Istorijos „koregavimo“ epizodas Miroslave, Alytaus rajone

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail

Papildymas: greta šio tinklaraščio įrašo, kuriame pateikta daug medžiagos, apie tą pačią problemą parašiau ir „Alytaus naujienose“, straipsnyje „Miroslavo sovietiniai aktyvistai: „nukauti” ar tiesiog nužudyti?“. Straipsnis buvo publikuotas 2014-09-30.

Informacinė lenta Miroslave
Informacinė lenta Miroslave *
Prieš kurį laiką vienas Kauno politikas, apsilankęs Alytaus rajono Miroslavo miestelyje pasipiktino ten jau ketvertą dešimtmečių stovinčiu paminklu stribams ir sovietiniams aktyvistams. Ant paminklo puikavosi sovietinė žvaigždė, o užrašas skelbė: „1945.II.13 Miroslave buržuaziniai nacionalistai nužudė šiuos liaudies gynėjus ir tarybinius aktyvistus“ – ir išvadino nužudytuosius asmenis. Kauno politikas pareikalavo paminklą pašalinti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tuomet pasiūlė toje vietoje, greta paminklo stribams ir sovietiniams aktyvistams, įrengti atminimo lentą, kuri primintų tuos 1945 metų vasario 12-13 dienų įvykius.

Kaip neseniai rašė Lietuvos rytas, Alytaus rajono meras taip ir padarė: prie paminklo 1945 m. nužudytiems stribams, savivaldybė pastatė paaiškinamąją lentą su tokiu užrašu:

„Miroslave 1945 02 12 įvyko apie 100 partizanų kautynės su sovietinio režimo vykdytojais. Sėkmingo puolimo metu Vlado Batiuškos-Žmogaus, Antano Kušlio, Broniaus Vitkausko būrių partizanai užėmė NKVD valsčiaus poskyrio bei vykdomojo komiteto pastatus, nukovė 17 sovietinių aktyvistų, paėmė karinę amuniciją, dokumentaciją, išlaisvino suimtuosius“.

Tačiau, ar tikrai „nukovė“? Pasirodo, nei vienas iš „nukautųjų“ nežuvo su ginklu rankose. Taigi, stribai ir sovietiniai aktyvistai, o taip pat – vieno apylinkės pirmininko šeima, buvo paprasčiausiai nužudyti – sušaudyti.

O Alytaus rajono valdžia pabijojo parašyti atminimo lentą taip, kad žmonėms galėtų kilti moralinio vertinimo pobūdžio klausimų. Paprasčiau buvo užslėpti sudėtingą istorinę realybę neutraliu žodžiu „nukovė“.

O turėjo parašyti taip:

„… Sėkmingo puolimo metu partizanai užėmė NKVD valsčiaus poskyrio bei vykdomojo komiteto pastatus, 14 suimtų ir pasidavusių aktyvistų sušaudė šioje vietoje, taip pat netoliese nužudė vieno aktyvisto trijų asmenų šeimą, paėmė karinę amuniciją, dokumentaciją, išlaisvino suimtuosius.“

Juk istorijos iškraipymus reikia „ištiesinti“ ne pakreipiant atvirkščiai, o pasakant tiesą?

Štai kaip tuos įvykius aprašo istorikas Mindaugas Pocius knygoje Kita mėnulio pusė:

Viena sėkmingiausių laisves kovotojų operacijų buvo įvykdyta naktį į vasario 12 d. Alytaus apskrityje. Miroslavo valsčiaus centrą puolė apie 100 vyrų dalinys, kuriam vadovavo Antanas Kušlys-Vilkas ir Vladas Stepulevičius-Mindaugas. Iš anksto kovotojai pasirūpino saugumu – nupjovė telefono stulpus ir nutraukė ryšį su Alytumi. Puolimas prasidųjo 1 val. nakties iš miestelio rytų puses. Susiskirstę į 5-6 žmonių grupes, partizanai likvidavo 3 po du žmones patruliavusių stribų grupes, prisiartino prie pat NKVD valsčiaus skyriaus ir vykdomojo komiteto pastatų, juos apsupo ir atidenge stiprią šautuvų bei kulkosvaidžių ugnį. Taip pat buvo apsupti valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininko ir Seirijų valsčiaus komjaunimo komiteto sekretoriaus tėvo Jacunsko, Milicininko Grėbliūno ir kelių stribų butai. Partizanai kulkosvaidžius pastatė prie bažnyčios tvoros ir apšaudė už 150 m. esančia NKVD būstinę. Po to įsiveržė į pastato vidų. NKVD valsčiaus skyriaus pastata tuo metu gynė trys jį saugoję stribai ir vienas enkavedistas. NKVD Miroslavo valsčiaus skyriaus viršininkas jaun. ltn. Korovinas ir kriminalinės paieškos operatyvinis įgaliotinis (matyt, milicininkas) Kriukovskis tuo metu buvo savo bute prie NKVD pastato. Del stiprios ugnies jie negalejo išeiti į gatvę ir atsišaudė būdami bute. Nesitikėję tokio stipraus puolimo, okupantai ir jų talkininkai beveik nesipriešino ir greitai pasidavė į nelaisvę. Dalis stribų siaubo apimti išbėgiojo. Partizanai įsiveržė į Korovino ir Kriukovskio butą (šiems lyg ir baigėsi šoviniai) ir abu nuvedė prie bažnyčios tvoros, kur jau buvo atvestas valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas Kovalevskis, paimtas savo bute vienais apatiniais, NKVD valsčiaus skyriaus budėtojas, NKVD valsčiaus skyriaus įgaliotinis Gorbacevičius ir 7 naikintojai, sugauti gatvėje prie savo namų. Prie bažnyčios tvoros buvo atvestas dar vienas stribas Petras Žvirblis, prieš tai saugojęs įėjimą į NKVD būstinę. Jis, kovotojams paliepus, nurodė aktyviausius savo bendražygius. Tada partizanai po vieną vedė sulaikytus stribus ir juos šaudė. NKVD valsčiaus skyriaus viršininkui Korovinui ir valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkui Kovalevskiui pavyko pabėgti. Šaudoma buvo gatvėje, 50 m. atstumu nuo bažnyčios, kur liko 50 m. ilgio ir 2 m. pločio kraujo klanas. Šioje vietoje iš viso buvo sušaudyta 12 naikintojų būrio kovotojų, NKVD skyriaus įgaliotinis Gorbacevičius ir kriminalinės paieškos operatyvinis įgaliotinis Kriukovskis. Pastarasis buvo sunkiai sužeistas ir mirė Alytaus ligoninėje. Iš viso prie bažnyčios tvoros mirties bausmė buvo įvykdyta 14 asmenų. Be to, savo namuose buvo nušauti Seirijų valsčiaus komjaunimo komiteto sekretoriaus Jacunsko tėvas, motina ir keturiolikmetė sesuo, o jo namas kartu su tėvo lavonu sudegintas, turtas išvežtas. Antpuolio metu iš viso žuvo 17 žmonių, nors saugumiečiai mini apie 20 žuvus. Partizanai nusiaubė NKVD ir valsčiaus vykdomojo komiteto patalpas: sudaužė duris, langus, krosnis. Išankstinio įkalinimo kameros durys buvo sulaužytos, o joje buvę „banditizmu“ įtariami du areštuotieji išlaisvinti. Laisvės kovotojai paėmė 2 kulkosvaidžius, 5 automatus, 28 šautuvus, 10 granatų, 3000 šovinių[155]. Partizanai neteko 3 kovotojų ir 4 buvo sužeisti [156]. (M. Pocius. Kita mėnulio pusė, 123-124).
[155] NKVD-NKGB Alytaus apskrities operatyvinės grupes viršininko pplk. Savitovo, NKVD Alytaus apskrities skyriaus Viršininko mjr. Černyšovo ir NKGB Alytaus apskrities skyriaus Viršininko kpt. Rogožino 1945 m. vasario mėn. (ne anksčiau kaip 12 d.) pranešimas SSSR NKVD-NKGB įgaliotiniui Lietuvoje Radionovui, LSSR NKVD ir NKGB liaudies komisarams J. Bartašiūnui ir A. Guzevičiui apie partizanų įvykdytą Miroslavo miestelio užpuoliiną, LYA, f. K-1, ap. 15, b. 90, l. 32-33.
[156] LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro J. Bartašiūno 1945 02 17 tarnybinis pranešimas SSSR NKVD vyriausios kovos su banditizmu valdybos viršininkui A. Leontjevui apie NKVD operaciją prieš Alytaus apskrities partizanus, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 28, l. 39

* Nuotrauka iš Alytaus rajono savivaldybės interneto svetainės

Facebooktwitterpinterestlinkedintumblrmail