1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai

Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido

Vakar perskaičiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį M. Misiukonio byloje. Tai – paskutinis taškas šioje garbės Lietuvos teisėsaugai nedariusioje, bene 18 metų trukusioje istorijoje, nors prokuratūros garbei reikia pasakyti, kad ji, ilgai blaškiusis, bylos nagrinėjimo LAT metu pagaliau stojo išteisintojo pusėje. Nutartį labai gerai apibendrina pats LAT pranešimas spaudai „Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis genocido nepadarė“, jo pabaigoje galite rasti nuorodą ir į pačią nutartį.

LAT argumentas, kodėl M. Misiukonis nevykdė genocido dalyvaudamas A. Kraujelio sulaikymo operacijoje, susideda iš dviejų dalių.

Pirma, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nebuvo matyti, kad M. Misiukonis būtų turėjęs specialųjį tikslą tiek sunaikinti A. Kraujelį, tiek ir sunaikinti tariamą politinę grupę, kuriai pastarasis priklausė – pasipriešinimo dalyvius. O specialusis tikslas yra būtina genocido nusikaltimo sąlyga (genocidą galima įvykdyti tik tiesiogine tyčia, siekiant sunaikinti tam tikrą grupę žmonių).

1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai
1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai

Antra, LAT atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, kad 1965 m. „nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M. Misiukonis (dalyvavimas fiziškai sunaikinant atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai – narį Lietuvos partizaną A. Kraujelį)“, todėl, esą, M. Misiukonio nuteisimas už genocido nusikaltimą taip pat negalimas ir šiuo požiūriu. Nors Teismas ir pateikia nuorodą į EŽTT sprendimą byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“, jis apsiriboja tik šiame sprendime konstatuoto fakto dėl politinių grupių nebuvimo grupių, kurių atžvilgiu įvykdytas veikas buvo galima kvalifikuoti kaip genocidą, tarpe.

Kaip aš ir spėjau, LAT užglaistė ankstesnių teismų sprendimų paliktas abejones dėl A. Kraujelio veiklos, išdėstydamas deklaratyvaus pobūdžio teisės aktų nuostatas dėl partizaninio karo reikšmės ir pridėdamas: „Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšmingumu Lietuvos valstybingumui“. Čia iš naujo neaptarinėsiu, kiek toks teiginys yra pagrįstas. Tačiau jis tikrai turėtų pagelbėti su šiuo teismo sprendimu susitaikyti buvusiems disidentams, kurie dėl ankstesnių teismų sprendimų M. Misiukonio byloje protestavo: rengė piketus, skundė teisėjus Prezidentei ir pan.

Kitaip, nei vyliausi (nors taip, kaip spėjau), Teismas neišsidavė, ką ketina daryti atnaujinęs bylą dėl V. Vasiliausko ir analogiškais atvejais, kuriais sovietinių struktūrų darbuotojai buvo kaltinami sunaikinę partizanus kaip „atskiros nacionalinės-etninės-politinės“ grupės narius. Taigi, teks palaukti gal net ir šios vasaros. Nors šioje byloje apeliaciniame skunde prokuroras ir buvo užsiminęs, kad „A. Kraujelis priskirtinais atskirai nacionalinei – etninei – politinei grupei“, tačiau, kaip konstatavo dar Apeliacinis teismas, „M. Misiukoniui toks kaltinimas nebuvo pateiktas ir nagrinėtas“. Taigi, šioje byloje tiesiog neatsiskleidė visos kaltinimo dėl „partizanų genocido“ vingrybės, kas leido ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pasisakyti siauriau. Išvadų dėl V. Vasiliausko bylos dar teks palaukti.


Paskelbta

sukūrė

Komentarai

Atsakymai į “Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido”: 3

  1. Μarius avataras
    Μarius

    Jo, gėdingas procesas. Tarsi prokuratūra neturėjo ką veikti, tarsi dabartyje nėra sukčių ir žmogžudžių kuriuos gaudyti ir teisti reikia dabar, bet kažkokioms durnėms užsinori reabilituoti savo tėvą miškinį, banditą, pokario teroristą kuris siautėjo žudydamas civilius. Mat pasikeitė atmosfera ir norisi perrašyti istoriją ir pateikti savo tėvą jau gražioje šviesoje. Žmogiškai suprantama, bet ne pateisinama. Ir kaip bebūtų keista prokuratūra ir teismai eina vedami isteriškų babcių pavadžių. Nesuprantama. Nesuprantama kaip tai gali vykti normalioje Europos valstybėje? Ok, Lietuva nėra normali valstybė, na bet vis gi egzistuoja pačių teisę baigusių prokurorų ir teisėjų savigarba. Šitokio proceso neturėjo būti išvis. Na o kaltinimai genocidu jei ir gali būti teikimai tai tik miškiniams, nes jie prieš politinę valdžią iš esmės nekovojo, nėra žinoma nei vieno net bandymo nužudyti pvz., Staliną, na gerai tebūnie Sniečkų. Iš esmės miškiniai net nekovojo prieš reguliarias ginkluotas pajėgas, nuo miškinių žuvo viso labo apie 1500 NKVD darbuotojų, stribų ir kitų ginkluotų valdžios atstovų. Miškinių taikinys buvo kolūkių, kooperatyvų pirmininkai, smulkūs įgaliotiniai, agitatoriai ir panašiai, kurie neturėjo jokių politinių galių, tokių miškiniai nužudė apie 2000, bet pagrindinis miškinių taikinys – eiliniai žmonės kuriuos žudydavo „už nelojalumą” – čia iš miškinių supratimo kas tas lojalumas, o tiksliau jei įtardavo, jei pasirodydavo kad žmogus yra šnipas ir t.t. jokio teismo, jokio tyrimo – kaltas ir baigta. Kaltas ir dar visa šeima kalta. Taip nužudė apie 9000 eilinių civilių – ir tai įrodyti atvejai. Taigi banditai prisidengdami „laisvės kovotojų”, „partizanų” vardais iš esmės vykdė genocidą prieš savo pačių tautiečius. Va čia tikrų tikriausias genocidas. Aš nuoširdžiai nekenčiu miškinių. Dėkingas tai valdžiai kuri sutvarkė jų siautėjimą. Man juokinga stebėti kaip miškinius garbina žmonės, taip vadinami landsbergistai, visokios juknevičienės-abramikienės ir kitokios kvaišos, visokie dešiniojo sparno apžvalgininkai, bet tarkime miškiniams laimėjus (tarkim) gi Landsbergis būdamas komjaunuoliu būtų vienas pirmųjų kurį miškiniai būtų nužudę, ar dar apkaltinę jo motiną ko taip „prastai” išauklėjo sūnų dar gal kartu būtų ir motiną nužudę. Arba tarkime miškinių garbinimo startą pradėjęs Kęstutis Girnius prieš 30 metų, gi jo tėvas būdamas kairiųjų pažiūrų, neabejotinai miškinimas būtų buvęs įtartinas, dar gal ir būtų nušovę. Dešinieji patriotai, jūs pirma pagalvokite ką išsirenkate didvyriais, ir ar tie „didvyriai” nebūtų nužudę jūsų pačių tėvų ir senelių?

    1. Donatas avataras

      Na, aš nemanau, kad pokario istorija buvo tokia vienareikšmė, kaip rašote. Bet sakykim, suprantu emociją.

      1. Μarius avataras
        Μarius

        Konkrečiai šito Antano Kraujelio „Siaubūno” atveju t.y. girdi Misiukonis dalyvavo vykdant „genocidą” sulaikant šitą miškinį istorija yra vienareikšmė: „Siaubūnas” išties buvo tikras siaubūnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.