Žymų Archyvai: genocidas

istorija

Įstabusis atskirosios nuomonės institutas. I. Ziemele nuomonė EŽTT sprendime „Vasiliauskas prieš Lietuvą“

Parašykite komentarą

Ineta Ziemele – EŽTT teisėja (dešinėje)
Ineta Ziemele – EŽTT teisėja (dešinėje)
Vienoje diskusijoje apie ne per seniausiai priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį S. Drėlingo byloje gavau pasiūlymą atkreipti dėmesį į teisėjos Inetos Ziemele atskirąją nuomonę Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“. Apie ją buvo užsiminta kaip apie esminius argumentus pristatančią nuomonę, gal būt lėmusią vieningą LAT išplėstinės kolegijos sprendimą neatsižvelgti į EŽTT sprendimą priimant nutartį S. Drėlingo byloje.

Mintis, kad esminė atskiroji nuomonė yra vienos teisėjos (Ziemele), o ne keturių (Villiger, Power-Forde, Pinto De Albuquerque, Kūrio), buvo gan keista. Visgi, tai reiškia, kad teisėja su tokia nuomone liko vienui viena, jos mintims nepritarė kiti keturi teisėjai, kurie taip pat nesutiko su sprendimu iš esmės (kaip žinia, iš esmės su daugumos (9 teisėjų) sprendimu nesutiko penki teisėjai; dar trys teisėjai su sprendimu nesutiko dėl formalių priežasčių). Bet visgi nusprendžiau pasiskaityti dar kartą, ką rašo I. Ziemele.

Tačiau mano susidomėjimą teisėjos mintimis gan greitai „išjungė“ akivaizdžiai klaidingas Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudencijos interpretavimas. Teisėja pasistengė toje jurisprudencijoje, interpretuojančioje genocido nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Genocido konvencijoje, apimtį, „įskaityti“ R. Lemkino kultūrinio genocido teoriją. Ir tai ji padarė elementariai nutylėdama, kad minėtasis teismas aiškiai nurodė, kad Genocido konvencija apima tik fizinį/biologinį grupės sunaikinimą, ir neapima kultūrinio genocido teorijos. Aš galvojau, kad jurisprudencijos santraukų pateikimas kažką nutylint – tai prokurorų ir advokatų stichija. Pastarieji atvejai rodo, kad smarkiai klydau 🙁 Toliau skaityti Įstabusis atskirosios nuomonės institutas. I. Ziemele nuomonė EŽTT sprendime „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ →

istorija, visuomeninė veikla

S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

Parašykite komentarą
EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai

[Platesnė LAT sprendimo S. Drėlingo byloje analizė buvo publikuota liberties.eu platformoje.]

2016 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija priėmė sprendimą Stanislovo Drėlingo byloje. S Drėlingas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo suimant vieną iš Lietuvos partizanų vadų Adolfą Ramanauską „Vanagą“ ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę. Prokuratūra tai įvertino kaip prisidėjimą prie „nacionalinės-etninės-politinės“ grupės genocido. Kaip žinia, A. Ramanauskas vėliau buvo kankinamas ir nuteistas mirties bausme, o jo žmonai skirta 8 metų įkalinimo lageryje bausmė (tiesa, lageryje ji išbuvo tik dvejus metus).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – tarė paskutinį žodį S. Drėlingo byloje. Ir nusprendė, kad S. Drėlingas buvo pagrįstai nuteistas dėl bendrininkavimo vykdant genocidą.

Delfi.lt šią žinią iškart „nukišo“ į puslapio apačią. 15min.lt parašė, kad S. Drėlingas galės mėgautis laisve, nes LAT bausmę jam sumažino iki kalėjime faktiškai išbūto laiko – 5 mėn ir 6 dienų (beje, iš įkalinimo įstaigos S. Drėlingas buvo paleistas jau prieš kurį laiką).

Atrodo, nei viena žiniasklaidos priemonė kažkaip nesuvedė galų: šia nutartimi LAT ne šiaip sau pripažino eilinį KGBistą dalyvavus genocide, ir ne šiaip sau eilinį kartą už genocidą – nusikaltimų nusikaltimą – skyrė juokingai mažą bausmę. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė savo praktiką sinchronizuoti su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konkrečiau – su EŽTT sprendimu V. Vasiliausko byloje. Tai buvo padaryta visiškai vieningai: iš 17 teisėjų nei vienas nepareiškė atskirosios nuomonės. Ir tokiu būdu Lietuvos Respublika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo asmenyje, vėl pažeidė Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos septintąjį straipsnį, įtvirtinantį principą, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri nebuvo laikoma nusikaltimu jos padarymo metu. Toliau skaityti S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją →

istorija

Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje

komentarai 4

EZTT-pastatasEuropos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo Egidijaus Kūrio atskiroji nuomonė šio Teismo sprendime byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atsidūrė pačioje sprendimo pabaigoje. Nežinau kas – sutapimas ar paskaičiavimas – lėmė, kad būtent eilėraščiu apie mirusius nekalbančius kareivius ir citata iš Hamleto „Toliau tyla“ baigiasi tas dokumentas, kurį atsisiunčiame kaip vientisą „EŽTT sprendimą“. Tačiau neatsitiktinai ši atskiroji nuomonė yra skaitomiausia EŽTT sprendimo dalis Lietuvoje.

Prof. E. Kūris yra neabejotinai vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų. Tačiau šiame tekste aš noriu argumentuoti, kad ne teisiniai, o emociniai, poezijos ir dramos citatomis išreikšti atskirosios nuomonės aspektai yra stipriausia šio kūrinio dalis. Tuo tikslu apžvelgsiu E. Kūrio argumentus minėtoje atskirojoje nuomonėje. Tačiau pradėti norėčiau nuo konteksto – genocido nusikaltimo apibrėžimo Lietuvoje raidos apžvalgos. Toliau skaityti Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje →

istorija

Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido

komentarai 3
1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai
1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai

Vakar perskaičiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį M. Misiukonio byloje. Tai – paskutinis taškas šioje garbės Lietuvos teisėsaugai nedariusioje, bene 18 metų trukusioje istorijoje, nors prokuratūros garbei reikia pasakyti, kad ji, ilgai blaškiusis, bylos nagrinėjimo LAT metu pagaliau stojo išteisintojo pusėje. Nutartį labai gerai apibendrina pats LAT pranešimas spaudai „Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis genocido nepadarė“, jo pabaigoje galite rasti nuorodą ir į pačią nutartį.

LAT argumentas, kodėl M. Misiukonis nevykdė genocido dalyvaudamas A. Kraujelio sulaikymo operacijoje, susideda iš dviejų dalių. Toliau skaityti Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido →

istorija

Genocido bylų pabaigos pradžia Aukščiausiajame Teisme – jau rytoj

komentarai 2

Rytoj Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų skelbti sprendimą Marijono Misiukonio byloje, kurioje pastarasis kaltintas genocidu, tačiau buvo išteisintas Panevėžio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti. 

Nors prokuratūra išteisinamojo nuosprendžio ir jį palikusios galioti apeliacinio teismo nutarties Aukščiausiajam Teismui nebeskundė, jį apskundė nukentėjusioji pusė – A. Kraujelio, dėl kurio nužudymo genocidu buvo kaltintas M. Misiukonis, sesuo.

Ši byla buvo vienas iš dalykų, 2010 m. paskatinusių mane domėtis pokario istorija. Panevėžio prokuratūrai iškėlus baudžiamąją bylą M. Misiukoniui, man tai pasirodė be galo keista ir neteisinga. Negalėjau sutikti su tuo, kad asmuo, dalyvavęs ginkluoto nelegalo, tuo metu turėtais duomenimis nužudžiusio ne vieną žmogų, suėmimo operacijoje, išvis kuo nors yra kaltinamas. Juo labiau – genocidu. Nuo to laiko pokario istorijos, istorinio teisingumo paieškų temoms skyriau daug dėmesio. Toliau skaityti Genocido bylų pabaigos pradžia Aukščiausiajame Teisme – jau rytoj →

istorija

Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?

Parašykite komentarą

Straipsnis Delfi.lt portale

Šurmulyje, kurį sukėlė naujoji Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, vis linksniuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei jo vaidmuo kuriant (ar slepiant) Lietuvos gyventojų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Šio sąrašo turinys iki šiol yra paslaptis, aiškiai buvo įvardintas tik vienas jame esantis vardas – Juozo Krikštaponio vardas.

Šis vardas pastarosiomis dienomis taip pat nuskambėjo. Žiniasklaidoje buvo paminėta ir tai, kad Centras „jau kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas atimti kario savanorio statusą iš jo, nes tiesiog visi šaltiniai rodo, kad jis dalyvavo Holokauste. Tačiau to padaryti nepavyko, prokuratūra atsisakė pradėti nagrinėti bylą“. Tai, geriausiu atveju, pusiau tiesa, ir apie ją noriu pakalbėti. Tačiau pradėkime nuo pradžių – nuo paslaptingojo sąrašo.

Toliau skaitykite Delfi.lt >> Rusų kalba skaitykite Obzor.lt >>