Temos Archyvai: visuomeninė veikla

Kai manau, kad darau kažką naudingo ir kitiems

Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

Programos Okular ženklas
Programos Okular ženklas

Neseniai tinklaraščio įraše paaiškinau, kaip efektyviai rengti nuasmenintas dokumentų kopijas naudojant kompiuterį su Windows operacine sistema, programomis PDF-XChange-Viewer ir PDFCreator. Šis įrašas, kaip matau, tuoj taps populiariausiu mano tinklaraščio įrašu. O šiandien papasakosiu, kaip dokumentus efektyviai nuasmeninti kompiuteriu su Linux OS.

Ar tai nors kiek sudėtingiau? Ne. Atvirkščiai, kompiuterio parengimas darbui daug paprastesnis. Nereikia specialiai siųstis dviejų programų, jaudintis dėl to, ką tos programos bando daryti kompiuteryje jas diegiant. Visos šioje instrukcijoje nurodytos programos bus atvirojo kodo, nemokamos, ir įdiegiamos operacinėje sistemoje standartiniu būdu.

PROGRAMINĖS ĮRANGOS PARENGIMAS

Taigi, kaip ir Windows kompiuterio atveju, mums reikės programos, kuria uždengsime asmens duomenis nuskenuotame PDF dokumente ir programos, kuria „išspausdinsime“ sutvarkytą PDF dokumentą, paversdami jį tokiu PDF dokumentu, kuriame asmens duomenys bus panaikinti negrįžtamai. Pastaroji programa, virtualusis spausdintuvas, yra įdiegta visuose Linux distributyvuose iš anksto. Toliau skaityti Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines (ar popierines) dokumentų kopijas

Dar vasaros viduryje vienos valstybinės įstaigos užprašiau 12-os dokumentų kopijų. Įstaiga ilgai išsisukinėjo: laiku nepateikė atsakymo, apskųsta Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai piktinosi, kad aš, esą, „piktybiškai“ trukdau jos darbą ir pan. Kai galiausiai atsakymą man pateikė, dokumentų kopijas pateikti atsisakė nes:

… Tenkinant Jūsų prašymą reikėtų kelti archyvines bylas, rasti dokumentus, juos kopijuoti, peržiūrėti ar juose nėra duomenų, kuriuos saugo Duomenų apsaugos įstatymas ir jeigu tokie yra juos slėpti, tvirtinti kopijas ir jas skenuoti sukuriant elektronines kopijas pdf formatu. Tokios informacijos rinkmenos sukūrimas susijęs su neproporcingai didelėmis daro ir laiko sąnaudomis.

Įstaiga skundžiasi visai nepagrįstai. Didelę tos įstaigos darbo dalį sudaro būtent darbas su archyvine medžiaga, įstaiga taip pat kuria elektronines dokumentų kopijas ir talpina jas svetainėje kgbveikla.lt. Dokumentų kopijas jie nuasmenina, ir tikrai – ne rankiniu būdu, kaip rašo man atsisakyme teikti dokumentus. KGBveikla.lt pateikiami dokumentai yra akivaizdžiai apdorojami elektroniniu būdu, gražiai su grafinio redagavimo programa iškerpant (ar uždengiant) dokumentų dalis, kurių neturi būti viešai skelbiamame dokumente, taip pat – pridedant vandenženklį (žr. pavyzdį čia).

Kam jau kam, o šiai įstaigai tikrai nereikia patarimo, kaip nuasmeninti skenuotus dokumentus.

Tačiau daugeliui valstybės įstaigų toks patarimas turbūt praverstų. Valstybės tarnautojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai dažnai susiduria su efektyvaus dokumentų nuasmenininimo (dokumente paminėtų privačių asmenų asmens duomenų šalinimo) problema. Toliau skaityti Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines (ar popierines) dokumentų kopijas

„Informacinio karo“ veiksmai prieš žurnalistinį objektyvumą

Gruodžio 21 d. vakare LRT laida „Savaitė“ įspūdingai „sudalyvavo“ naujajame informaciniame kare prieš Kremliaus propagandą. Vėliau laida buvo paleista ir straipsnio „Tema, kuria naudojasi Rusija: tai nukreipta prieš Lietuvą“ pavidalu. Laida keista: skaitant jos skriptą galėtų susidaryti įspūdis, kad ten tiesiog neutraliai pateikta informacija. Tačiau klausantis pačią laidą susidaro visai kitoks įspūdis. Pagrindinis laidos „taikinys“ buvo signataras Jurgis Jurgelis. Bet ir man buvo suteikta nedidelė, kiek lengvesnė rolė. Jurgio Jurgelio plunksna aštri, jis, manau, dar parašys šia tema, pvz., Delfi.lt. O aš rašau savo ruožtu.

Žurnalistė Joana Lapėnienė; kadras iš 2014-12-21 laidos „Savaitė“
Joana Lapėnienė ima interviu iš Donato Glodenio; kadras iš 2014-12-21 laidos „Savaitė“

Laidoje apie mane

Laidoje teigiama, kad Donatas Glodenis „tikina, kad Lietuvos pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai rengdavo ne ką mažiau žiaurias baudžiamąsias operacijas nei „raudonieji“ partizanai Antrojo pasaulinio karo metais“. Tada pateikiamas mažytis interviu fragmentas:

Tarptautinė teisė vienodas taisykles nustato bet kuriai kariaujančiai šaliai ir šituo požiūriu dėti lygybės ženklą galima. Ir reikia vienodai vertinti ir vienų ir kitų darbus, kiek tai susiję su tarptautinės teisės pažeidimais. Toliau skaityti „Informacinio karo“ veiksmai prieš žurnalistinį objektyvumą

Pinigai sumokėti, informacija paneigta

Lsveikata.lt išspausdino paneigimą dėl straipsnio „Neteisėtų gimdymų namuose byla“
Lsveikata.lt išspausdino paneigimą dėl straipsnio „Neteisėtų gimdymų namuose byla“

Dar rugsėjį rašiau apie tai, kad žymiosios „gimdymų namuose“ bylos paraštėse yra naujienų: įsiteisėjo anksčiau priimtas teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad Balsas.lt ir LSveikata.lt pateikė tikrovės neatitinkančią ir garbę ir orumą žeidžiančią informaciją apie Jurgitą Švedienę, ir turėtų J. Švedienei sumokėti. Tačiau nebuvau tikras, ar bankrutuojantis Balsas.lt, šiaip jau pirmoji žiniasklaidos priemonė, kuri paskelbė šmeižikišką straipsnį, ką nors sumokės, nes tuo metu buvo vykdomos jos bankroto procedūros. Toliau skaityti Pinigai sumokėti, informacija paneigta

Partizanų valdžios klausimu, arba, „kaip amerikonai, Lietuvą išvadavę, čekistus teisė“

Kurį laiką vis prisidėdavau diskusijose apie pokario partizanus grupėje „Lietuvos partizanų istorija“. Prieš porą mėnesių, rugsėjo 26 d., man paskelbus nuorodą į Delfi.lt straipsnį apie M. Misiukonio teismą už tariamą genocidą ir išsakius nuomonę, kad šis procesas yra gėdingas, užsiplieskė diskusija apie partizanus kaip teisėtą Lietuvos valdžią pokario metu. Praleidau tikrai daug laiko aiškindamas ir argumentuodamas savo poziciją dėl M. Misiukonio, dėl partizanų valdžios, dėl teisės aktų sukuriamų pareigų piliečiams, jokio asmens berods neįžeidžiau. Bet staiga sekmadienio vakarą mano FB paskyrai diskusijų grupė „Lietuvos partizanų istorija“ tapo nematoma. Supratau, kad esu užblokuotas. Be jokio perspėjimo, be paaiškinimo. Niekas iš administratorių taip ir neprisipažino, kodėl tai padarė (ar kad apskritai padarė). Neabejoju, kad dalis forumo „gyventojų“ po to lengviau atsikvėpė. Aš, tiesą sakant, taip pat.

Įsivaizduokime čekistus nacių vietoje

Visgi prieš šį įvykį buvau parašęs gan ilgą tekstą, kurio tikslas buvo paaiškinti, kokia prasme pokario partizanai nebuvo teisėta valdžia. Šiuo tekstu, per tuos du mėnesius kažkiek papildytu, dabar žemiau dalinuosi. Nes jis iš naujo tampa aktualus – partizanų kaip teisėtos valdžios (ir okupanto kaip neteisėtos valdžios) argumentai iš naujo naudojami ne tik visuomenininkų kreipimuose, bet ir valstybės institucijų dokumentuose.

Visa, ką žemiau parašiau, nėra fantazijos vaisius. Argumentai yra paremti tarptautine teise, o kad tas įsivaizduojamas JAV tribunolo sprendimas būtų „arčiau žemės“, argumentavimas tiesiog pasiskolintas: teksto esmė ir visos citatos (šiek tiek jas apdorojus, pvz., „Vokiečių“ pakeitus į „SSRS“,) yra paimta iš realiai vykusio teismo proceso, vadinamosios „Įkaitų bylos“, kur vokiečių generolai buvo teisiami už veiksmus Jugoslavijoje, Norvegijoje ir Graikijoje – nacių neteisėtos agresijos aktais užgrobtose, okupuotose teritorijose. Su nuosprendžio fragmentais galite susipažinti čia**.

Iš anksto pasipiktinusiems skaitytojams norėčiau palinkėti kantrybės skaitant: šiame tekste nėra nė lašelio bandymo teisinti ar „įteisinti“ sovietinę okupaciją, pažeminti pasipriešinimo dalyvius. Jis kalba apie tas teises, kurias turėjo ir turi bet kuri okupacinė valdžia okupuotoje šalyje. Nes tokios yra tarptautinės teisės nustatytos taisyklės. Tad perskaitykite prieš darydami išvadas. Toliau skaityti Partizanų valdžios klausimu, arba, „kaip amerikonai, Lietuvą išvadavę, čekistus teisė“

Sprendimas dėl šmeižto įsiteisėjo: Balsas.lt turėtų mokėti Jurgai Švedienei … bet bankrutuoja

Teismo nutarties preambulė
Teismo nutarties preambulė
Prieš kurį laiką įraše ilgu pavadinimu rašiau, kad balandžio 2 d. Vilniaus m. apylinkės teismas visiškai patenkino J.Švedienės ieškinį, priteisė jai iš leidinių Balsas.lt ir Lsveikata.lt sąvininkų 10 tūkst. lt moralinės žalos atlyginimui ir įpareigojo paskelbti visą eilę publikuotų straipsnių teiginių kaip tikrovės neatitinkančių ir žeminančių J.Švedienės garbę ir orumą.

Nors nei Balsas.lt, nei LSveikata.lt atstovai nedalyvavo teismo procese, LSveikata.lt valdytojas UAB „Medikų žinios“ visgi apskundė šį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą.

Tačiau nieko nepešė. Toliau skaityti Sprendimas dėl šmeižto įsiteisėjo: Balsas.lt turėtų mokėti Jurgai Švedienei … bet bankrutuoja