Na štai, grįžau iš Egipto. Ir, nepatikėsit, pirmą dieną darbe – iškart ekstra situacija. Bet nieko, susitvarkėme nesunkiai.

Taigi, apie Egiptą… Bendras įspūdis labai geras, šilta Hurgadoj, šiltas vanduo, ganėtinai gražūs paplūdimiai (nors Lietuviškiems neprilygsta), jaukus viešbučio kambarys, visai neblogas personalas, ir vakarienės metu – negrabiai angliškas dainas perdainuojantis egiptietis (kuris tuo pačiu dar atliko ir DJ funkcijas 🙂 ). Nors ir juokingai skambėjo, bet dar iki šiol skamba ausyse Dire Straights daina…

0 diena. Ketvirtadienis. Atvykstam; aerouoste baisiai karšta, bet nuvykus į ne per toliausiai nuo jūros esantį viešbutį La Perla oras pakenčiamas. Kambary – kondicionierius, taigi perkaisti neteks. Žmona baisiai išsigandusi arabų – jai atrodo, kad visi ją akimis tiesiog valgo ir nurenginėja 🙂

Užsimerkę kainoms nusprendžiame pavalgyti viešbutyje. Jau viešbutyje vietoje kelionių agentūros, su kuria atvykome, kelionių mums pradeda siūlyti kitas, pigesnes. Ką gi, apsvarstysim. Kiek vėliau, nuėjus į paplūdimį, mums pasiūlo tipo dar pigesnes keliones. Viena užsisakom – kelionę keturračiais motociklais į dykumą pas beduinus.

Po to važiuojam į Sakalą – miesto centrą. Labai sudėtinga praeiti pro visus arabus, kviečiančius užeiti į savo parduotuves, išgerti egiptietiškos arbatos (Lietuvoj vadinamos garbingu „erškėtrožių arbatos“ vardu) ar šiaip nusipirkti kokį niekniekį tiesiog gatvėje. Užeinam į pirmąją kvepalų parduotuvę – mums rimtu veidu aiškina, kad erškėtrožių arbatos įpakavimas kainuoja 30 Egipto svarų – vėliau jį nusiperkam ant gatvės kampo už 5 LE.

1 diena. Iki pietų apsisukam su pusryčiais viešbutyje ir šiaip tiesiog gerai pasijaučiam, o pusę dviejų jau keliaujam į paplūdimį, kur Egiptiečiai mus įsodina į mikroautobusą, nuvešiantį mus į motociklų bazę. Važiuosim į dykumą pas beduinus.

Kelionė gavosi šauni. Apsimuturiavome skarom kaip tikri dykumų gyventojai ir sėdome ant motociklo. Po to – karštis, dulkės, akmenys kely ir kalniukai. Per visiškai nuogą dykumą. Matėme iš viso du medžius – tiesiog dykumoje išaugusius, vienui vienus. Gidas sakė, kad jų šaknys siekia 20-30 m. O daugiau – jokio kito augalo ar gyvūno.

Teko patraukti ir arabiškos pypkės (kaljano). Labai skanus dūmas, ir visai nesprangdina (kaip cigaretės mane, niekad nerūkiusį). Ir ant kupranugarių pasijodinėti teko. Šauniai. Tik vandens mažai pasiėmėm, tai laimė, kad ekskursijos vadovai turėjo.

2 diena. Šeštadienis. Nusprendėme niekur nevažiuoti, o tiesiog nueiti į pliažą. Na, ir – paplaukioti su vamzdeliu ir pasižiūrėti koralinių rifų. Vaizdas nuostabus, nors, iš kitos pusės, paveikslėliuose ir per Travel Channel atrodo geriau 🙂 . Visgi, didelės žuvys, spalvoti koralai, be galo skaidrus vanduo paliko neišdildomą įspūdį.

3 diena. Keliamės anksti (vėlai?) – pirmą valandą nakties, ir antrą jau sėdime autobuse, vežančiame mus vienos dienos kelionei į Kairą. Į šią kelionę leidžiamasi konvojumi (kokia 30 autobusų su turistais, autobusų priekyje ir gale – kareiviai su kalašnikovais. Romantika 🙂

Kairo kelionę nupasakoti sunku – galiu pateikti tik keletą blyksnių:

kelionė – beprotiškai ilga, 5 valandos ar net daugiau. Per daug net ir gerai kondicionuojamam autobusui.
technologijos – mačiau krūtą vėjo elektrinę pakeliui – didžiulis laukas „užsėtas“ vėjo malūnais – generatoriais. Egipte vėjuota…
Egipto muziejus – labai purvina vieta. Pasak mano žmonos. Na, man tai neblogą įspūdį paliko kai kurie aukso dirbiniai. Į mumijas (jų matėm įvairiausių – kačių, bezdžionių, krokodilų, žmonių) žiūrėti baisoka.
maistas – valgėm apipelijusiam restorane. Iš išorės atrodė neblogai, tačiau maistas buvo koks tai aptirpęs…
piramidės – didesnės ir įspūdingesnės atrodo paveikslėliuose. Na, bet vis tiek neblogai jas pamatyt. Į vieną buvome įlindę, truputį trūko oro, bet daba jaučiuosi krūtesnis nei buvau – pabuvojau paties faraono kape, ir išlindau gyvas 🙂
beduinai su kupranugariais – jei esate pasirengę suploti 10 EUR už neilgą malonumą parisnoti ant kupranugario, tai sėskitės. Mes su žmona pabandėm nusiderėti. Tačiau beduinas nusprendė persiderėti, kai mes jau buvom aukštai ant kuprio. Patikėkite, ne pats maloniausias patyrimas. Taigi, jei ten manote sutaupyti, geriau ant to kuprio nesėst, tik pasinervinsit į valias…. Na, mes dar pasidarėm neblogų nuotraukų 🙂
Egiptiečių gidai ir firmos – į tokias istorines keliones ko gero geriau su jais nevažiuoti, bo gausite gerą dozę mitų, ir dar jus pamėgins parduoti vietiniams turistų medžiotojams (pvz., beduinams, kvepalų pardavėjams ir pan.). Žinoma, už tą saugumą kokoam nors Novaturui sumokėsite per pus daugiau.

4 diena. Pirmadienis po Kairo. Žmonai bloga nuo ryto, pakilo temperatūra. Per vėlai nusprendėm gelbėtis nuo apsinuodijimo „lietuviškais“ metodais – žmona nusiperka taurę vyno skrandžiui pravalyti, aš – alaus. Deja, nei vienam nepadeda. Po pirmojo diiidelio vizito į tualetą ir man pradeda staigiai kilti temperatūra. Diagnozė neaiški; egiptiečiai tikina, kad čia – nuo saulės, mums atrodo, kad kaltas vakarykštis Kairo restoranas.

Vakare kviečiuosi gydytoją, bo visi skysčiai ir visas maistas iš manęs jau išėjęs įvairiais keliais; man stato lašelinę, ir šiaip ne taip išsikapstau.

5 diena. Iš ryto skauda galvą… Bet bent jau nebevemiu.

Gydytojas apsilanko dar kartą ir išrašo astronominę 220 USD sąskaitą (pasak mano sesers, tai – maždaug vidutinis metinis egiptiečio atlyginimas). Visa laimė, kad yra toks dalykas, kaip draudimas.

Vakare su žmona jau esame tiek atsigaivelėję, kad iškeliaujame į paplūdimį.

Dar vėliau vakare susipažystame su tokiu egiptiečiu Tariku. Pusiau egiptiečiu, pusiau italu, dar besimokiusiu keletą metų JAV, o gyvenusiu kurtai dar ir Australijoj. Poliglotas, turi merginą Norvegijoj, kur ir ketina važiuot, o kol kas užsiima masažais (per tai ir susipažinom, bo jis kokiu tai stebuklingu skysčiu ištrynė mano žmonai odą) ir kokia tai prekyba. Šauniai su juo pabendraujam, ir išeinam (vau) nieko nenusipirkę.

Beje, pas jį sužinom daug Egipto turizmo verslo paslapčių. Viena, labiausiai šokiruojanti – kad visi gražūs pasakojimai apie papirusus, kaip jie daromi rankiniu būdu, yra grynas bajeris turistams – realiai papiruso nusipirkti neįmanoma, o perkami geresni ar blogesni pramoniniai gaminiai, išpaišyti ranka….

6 diena. Trečiadienis. Paskutinė pilna diena Egipte… Iš pat ryto sėdame į laivą ir iškeliaujame į Giftūno salą, išlipame „Paradise island“ paplūdimy. Saloje – nė mažiausio augalėlio, tačiau paplūdimys labai malonus pavaikščioti. Gražus restoranas (skanus maistas, mėlyna, mėlyna jūra… Du kartus plaukiam pasižvalgyti į žuvis ir koralus su kaukėm ir lastais. Baisiai nudegam nugaras, o iš veido liekam „kak to bolno belyje“, kaip išsireiškė mūsų gidė.

Vakare, grįžę iš rojaus salos, vėl važiuojame į miestą apsipirkti – tai jau paskutinė proga, o užprašytų pirkinių sąrašas labai ilgas… Vėl pabedraujame su Tariku, ir nusiperkam to jo stebuklingo sandalmedžio masažinio skysčio. Jei jis sako tiesą, tai gavome jo tiesiog už dyką.

7 diena. Susipakuojam daiktus ir – į autobusą. Ech, gaila iš ten išvažiuoti….