Antakalnio klinikų raštas gimdymo namuose klausimu…

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail

Antakalnio klinikų gydytojų komanda priima sudėtingą gimdymą
Antakalnio klinikų gydytojų komanda priima sudėtingą gimdymą
Nežinau kaip pratęsti mintį. …gryna demagogija? …nevertas kritikos? Bet visgi pakritikuosiu.

Nagrinėdama Iniciatyvos „Gimimas LT“ prašymą reglamentuoti gimdymo ne stacionare su medikų pagalba galimybę Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos akušerių sąjungą, Kauno klinikas, Neonatologijos asociaciją, Lietuvos akušerių ginekologų draugiją ir į VU Antakalnio klinikas. Keturios organizacijos iš esmės pritarė gimdymo namų sąlygomis reglamentavimui, o vienintelės VU Antakalnio klinikos (tiksliau – Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja G. Drąsutienė) pasisakė prieš. Ir būtent į Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjos atsakymus kažkodėl nusprendė lygiuotis Sveikatos apsaugos ministerija, priimdama politinę poziciją nerengti teisės aktų, reguliuojančių gimdymo namuose galimybę.

VU Antakalnio klinikų raštą radau beskaitinėdamas informaciją Gimimas.lt interneto svetainėje. Raštas pasirašytas prof.(!) Gražinos Drąsutienės ir tiesiog dvelkia (ką ten, pučia) kategoriškumu ir demagogija. Galite jį atsisiųsti iš čia. O štai čia rasite ir kitų organizacijų atsakymus Sveikatos apsaugos ministerijai.

Taigi, pradedam skaityti…

LR SAM Asmens sveikatos
departamento direktorei
p. Romaldai Baranauskienei

Prof. Gražinos Drąsutienes,
Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjos,

Atsakymas

Į raštą 2012-04-25 Nr. (103-33) 10 – 3594 „Dėl gimdymų namuose“

Vilnius 2012-0S-03

Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje svarstėme jau ne vieną raštą (pridedu klinikos atsakymą prieraišiosios tėvystės organizacijai), kuriame siūloma pritarti arba pareikšti nuomonę įteisinant gimdymą namuose.

Esame girdėję apie natūralų, švelnų gimdymą, aparatinį gimdymą, šeimyninį, humanišką gimdymą ir kt. Šiuo metu vėl pasigirdo balsai, kviečiantys „atgal į gamtą“. Normalus gimdymas yra suprantamas biologinis reiškinys. Tačiau palyginti trumpos 10-20 valandų gimdymo periode yra vienos pavojingiausių žmogaus gyvenime. Lietuvoje seniau mirdavo trečdalis naujagimių ir kūdikių, nesulaukusių vienerių metų. Tarpukario Lietuvoje kasmet mirdavo apie 400 nėščiųjų ir gimdyvių. Šie skaičiai susiję su gimdymu namuose.

Nelabai aišku, kam tos pašaipos apie „grįžimą į gamtą“, bet gal kažkam taip linksmiau. Gamta ir medicina galėtų eiti koja kojon… Bet paskutiniai pastraipos sakiniai nelogiški. Tarpukario Lietuvoje aukštas nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas akivaizdžiai susijęs ne tiek su gimdymu namuose, kiek su prasta sveikatos priežiūra ir mažu gyventojų apsišvietimu. Iš to, kas parašyta, nėra ir galimybių suprasti, kiek tas mirtingumas išties buvo aukštas, nes nėra nurodoma, kiek gi gimdymų būdavo iš viso.

„Senovės lietuvės gimdydavo dažniausiai pirtyse. Tai įrodo ir sena lietuviška daina:

Eidama į pirtį aš mečiau aukso žiedą,
Priimk, Laume, mano auką, neatimk Tu man gyvybės“

Gal gerb. profesorei viena liaudies daina kažką ir įrodo (tokiu atveju susipykimas su statistika būtų akivaizdus), o gal ji tiesiog žino daugiau, nei mums pasako… Skaitome toliau…

Lietuvoje Laumė buvo laimės ir globojanti akušeriją deivė. „Laumė gali palengvinti gimdymo skausmus, nes ji sprendžia, ar pakils gimdyve iš savo gulto linksma ir žvali, arba jai nematyti dienos šviesos“ (V.Baronas).

Ta aplinkybė, kad šiluma palengvina gimdymo kančias, taip pat nenoras, kad gimdymą stebėtų daugelis žmonių, ypač jaunimas, ir buvo priežastis, kad nėščiosios, jausdamos prasidedant gimdymą, eidavo į gerai iškūrentą pirtį, kur bobutė-pribuvėja galėjo geriau atlikti savo pareigą.

Akušerinė pagalba tada buvo bobučių rankose. Ignas Kunčius (l886-1975) knygoje „Žemaičių šnekos“ (1996) rašo: „Apie gydytoją prie gimdymo kalbos negali būti. Ir pribuvėjų nebūdavo. Pagelbėdavo kaimo patyrusi senyva moteris“.

Ką gi, gerb. profesorė ką tik pripažino, jog bent kiek profesionalesnės pagalbos gimdančiosioms tarpukario (o gal tai kažkoks kitas periodas?) Lietuvoje nebuvo, nebuvo ir pribuvėjų, kurios tuo užsiimtų profesionaliai, ir ką, kiek suprantu, siūlo Gimimas LT iniciatyva. Bet pamatysite, kaip greitai ji tai pamirš.

„Nėščia moteris dirbo visokius darbus iki pat paskutinės valandos. Prieš pat galą parsikviečia „bobute“. Sunkiom minutėm užėjus, duoda gimdančiai karšto spirito su medum ir su žolelėm suvirinto. Sako, visą kūną apima maloni šiluma, o galva apsvaigsta. Pagimdžius duoda gerokai užgerti to paties gėrimo ir gerai pavalgyti paukštienos. Kaip su ranka atėmus, sakė, jautėsi.“

Vytautas Baronas (1902-1990) savo disertacijoje „Gimdymo pagalbos raida Lietuvoje“ (1953) taip rašo: „Gimdymui palengvinti duodavo moteriai gerti sutrinto į miltelius elnio uodegos kaulo su medum.

Iki naujagimio atjungimo nuo motinos bobutė apipurkšdavo jį vandeniu iš savo burnos, kad nedžiūtų jo veidas ir nebūtų dėmėtas. Atjungiant virkštelę, iš jos nuleisdavo kiek kraujo į taurelę ir, užpylus degtine, duodavo motinai išgerti – kad nebūtų pjūties.

Virkštelę perrišdavo vilnoniu siūlu, o naujagimį tuojau maudydavo šaltame vandenyje ir nedelsiant vystydavo.

Jeigu vaikas gimdavo „visiškai mėlynas“, tai palikdavo jį tarp motinos kojų, neatjungus virkštelės, pakol jis neatsigaus.

Kad greičiau gimtų placenta, gimdyvei liepdavo pūsti į tuščią butelį; kitais atvejais duodavo praryti gyvą bitę arba išgerti šiltų žiurkės taukų arba žirgo šlapimo. Jei visa tai nepadėdavo, apkraudavo gimdyvės pilvą žaliais beržo lapais“. Citata iš prof. A. Venckausko knygos „Žmogaus pradžia“, 1998 m.

So far so good, įvairiapusė antropologinė medžiaga apie liaudies išmintį ir prietarus, susijusius su gimdymu vienintelėje tuo metu prieinamoje vietoje – namuose. Bet tolesnė išvada (pasak profesorės – įrodymas) pribloškia:

Šias citatas pateikia kaip įrodymą, į kur mus kviečia įvairios organizacijos, siūlančios gimdyti namų sąlygomis.

Nuostabu, kaip lengva ranka atsakingą požiūrį į gimdymą namuose siūlanti įteisinti iniciatyva prilyginama bobučių prietarams ir jų skatinimui. Atleiskite, bet tokie pasvarstymai profesorės vardo neverti.

Mokslinės akušerijos pradžia Lietuvoje yra 1803 metai, kai Vilniaus universitete buvo įkurta Akušerijos katedra.

Tūkstančius metų natūralus gimdymo aktas buvo lydimas gausių komplikacijų ir mirtinų pasekmių. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo populiaru gimdyti vandenyje, pvz., Žirmūnuose vonioje. Turėjome rimtų komplikacijų, gelbėjome nukraujavusią gimdyvę. Moksliškai patvirtintų duomenų apie gimdymo vandenyje privalumus nėra. Taigi kvietimas „atgal į gamtą“ niekuo nepagrįstas. Tiesa, kai mūsų klinikoje buvo įrengta vonia gimdyvėms, norinčių gimdyti vonioje nebeliko.

Kartas nuo karto ligoninėje tenka ką nors gelbėti. Trūnijimas ant asfalto Antakalnio gatvėje, profesorės manymu, yra geriau, nei pasibuvimas gamtoje. Ką gi, dėl skonio nesiginčijama. Bet malonu, kad net Antakalnio klinikos prisitaikė kažkiek prie gimdyvių pageidavimų, tegul ir pavėlavo.

Argi šiandien, kai gimdymo pagalba Lietuvoje mūsų pirmtakų darbo ir valstybės (kartu su Šveicarijos vyriausybe) investicijų dėka yra pasiekusi civilizuotų valstybių lygį, mes galime grįžti į bobučių pribuvėjų būseną?

Atleiskite, anais laikais pribuvėjų nebuvo, kaip sakė profesorės anksčiau cituotas šaltinis. O dabartinė iniciatyva suteikti galimybę šeimoms susilaukti vaikų namuose ir neatimti iš jų galimybės tenai gauti profesionalią medikų pagalbą yra vėl nurašoma, kaip „bobučių būsena“. Tai – tiesiog klasikinis nesąžiningų debatų manevras, ir tuo pačiu – loginė klaida, kuomet viena ginčo pusė, neturėdama stiprių argumentų prieš priešininko poziciją, priskiria priešininkui jo neišsakytų, jo argumentų neatitinkančių minčių, kurias užtat lengviau „sudirbti“. Anglų kalba tai vadinama „straw man argument“.

Šiandien akušerijos stacionarai yra palankūs šeimai. Gimdymo metu dalyvauja gimdyvės vyras, palatos po gimdymo atitinka moters po gimdymo reikmes. Tad kodėl, visa tai paneigus, reikia gimdyti namuose? Deja, ir stacionare įvyksta komplikacijų, tačiau čia yra galimybė skubiai suteikti pagalbą.

Gimdymas namuose nėra Lietuvos problema. Buvo, yra ir bus tokių moterų, kurios neigia medicininę priežiūrą. Tai tarytum sekta, kurioje vyrauja savos nuostatos. Deja, Lietuva yra įvairi. Šiandien Lietuvoje yra palankios gimdymui ligoninėse sąlygos. Manau, kad SAM turėtų numatyti priemones įpareigojant ligoninių, kuriose uždaryti akušerijos stacionarai, direktorius organizuoti ne tik gimdyvių, bet ir nėščiųjų planinėms konsultacijoms transportavimą.

Kažkiek gaila, kad apie įvairovę Lietuvoje profesorė kalba pradėdama sakinį žodžiu „deja“. Čia ir vėl matome tą patį „šiaudinio žmogeliuko“ argumentą – iniciatyva suteikti medikams teisę padėti gimdyvėms namuose prilyginama medicininės priežiūros neigimui ir net sektantizmui.

Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos darbuotojai kategoriškai pasisako prieš įvairių „pribuvėjų“ ar medikų veiklos gimdyti namuose įteisinimą.

VU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja prof. Gražina Drąsutienė

Na, ir kaip reikėjo tikėtis, išvada, nelabai kaip tesusijusi su dėstytu turiniu, apie medikų dalyvavimą gimdant namuose gerb. profesorė nė neužsiminė.

Neabejoju, kad gerb. G. Drąsutienė yra puiki medikė, gebanti atlikti savo darbą nepriekaištingai. Bet šiame rašte, su pedagoginiu profesorės vardu visiškai nesiderinančiame, emocijos ir išankstiniai įsitikinimai akivaizdžiai nusvėrė logiką ir sveiką protą.

Nuotrauka – iš Antakalnio klinikos interneto svetainės

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail