Žymų Archyvai: genocidas

istorija

Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje

komentarai 4

EZTT-pastatasEuropos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo Egidijaus Kūrio atskiroji nuomonė šio Teismo sprendime byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atsidūrė pačioje sprendimo pabaigoje. Nežinau kas – sutapimas ar paskaičiavimas – lėmė, kad būtent eilėraščiu apie mirusius nekalbančius kareivius ir citata iš Hamleto „Toliau tyla“ baigiasi tas dokumentas, kurį atsisiunčiame kaip vientisą „EŽTT sprendimą“. Tačiau neatsitiktinai ši atskiroji nuomonė yra skaitomiausia EŽTT sprendimo dalis Lietuvoje.

Prof. E. Kūris yra neabejotinai vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų. Tačiau šiame tekste aš noriu argumentuoti, kad ne teisiniai, o emociniai, poezijos ir dramos citatomis išreikšti atskirosios nuomonės aspektai yra stipriausia šio kūrinio dalis. Tuo tikslu apžvelgsiu E. Kūrio argumentus minėtoje atskirojoje nuomonėje. Tačiau pradėti norėčiau nuo konteksto – genocido nusikaltimo apibrėžimo Lietuvoje raidos apžvalgos. Toliau skaityti Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje →

istorija

Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido

komentarai 3
1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai
1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai

Vakar perskaičiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį M. Misiukonio byloje. Tai – paskutinis taškas šioje garbės Lietuvos teisėsaugai nedariusioje, bene 18 metų trukusioje istorijoje, nors prokuratūros garbei reikia pasakyti, kad ji, ilgai blaškiusis, bylos nagrinėjimo LAT metu pagaliau stojo išteisintojo pusėje. Nutartį labai gerai apibendrina pats LAT pranešimas spaudai „Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis genocido nepadarė“, jo pabaigoje galite rasti nuorodą ir į pačią nutartį.

LAT argumentas, kodėl M. Misiukonis nevykdė genocido dalyvaudamas A. Kraujelio sulaikymo operacijoje, susideda iš dviejų dalių. Toliau skaityti Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido →

istorija

Genocido bylų pabaigos pradžia Aukščiausiajame Teisme – jau rytoj

komentarai 2

Rytoj Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų skelbti sprendimą Marijono Misiukonio byloje, kurioje pastarasis kaltintas genocidu, tačiau buvo išteisintas Panevėžio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti. 

Nors prokuratūra išteisinamojo nuosprendžio ir jį palikusios galioti apeliacinio teismo nutarties Aukščiausiajam Teismui nebeskundė, jį apskundė nukentėjusioji pusė – A. Kraujelio, dėl kurio nužudymo genocidu buvo kaltintas M. Misiukonis, sesuo.

Ši byla buvo vienas iš dalykų, 2010 m. paskatinusių mane domėtis pokario istorija. Panevėžio prokuratūrai iškėlus baudžiamąją bylą M. Misiukoniui, man tai pasirodė be galo keista ir neteisinga. Negalėjau sutikti su tuo, kad asmuo, dalyvavęs ginkluoto nelegalo, tuo metu turėtais duomenimis nužudžiusio ne vieną žmogų, suėmimo operacijoje, išvis kuo nors yra kaltinamas. Juo labiau – genocidu. Nuo to laiko pokario istorijos, istorinio teisingumo paieškų temoms skyriau daug dėmesio. Toliau skaityti Genocido bylų pabaigos pradžia Aukščiausiajame Teisme – jau rytoj →

istorija

Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?

Parašykite komentarą

Straipsnis Delfi.lt portale

Šurmulyje, kurį sukėlė naujoji Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, vis linksniuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei jo vaidmuo kuriant (ar slepiant) Lietuvos gyventojų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Šio sąrašo turinys iki šiol yra paslaptis, aiškiai buvo įvardintas tik vienas jame esantis vardas – Juozo Krikštaponio vardas.

Šis vardas pastarosiomis dienomis taip pat nuskambėjo. Žiniasklaidoje buvo paminėta ir tai, kad Centras „jau kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas atimti kario savanorio statusą iš jo, nes tiesiog visi šaltiniai rodo, kad jis dalyvavo Holokauste. Tačiau to padaryti nepavyko, prokuratūra atsisakė pradėti nagrinėti bylą“. Tai, geriausiu atveju, pusiau tiesa, ir apie ją noriu pakalbėti. Tačiau pradėkime nuo pradžių – nuo paslaptingojo sąrašo.

Toliau skaitykite Delfi.lt >> Rusų kalba skaitykite Obzor.lt >>

istorija

Dėl J. Noreikos reabilitavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu

Parašykite komentarą
noreika-reabilitavimas
Reabilitacijos pažymos fragmentas

Sekmadienį laidoje „Savaitė“ man jau pažįstamos žurnalistės Joana Lapėnienė ir Nemira Pumprickaitė pabandė apjuodinti J. Noreikos nuvainikavimo siekusius visuomenės veikėjus ir apginti J. Noreikos garbę. Pumprickaitė akivaizdžiai nukreipė V. Rakutį išdėstyti reikalą taip, kaip jai reikia; nors pastarasis pernelyg ir nesipriešino. Buvo sutelktos jungtinės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos karo akademijos, ir žurnalistų pajėgos (tiesa, V. Rakutis taip pat protarpiais dirba LGGRTC, tad jį galima priskirti ir šiai įstaigai).

Ypač įtikinamai skambėjo Delfi.lt apžvalgininko komentaras, kuris, deja, visiškai „prašauna“ pro reikalo esmę:

„Jeigu mes esame teisinė valstybė ir LAT yra reabilitavęs J. Noreiką dar 1991 metais, kodėl tik šiandien staiga kažkas pabunda ir sako: kodėl tas žmogus buvo reabilituotas? Tai jūs ginčijate LAT sprendimą? Ar atsirado kokių nors naujų duomenų? Nei to, nei to neatsirado“, – tikina DELFI.lt apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Problema ta, kad J. Noreika nebuvo nuteistas už talkininkavimą genocidui. Ir reabilituotas jis buvo ne dėl visko, ką gal būt yra padaręs, o dėl tų konkrečių veikų, už kurias jis buvo nuteistas. Toliau skaityti Dėl J. Noreikos reabilitavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu →

istorija

V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje

Parašykite komentarą

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiajai kolegijai spalio 20 d. paskelbus sprendimą byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ žiniasklaidoje buvo įvairiausių reakcijų ir sprendimo reikšmės interpretacijų. Deja, norintieji suprasti to sprendimo motyvus diskusijos įkarštyje rado daugiau dūmų nei šviesos. Kaip ir reikėjo tikėtis, būta nemažai pasipiktinimo „Europos“ negebėjimu mūsų suprasti. Strasbūro Teismas buvo kaltinamas nekompetencija ar tautos įžeidimu, Lietuvos okupacijos įteisinimu, pasitaikė ir pašaipių pasiūlymų reabilituoti gestapą ar Holokausto vykdytojus. Plačiau nei pats sprendimas buvo apžvelgiamos atskirosios nuomonės.

Būta ir raminamų komentarų. Antai Konstitucinio Teismo pirmininkas teigė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo praėjusiais metais paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo paaiškintos sovietų represijų įvardijimo genocidu teisinės galimybės. Jis teigė, jog sovietų nusikaltimus galima, nustačius tam tikras aplinkybes, prilyginti genocidui ir kad EŽTT sprendimas neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti sovietinių represinių struktūrų veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės).

Nors EŽTT dar nėra tekę nagrinėti visiškai analogiškų bylų, šis sprendimas remiasi gausia EŽTT ankstesnių sprendimų praktika. Mūšio situacijoje nušauto priešo EŽTT nelaikė nusikaltimo auka (byla Korbely prieš Vengriją), tačiau tokia auka laikė nušautą nesipriešinantį, beginklį asmenį (byla Penartas prieš Estiją). Nemažai užuominų apie V. Vasiliausko bylos galimą baigtį randame ir plačiai aptartoje byloje Kononovas prieš Latviją. Taigi, sprendimas V. Vasiliausko byloje anaiptol nėra netikėtas.

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti EŽTT sprendimą ir pateikti keletą pastabų dėl jo reikšmės istorinio teisingumo byloms, kurios vis dar gan neretai pasiekia Lietuvos teismus.

Toliau skaitykite Bernardinai.lt >>