Šią savaitę dalyvauju Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos tarybos posėdžiuose Arkadijoje, Kalifornijoje. Tiesą sakant, pirmą kartą esu taip toli į pietus – dar neteko anksčiau matyti tiek palmių ir tokios žalumos kovo viduryje. Čia – apie 20 laipsnių šilumos, užvakar dar švietė saulė 🙂

Čia atsidurti – tikras gurkšnis gryno oro… Nors, iš kitos pusės, neturiu laiko daug atostogauti. Tik va trečiadienį turėjau galimybę nukakti prie vandenyno (bangų nebuvo, tad bala – maždaug kaip Baltija).

Gyvenu šauniam viešbutyje, kurio vidinėje erdvėje yra daugybė medžių, krioklys, bais patogūs kambariai… Nežinau, kiek čia žvaigždučių, gal kokios keturios…

Patys posėdžiai – ne itin daug linksmybių juose. Sprendžiami visokie strateginiai aukštosios mokyklos gyvavimo klausimai. Daugiausiai – finansiniai, sritis, kurioje itin mažai išmanau. Labiau gaudausi akademinėje srityje, o ši aukštoji mokykla – besivadovaujanti laisvųjų menų modeliu, paplitusiu daugiausiai anglakalbėse šalyse, turi nemažai problemų su programų pripažinimu, akreditacija Lietuvoje. Vat šiuos klausimus tai įdomu nagrinėti.

Dar atrodo sekmadienį turėsiu laisvo laiko prieš skrisdamas namo. Santa Monikoj kuriam laikuo apsistojusi mano žmonos sesuo, tad reikės ją aplankyt ir ką nors linksmesnio nuveikti drauge – pasivaikščioti pajūriu, aplankyti kokių nors žymesnių vietų (pvz., Beverly Hills, Holivudą). Pažiūrėsim….

Vis tiek, velniškai gera yra ištrūkti iš apšalusios Lietuvos į šiltą ir šviesią Kaliforniją.