokia jėga, kaip turbūt niekada anksčiau nebuvo. Visos pagrindinės internetinės žiniasklaidos priemonės plačiai aptarė gimdymo namuose iniciatyvinės grupės siūlomus gimdymo ne stacionare reguliavimo pakeitimais, pristatytais BNS spaudos konferencijoje ta pačia tema. Vienas išsamiausių straipsni apie tai yra portale Delfi.lt: „Lietuvai gresia bylos Strasbūre dėl draudimo gimdyti namuose?“. Su iniciatyvą stumiančiomis organizacijomis galima susipažinti iniciatyvą pristatančioje interneto svetainėje gimimas.lt, tad nesiplėsiu.
Kaip žinia, labiausiai užsispyrę šiuo atveju yra Lietuvos medicinos srities reguliuotojai – Sveikatos apsaugos ministerija, kuri ginasi, jog yra reikšmingai investavę į gimdymo namų atnaujinimą ir pritaikymą gimdyvių poreikiams. Jie aiškina (nežinia kokiais, kokios šalies statistikos duomenimis remdamiesi), kad gimdant namuose 2-3 kartus išauga kūdikio mirštamumo rizika.
O vat štai labai nesolidus atsakymas iš SAM – jį pristato portalas 15min.lt. Cituoju:
„Šiuo metu Vilniaus rajono policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Tarp įtariamųjų yra aktyvūs gimdymo namuose įteisinimo iniciatoriai. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktų pakeitimų, susijusių su akušerijos paslaugų teikimu namuose, nesvarstys“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiriama apie 400 atvejų, kai gimdymo namuose metu mirė vaikai, buvo sutrikdyta gimdyvių sveikata, buvo klastojami dokumentai ar taikyti netradicinės medicinos metodai, operacijas darė žmonės, neturintys tam teisės.
„Tų atvejų tarpe yra konstatuotos, tai ne visi atvejai, bet jų tarpe konstatuotos ir kūdikių mirtys, ir pakankamai ženklūs gimdyvių sužalojimai. Taip pat įtariama gimdymo pažymų klastojimu, su tuo susijusia dar rimtesne veika. Akivaizdu, kad būtent iniciatoriai reglamentavimo tuo pačiu yra ir šio ikiteisminio tyrimo įtariamaisiais“, – patikslino viceministė.
Pasak jos, tai, kad įtariamaisiais tapusių asmenų siekis įteisinti gimdymus namuose yra „nesolidi ir negraži gynybinė veikla“.
Visų pirma, iš tiesų meluoja apie akcijos iniciatyvininkus, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kitų asmenų veiklos. Antra, argumentuoja absurdiškai. Kodėl, atsiprašau, negalima esamos tvarkos keisti, kol atliekamas ikiteisminis tyrimas? Kuo pasikeitusi tvarka padės tiems, kurių atžvilgiu tas tyrimas atliekamas, juk nusikaltimas tariamai padarytas pagal seną tvarką? Gal tik nesolidžiai atrodys, kad bandoma bausti už tai, kas jau įteisinta? Ką pakeis tai, kad, pvz., bus nustatyta, jog buvo nelegalios medicininės praktikos atvejų gimdant namie? Nebent – teks dar rimčiau galvoti apie legalios pagalbos įteisinimą… Ką gi, SAM jaučia spaudimą ir ginasi, jau svaidosi bet kokiais argumentais, negalvodami apie logiką.
Palyginimui, sakykime, įvyksta nelaimė kelyje, kuri atskleidžia esamos kelių eismo tvarkos trūkumą. Tačiau užuot taisę tvarką, teisėsauga ir politikai narplioja visas nelaimės aplinkybes, aiškinasi, ar kartais dar nenutiko panašių nelaimių, apie kurias anksčiau nebuvo sužinota, ir panašiai… Kodėl nepadarius kažko, kad ateityje nenutiktų? Koks skirtumas, kiek pažeidimų bus nustatyta, ir kada jie bus nustatyti?
Esmė manau tik tame, kad SAM nori atidėti bet kokių sprendimų priėmimą (nes susidūrus su Europos ir pasaulio šalių patirties pristatymu jiems pasidarė nejauku) ir tiek, ir muilina kaip išmano. O SAM viceministrės komentarai tikrai verti etikos inspektorių dėmesio.
Linkiu kuo geriausios kloties akcijos iniciatoriams. Gali būti, kad rizikos gimdant namie, kažkuriuo aspektu, yra daugiau, nei gimdant stacionare. Kita vertus, akivaizdu, kad gimdyvei ir šeimai komfortas tokiu svarbiu metu namuose yra kur kas didesnis, nei ligoninėje. Kas, vėlgi, grįžtamuoju ryšiu atsiliepia pačiam gimdymui, sumažina ligoninėse taip dažnai naudojamų, ir nebūtinai savo poveikiu neutralių, intervencijų poreikį. Taip, čia susikerta keletas teisių. Ir man atrodo, kad valstybės pareiga – ne nuspręsti už mus, ne visus apgyvendinti ligoninėje (oi kokie sveiki tada būtume :), o sudaryti sąlygas kuo platesnei žmonių masei įgyvendinti savo teises kuo geriau.
Parašykite komentarą