Įrašai su žyma „teisė“

Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“

Taikos rūmai Hagoje, Tarptautinio Teisingumo Teismo būstinė
Taikos rūmai Hagoje, Tarptautinio Teisingumo Teismo būstinė
Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas byloje „Kroatija prieš Serbiją“ (tekstą anglų kalba galima rasti čia) yra įdomus tuo, kaip Teismas jame pritaiko genocido kaip vienintelio protingo paaiškinimo (angl. „the only reasonable inference“) reikalavimą vertindamas įvairius žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Net jei serbų pajėgos visiškai akivaizdžiai tikslingai apšaudo miestą be jokio akivaizdaus karinio taikinio, tai, nepaisant Kroatijos civilių aukų ir Kroatijos reikalavimo pripažinti vykus genocidą, nėra Teismo vertinama kaip genocidas. Kodėl? Nes genocido paaiškinimas nėra vienintelis protingas tokio elgesio paaiškinimas. Serbai turėjo galimybę sunaikinti kur kas daugiau Kroatijos gyventojų, tačiau to nepadarė, kas paneigia galimybę įrodyti, kad buvo vykdomas genocidas, vien iš serbų pajėgų veiksmų. Tuo konkrečiu atveju, kuris aprašytas Teismo sprendime, serbų pajėgos tokiu būdu siekė nubausti Kroatiją už nepriklausomybės paskelbimą. Taigi, nors Teismas nustato, kad serbai Kroatijoje vykdė veikas, kurios sudaro (taip pat ir) genocido nusikaltimo sudėtį, jos buvo vykdomos be siekio sunaikinti kroatus kaip tokius ar jų dalį. Ir todėl genocidu nelaikytinos.

Žinoma, tai, kad kažkokie veiksmai nėra įvertinami Teismo kaip genocidas, dar nereiškia, kad jie nėra nusikalstami (nėra, pvz., vertintini kaip karo nusikaltimai ar nusikaltimai žmonijai).

Siūlau susipažinti su nedidele minėto Teismo sprendimo ištrauka.


2. Ar veiksmuose egzistavo sistemingas elgesio modelis, kurio vienintelis protingas paaiškinimas buvo serbų valdžios siekis sunaikinti, iš dalies, saugomą grupę?

407. Teismas dabar tirs, ar Kroatija įrodė buvus sistemingą elgesio modelį [agnl. „pattern of conduct“], kurio vienintelis protingas paaiškinimas būtų serbų valdžios siekis sunaikinti esmingą grupės dalį.

Toliau skaityti Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“

Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje

EZTT-pastatasEuropos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo Egidijaus Kūrio atskiroji nuomonė šio Teismo sprendime byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atsidūrė pačioje sprendimo pabaigoje. Nežinau kas – sutapimas ar paskaičiavimas – lėmė, kad būtent eilėraščiu apie mirusius nekalbančius kareivius ir citata iš Hamleto „Toliau tyla“ baigiasi tas dokumentas, kurį atsisiunčiame kaip vientisą „EŽTT sprendimą“. Tačiau neatsitiktinai ši atskiroji nuomonė yra skaitomiausia EŽTT sprendimo dalis Lietuvoje.

Prof. E. Kūris yra neabejotinai vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų. Tačiau šiame tekste aš noriu argumentuoti, kad ne teisiniai, o emociniai, poezijos ir dramos citatomis išreikšti atskirosios nuomonės aspektai yra stipriausia šio kūrinio dalis. Tuo tikslu apžvelgsiu E. Kūrio argumentus minėtoje atskirojoje nuomonėje. Tačiau pradėti norėčiau nuo konteksto – genocido nusikaltimo apibrėžimo Lietuvoje raidos apžvalgos. Toliau skaityti Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje

V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiajai kolegijai spalio 20 d. paskelbus sprendimą byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ žiniasklaidoje buvo įvairiausių reakcijų ir sprendimo reikšmės interpretacijų. Deja, norintieji suprasti to sprendimo motyvus diskusijos įkarštyje rado daugiau dūmų nei šviesos. Kaip ir reikėjo tikėtis, būta nemažai pasipiktinimo „Europos“ negebėjimu mūsų suprasti. Strasbūro Teismas buvo kaltinamas nekompetencija ar tautos įžeidimu, Lietuvos okupacijos įteisinimu, pasitaikė ir pašaipių pasiūlymų reabilituoti gestapą ar Holokausto vykdytojus. Plačiau nei pats sprendimas buvo apžvelgiamos atskirosios nuomonės.

Būta ir raminamų komentarų. Antai Konstitucinio Teismo pirmininkas teigė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo praėjusiais metais paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo paaiškintos sovietų represijų įvardijimo genocidu teisinės galimybės. Jis teigė, jog sovietų nusikaltimus galima, nustačius tam tikras aplinkybes, prilyginti genocidui ir kad EŽTT sprendimas neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti sovietinių represinių struktūrų veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės).

Nors EŽTT dar nėra tekę nagrinėti visiškai analogiškų bylų, šis sprendimas remiasi gausia EŽTT ankstesnių sprendimų praktika. Mūšio situacijoje nušauto priešo EŽTT nelaikė nusikaltimo auka (byla Korbely prieš Vengriją), tačiau tokia auka laikė nušautą nesipriešinantį, beginklį asmenį (byla Penartas prieš Estiją). Nemažai užuominų apie V. Vasiliausko bylos galimą baigtį randame ir plačiai aptartoje byloje Kononovas prieš Latviją. Taigi, sprendimas V. Vasiliausko byloje anaiptol nėra netikėtas.

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti EŽTT sprendimą ir pateikti keletą pastabų dėl jo reikšmės istorinio teisingumo byloms, kurios vis dar gan neretai pasiekia Lietuvos teismus.

Toliau skaitykite Bernardinai.lt >>

Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

EŽTT interneto svetainės fragmentas

(Taip pat skaitykite mano straipsnį Bernardinuose: V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje.)

Tinklaraščio skaitytojų dėmesiui siūlau Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atskirų dalių vertimą su komentarais. Žinoma, šios ištraukos savaime yra labai skurdus būdas susipažinti su tekstu, tačiau viso teksto lietuvių kalba teks, turbūt, ilgokai palaukti.  [Papildymas: 2016 m. sausio viduryje sprendimo vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas LRV atstovo EŽTT svetainėje].

Tekstas ilgas, o nauda iš skaitymo bus tik tuo atveju, jei tikrai domina šios bylos esmė. Taigi, apsiginkluokite kantrybe ir kavos puodeliu. Arba – verskite kitą puslapį.

Žiniasklaidoje buvo įvairiausių sprendimo interpretacijų, daugelis jų buvo pateiktos ne profesionalių teisininkų. Kas link teisininkų komentarų, Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jis, o taip pat – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, kad sprendimas  visiškai neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti MGB veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės). Atsižvelgdamas į šias, manau, vargu ar pagrįstas, interpretacijas bandysiu paaiškinti EŽTT sprendimo tekstą. Toliau skaityti Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

Jei ne ši KLAIDA EŽTT sprendime Vasiliausko byloje…

Bosnijos serbų generolas Zdravko Tolimir įvedamas į teismo salę Hagoje. Šaltinis: Reuters
Bosnijos serbų generolas Zdravko Tolimir įvedamas į teismo salę Hagoje. Šaltinis: Reuters
… sprendimas būtų turbūt dar labiau vienareikšmiškas.

Šiandien iš naujo skaitinėdamas EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje užtikau klaidą. Štai citata, kurioje pateikiama informacija jau sprendimo paskelbimo metu buvo, netiksli, nes – pasenusi.

184. Byloje Prokuroras prieš Tolimir (IT-05-88/2-T, 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendis), ICTY [Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Jugoslavijai] kolegijos dauguma, vertindama trijų Bosnijos musulmonų anklavo miesto Žepos lyderių nužudymą (buvo nužudytas savivaldybės meras, kuris taip pat buvo ir religinis vadovas, vadovaujantis karininkas ir civilinės saugos padalinio vadovas) nusprendė, kad „nors nužudytų individų tebuvo trys, atsižvelgiant į Žepos miestelio gyventojų skaičių, jie sudarė miestelio civilinės ir karinės vadovybės branduolį“. Todėl jų nužudymas „buvo tikslingas riboto asmenų skaičiaus, parinkto pagal tai, kokį poveikį jų dingimas turės visai grupei kaip tokiai, nužudymas“. Be to, vieno iš tų trijų asmenų, kuris tuo metu turėjo ypatingą statusą kaip Bosnijos musulmonų – Žepos gyventojų – gynėjas, nužudymas turėjo simbolinę įtaką [„symbolic purpose“] musulmonų Rytų Bosnijoje ir Hercegovinoje išgyvenimui. Tuo pagrindu, ir atsižvelgiant į prievartinį likusių Žepos gyventojų perkėlimą, teisėjų kolegijos dauguma manė esant įtikinamai įrodyta, kad Bosnijos serbų pajėgos nužudė tris Žepos anklavo lyderius turėdamos specifinį genocido tikslą sunaikinti dalį Bosnijos musulmonų kaip tokių populiacijos (nuosprendžio paragrafai 780-782).

Toliau skaityti Jei ne ši KLAIDA EŽTT sprendime Vasiliausko byloje…

Byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl V. Vasiliausko Lietuva iš tiesų laimėjo

EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
2015 m. spalio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija paskelbė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos teismai, nuteisdami Vytautą Vasiliauską už dviejų partizanų nužudymą ir įvardindami jo veiksmus kaip genocidą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo laikoma nusikaltimu.

Teismo sprendimas buvo priimtas kaip reta maža balsų persvara – 9 teisėjai balsavo už, 8 prieš, ir – parengė atskirąsias nuomones (tarp jų – ir teisėjas iš Lietuvos Egidijus Kūris)*. Tokią nedidelę balsų persvarą turbūt geriausiai paaiškina labai nepalanki geopolitinė padėtis (o be to, V. Vasiliausko pusėje į bylą paskutinę minutę įstojo Rusijos federacija). Nereikėtų pamiršti ir labai nelygaus jėgų santykio. V. Vasiliausko gynėjas buvo, švelniai tariant, beviltiškas, o gi Lietuvos pusė ne tik sutelkė žymiausius teisinius protus, bet ir nusisamdė žinomą genocido specialistą William Schabas, kad jis išdėstytų Lietuvos poziciją per viešuosius klausymus praėjusį birželį.

Su teismo sprendimu galima susipažinti čia. O bylos aplinkybes aš buvau aprašęs savo bloge štai čia. Kaip pamatysite skaitydami, nuo pat pradžių maniau, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl V. Vasiliausko buvo nepagrįsti (daugiau apie bylas, susijusias su V. Vasiliausku: čia. Toliau skaityti Byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl V. Vasiliausko Lietuva iš tiesų laimėjo