Žymų Archyvai: genocidas

istorija

Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?

Komentarų: 2

Šiame straipsnyje norėčiau aptarti klausimą, ar Lietuvoje vykstantys teisminiai procesai prieš buvusius sovietų pareigūnus dėl jų dalyvavimo kovose su partizanais ar jų suėmimo operacijose atitinka Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

Srebrenica ir platesnė genocido sąvokos reikšmė

Bosnijoje jau kelerius metus vyko karas. 1995 m. liepos mėnesį Bosnijos serbų pajėgoms pavyko užimti likusius tris rytų Bosnijoje likusius daugiausiai bosnių musulmonų gyvenamas vietoves: Srebrenicos, Žepos ir Goraždės enklavus. Ši karinė sėkmė greičiausiai ir patiems serbams buvo netikėta. Didžiulis į serbų valdžią patekusių bosnių musulmonų skaičius, be galo prasta (pačių serbų sukurta) humanitarinė situacija ir noras kartą ir visiems laikams „išspręsti“ musulmonų enklavų problemą Serbų respublikos rytuose stumtelėjo Bosnijos serbų pajėgų vyriausiąją vadovybę žiauriausiu būdu susidoroti su priešininkais. Moterys su vaikais ir seniais buvo deportuotos į Bosnijos teritorijas, kurias tebelaikė musulmonai, o berniukai ir vyrai, palaikius juos keletą dienų įvairiose stovyklose baisiomis sąlygomis, buvo išžudyti. Buvo išžudyta tarp 7 ir 8 tūkstančių bosnių musulmonų. Toliau skaityti Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą? →

bendra, istorija

Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje

Parašykite komentarą

Beskaitant Tribunolo buvusiai Jugoslavijai dokumentus ir lyginant juos su Lietuvos teismų sprendimais į akis krito ganėtinai reikšmingas skirtumas tarp genocido nusikaltimo apibrėžimų mūsų Baudžiamajame kodekse ir apibrėžimo Genocido konvencijoje. Yra dar ir papildomas skirtumas tarp Genocido konvencijos teksto lietuvių ir anglų, rusų kalbomis (autentiškais tekstais laikomi konvencijos tekstai kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis).

Jei Lietuvos BK tekste genocidu laikomas žmonių, priklausančių tam tikroms grupėms, naikinimas, tai iš Genocido konvencijos teksto matyti, kad genocido nusikaltimo objektas yra grupė, nors konkrečios nusikalstamos veikos ir vykdomos grupės narių atžvilgiu. BK nurodoma, jog genocidas kvalifikuotinas, kai yra siekiama sunaikinti „visus ar dalį žmonių“, priklausančių tam tikrai grupei, tuo tarpu Genocido konvencijoje pabrėžiama, kad genocidu siekiama sunaikinti „kokią nors … grupę“. Iš angliško ir rusiško (dviejų iš oficialiųjų šios konvencijos kalbų) tekstų matyti, kad genocido siekis yra sunaikinti grupę „kaip tokią“ (angl.: „group, as such“, rus.: „группу как таковую“) (platesnes citatas ir nuorodas į šaltinius rasite po šiuo tekstu). Keista, kad ši frazė, kuri buvo detaliai aptarta rengiant genocido konvencijos tekstą, nepateko nei į oficialų konvencijos teksto vertimą į lietuvių kalbą, nei į BK apibrėžimą. Toliau skaityti Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje →

istorija

Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimų Zdravko Tolimir byloje

Parašykite komentarą

Zdravko Tolimir Tribunolo buvusiai Jugoslavijai posėdyje
Zdravko Tolimir Tribunolo buvusiai Jugoslavijai posėdyje
Zdravko Tolimir (1948-2016) konflikto Bosnijoje metu buvo Bosnijos serbų pajėgų žvalgybos ir saugumo padalinio vado pavaduotojas, atskaitingas tiesiogiai vadui, generolui Ratko Mladić. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai nuteisė Zdravko Tolimir už genocidą, susitarimą vykdyti genocidą, naikinimą, žudynes, persekiojimą dėl etninės priklausomybės ir prievartinį žmonių perkėlimą.

Apie peripetijas, susijusias su jo nuteisimu ir vėlesniu daliniu nuosprendžio pakeitimu, dėl kai kurių veikų pagal kai kuriuos kaltinimo punktus jį išteisinant, jau esu rašęs straipsnyje „Jei ne ši KLAIDA EŽTT sprendime Vasiliausko byloje…“. Čia norėčiau jas šiek tiek plačiau atskleisti, pateikdamas ištraukas iš Tribunolo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos nutarties.

Zdravko Tolimir nuteisimo istorija įdomi tuo, kad joje buvo mėginama įžvelgti genocido veiksmus trijų Žepos miesto lyderių nužudyme – tokį kaltinimą pateikė prokuratūra, ir šiuo pagrindu Teisiamoji kolegija pripažino Zdravko Tolimir kaltu dėl genocido. Tai buvo turbūt artimiausias nuosprendis dabartiniams Lietuvos teismų sprendimams, kur šie teismai dėl partizanų žudymo pripažįsta buvusius sovietinio saugumo pareigūnus kaltais dėl genocido nusikaltimo. Tačiau Tribunolo Apeliacinė kolegija neįžvelgė ryšio tarp trijų Žepos lyderių nužudymo ir bosnių musulmonų iš Žepos, kaip Genocido konvencijos saugomos grupės, išlikimo. Ir todėl Apeliacinė kolegija pripažino nepagrįstu Zdravko Tolimir nuteisimą už genocidą dėl trijų lyderių nužudymo. Toliau skaityti Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimų Zdravko Tolimir byloje →

istorija

Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“

Parašykite komentarą

Taikos rūmai Hagoje, Tarptautinio Teisingumo Teismo būstinė
Taikos rūmai Hagoje, Tarptautinio Teisingumo Teismo būstinė
Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas byloje „Kroatija prieš Serbiją“ (tekstą anglų kalba galima rasti čia) yra įdomus tuo, kaip Teismas jame pritaiko genocido kaip vienintelio protingo paaiškinimo (angl. „the only reasonable inference“) reikalavimą vertindamas įvairius žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Net jei serbų pajėgos visiškai akivaizdžiai tikslingai apšaudo miestą be jokio akivaizdaus karinio taikinio, tai, nepaisant Kroatijos civilių aukų ir Kroatijos reikalavimo pripažinti vykus genocidą, nėra Teismo vertinama kaip genocidas. Kodėl? Nes genocido paaiškinimas nėra vienintelis protingas tokio elgesio paaiškinimas. Serbai turėjo galimybę sunaikinti kur kas daugiau Kroatijos gyventojų, tačiau to nepadarė, kas paneigia galimybę įrodyti, kad buvo vykdomas genocidas, vien iš serbų pajėgų veiksmų. Tuo konkrečiu atveju, kuris aprašytas Teismo sprendime, serbų pajėgos tokiu būdu siekė nubausti Kroatiją už nepriklausomybės paskelbimą. Taigi, nors Teismas nustato, kad serbai Kroatijoje vykdė veikas, kurios sudaro (taip pat ir) genocido nusikaltimo sudėtį, jos buvo vykdomos be siekio sunaikinti kroatus kaip tokius ar jų dalį. Ir todėl genocidu nelaikytinos.

Žinoma, tai, kad kažkokie veiksmai nėra įvertinami Teismo kaip genocidas, dar nereiškia, kad jie nėra nusikalstami (nėra, pvz., vertintini kaip karo nusikaltimai ar nusikaltimai žmonijai).

Siūlau susipažinti su nedidele minėto Teismo sprendimo ištrauka.

2. Ar veiksmuose egzistavo sistemingas elgesio modelis, kurio vienintelis protingas paaiškinimas buvo serbų valdžios siekis sunaikinti, iš dalies, saugomą grupę?

407. Teismas dabar tirs, ar Kroatija įrodė buvus sistemingą elgesio modelį [agnl. „pattern of conduct“], kurio vienintelis protingas paaiškinimas būtų serbų valdžios siekis sunaikinti esmingą grupės dalį.

Toliau skaityti Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“ →

istorija

Ištraukos iš tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio dėl Duško Sikirica

Parašykite komentarą

Duško Sikirica Tribunolo buvusiai Jugoslavijai posėdyje
Duško Sikirica Tribunolo buvusiai Jugoslavijai posėdyje
Duško Sikirica (gim. 1964 m.) – bosnių serbas, kuris buvo apkaltintas genocidu, nusikaltimais žmonijai ir karo papročių pažeidimu tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai už savo veiksmus dirbant Keraterm karo belaisvių stovyklos vadovu.

Tribunolui jis buvo perduotas 2000 m. birželio 25 d. Teisiamas kartu su Damir Došen ir Dragan Kolundžija. Sikirica iš pradžių neigė bet kokią kaltę, tačiau vėliau prisipražino esąs kaltas dėl persekiojimo kaip nusikaltimo žmonijai pagal vieną iš kaltinimų ir susitarimą su prokurorais. Jis buvo nuteistas kalėti 15-ai metų, tribunolas nuosprendį paskelbė 2001 m. lapkričio 13 d. Nuo 2002 bausmę atliko Austrijoje. Paleistas 2010 m.

Šiame sprendime asmuo yra išteisinamas dėl kaltinimų genocidu (nuteistas jis buvo vėlesniu nuosprendžiu ir kito kaltinimo pagrindu), bei plačiai aiškinama Genocido konvencijos sąvokos „iš dalies“ samprata. Taip pat daug dėmesio skiriama siekio sunaikinti grupę ar jos dalį „kaip tokią“ sampratai, nubrėžiama perskyra tarp genocido ir persekiojimo kaip vieno iš nusikaltimų žmonijai.

Šis sprendimas dėl Duško Sikirica yra didelis kontrastas Lietuvos teismų sprendimams genocido bylose. Jis parodo, kad genocido įrodymui neužtenka nustatyti, kad buvo persekiojama kažkokia žmonių grupė; reikia įrodyti, kad buvo nusitaikyta į tą grupę būtent turint specialų siekį ją (ar jos esmingą dalį) sunaikinti „kaip tokią“ (ši frazė, beje, praleista verčiant Genocido konvenciją į lietuvių kalbą). Taigi, būtina įrodyti, kad buvo nusitaikyta į grupę, o ne į atskirus individus joje (pvz., partizanus). Taip pat, jei bandoma įrodyti, kad buvo siekiama sunaikinti esminę grupės dalį, tokią, kaip jos vadovybė, turi būti aiškiai įrodyta, kad buvo naikinama būtent ta grupės dalis, kuri turėjo lyderystės poziciją dar prieš grupę užpuolant. Negalima vadovybei priskirti tų asmenų, kurie ad hoc pagrindu ėmėsi tą grupę nuo persekiojimo ginti. Toliau skaityti Ištraukos iš tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio dėl Duško Sikirica →

istorija

Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio ir apeliacinės nutarties serbų generolui Radislav Krstić

Parašykite komentarą

Radislav Krstić klausosi nuosprendžio Jugoslavijos tribunole, 2001 m. rugpjūčio 2 d.
Radislav Krstić klausosi nuosprendžio Jugoslavijos tribunole, 2001 m. rugpjūčio 2 d.
Analizuodamas LAT sprendimo S. Drėlingo byloje peripetijas plačiau pasidomėjau vienintelio po Holokausto Europoje pripažinto genocido, Srebrenicos genocido, teismų dokumentais. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžiai yra puikus tarptautinės teisės taikymo pavyzdys. Nors LAT savo nutartyje dėl S. Drėlingo nurodė, kad rėmėsi šio Tribunolo jurisprudencija, pasiskaičius Jugoslavijos tribunolo sprendimus vaizdas susidaro ne visai toks.

Žemiau įraše pateikiu ištraukas iš (visų pirma) apeliacinės kolegijos nutarties Radislav Krstić byloje, bei, toliau – atskiras citatas iš Tribunolo nuosprendžio Krstić byloje. Šios citatos visų pirma susiję su Krstić keltais kaltinimais genocidu.

Radislav Krstić buvo pirmasis, kurį Jugoslavijos tribunolas pripažino kaltu dėl genocido. Tai įvyko 2001 m. rugpjūčio 2 d. Toliau skaityti Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio ir apeliacinės nutarties serbų generolui Radislav Krstić →