Buvau pasiryžęs parašyti kažką kasdien, aprašyti konferencijos eigą, tačiau aiškiai nepaskaičiavau galimybių. Štai ką tik grįžau iš šiandienos renginių, dabar jau be dešimt dvylika čia, Slovėnijoje, o juk Lietuvoje – jau ir beveik pirma nakties…

Taigi, apie antrą dieną – kada kitą kartą, papasakosiu geriau apie šiandieną. Papasakosiu tik trumpai apie ekskursijas.

Šiandien diena buvo tikrai turininga: konferencijos sesijos vyko pirmojoje dienos pusėje, o po pietų keliavome pažiūrėti Škocjan uolų to paties pavadinimo regioniniame parke. Labai įspūdingas kraštovaizdis pakeliui – prie kalnų vis dar nesijaučiu pripratęs, ir jie man kelia nuostabą. O ką jau kalbėti apie pačias olas. Didinga. Keletas nuotraukų ir nemažai įdomių faktų yra oficialioje parko svetainėje.

Išlindę iš olos keliavome į Liublianą – Slovėnijos sostinę, tačiau dėl kamščių šiek tiek pavėlavome ir turas truko tik kiek daugiau kaip pusvalandį. Liublianos senamiestis tikrai gražus, puiki architektūra – bet tik tiek ir esu kompetentingas pasakyti architektūros tema 🙂 Gatvės švarios ir komercijos nesubjaurotos.

Po turo – vakarienė vietiniame restorane Sokol, kur mus eilinį kartą vaišino trauktine (šį kartą – su mėlynėmis) ir vynu ir dar kartą vynu – bet šį kartą su kolega iš Lietuvos pasiprašėme alaus ir pavyzdžiu užkrėtėme greta sėdėjusius vengrus ir net jų Konstitucinio Teismo pirmininką.

Su lenkų teisėju maloniai pabendravome apie Lietuvos ir Lenkijos valstybės istoriją bei dabartines realijas Lietuvoje. Gal ir nenuostabu – Lietuvą ir Lenkiją teisiniu požiūriu sieja glaudus ryšys, bendra valstybė, pirmasis statutas ir pan. Teisėjas istoriją žinojo kiaurai – išilgai, man tik linkčioti beliko. Ir vėl tas išsilavinimo stygius 🙂

Baigiu rašyt, nes rytoj vėl anksti keltis. Labanakt 🙂