Temos Archyvai: istorija
Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?
Šiame straipsnyje norėčiau aptarti klausimą, ar Lietuvoje vykstantys teisminiai procesai prieš buvusius sovietų pareigūnus dėl jų dalyvavimo kovose su partizanais ar jų suėmimo operacijose atitinka Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisprudenciją.
Srebrenica ir platesnė genocido sąvokos reikšmė
Bosnijoje jau kelerius metus vyko karas. 1995 m. liepos mėnesį Bosnijos serbų pajėgoms pavyko užimti likusius tris rytų Bosnijoje likusius daugiausiai bosnių musulmonų gyvenamas vietoves: Srebrenicos, Žepos ir Goraždės enklavus. Ši karinė sėkmė greičiausiai ir patiems serbams buvo netikėta. Didžiulis į serbų valdžią patekusių bosnių musulmonų skaičius, be galo prasta (pačių serbų sukurta) humanitarinė situacija ir noras kartą ir visiems laikams „išspręsti“ musulmonų enklavų problemą Serbų respublikos rytuose stumtelėjo Bosnijos serbų pajėgų vyriausiąją vadovybę žiauriausiu būdu susidoroti su priešininkais. Toliau skaityti Ar Tribunolas buvusiai Jugoslavijai pripažintų S. Drėlingą vykdžius genocidą?
Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje
Beskaitant Tribunolo buvusiai Jugoslavijai dokumentus ir lyginant juos su Lietuvos teismų sprendimais į akis krito ganėtinai reikšmingas skirtumas tarp genocido nusikaltimo apibrėžimų mūsų Baudžiamajame kodekse ir apibrėžimo Genocido konvencijoje. Yra dar ir papildomas skirtumas tarp Genocido konvencijos teksto lietuvių ir anglų, rusų kalbomis (autentiškais tekstais laikomi konvencijos tekstai kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis).
Jei Lietuvos BK tekste genocidu laikomas žmonių, priklausančių tam tikroms grupėms, naikinimas, tai iš Genocido konvencijos teksto matyti, kad genocido nusikaltimo objektas yra grupė, nors konkrečios nusikalstamos veikos ir vykdomos grupės narių atžvilgiu. BK nurodoma, jog genocidas kvalifikuotinas, kai yra siekiama sunaikinti „visus ar dalį žmonių“, priklausančių tam tikrai grupei, tuo tarpu Genocido konvencijoje pabrėžiama, kad genocidu siekiama sunaikinti „kokią nors … grupę“. Iš angliško ir rusiško (dviejų iš oficialiųjų šios konvencijos kalbų) tekstų matyti, kad genocido siekis yra sunaikinti grupę „kaip tokią“ (angl.: „group, as such“, rus.: „группу как таковую“) (platesnes citatas ir nuorodas į šaltinius rasite po šiuo tekstu). Keista, kad ši frazė, kuri buvo detaliai aptarta rengiant genocido konvencijos tekstą, nepateko nei į oficialų konvencijos teksto vertimą į lietuvių kalbą, nei į BK apibrėžimą. Toliau skaityti Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje
Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimų Zdravko Tolimir byloje
Apie peripetijas, susijusias su jo nuteisimu ir vėlesniu daliniu nuosprendžio pakeitimu, dėl kai kurių veikų pagal kai kuriuos kaltinimo punktus jį išteisinant, jau esu rašęs straipsnyje „Jei ne ši KLAIDA EŽTT sprendime Vasiliausko byloje…“. Čia norėčiau jas šiek tiek plačiau atskleisti, pateikdamas ištraukas iš Tribunolo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos nutarties.
Zdravko Tolimir nuteisimo istorija įdomi tuo, kad joje buvo mėginama įžvelgti genocido veiksmus trijų Žepos miesto lyderių nužudyme – tokį kaltinimą pateikė prokuratūra, ir šiuo pagrindu Teisiamoji kolegija pripažino Zdravko Tolimir kaltu dėl genocido. Tai buvo turbūt artimiausias nuosprendis dabartiniams Lietuvos teismų sprendimams, kur šie teismai dėl partizanų žudymo pripažįsta buvusius sovietinio saugumo pareigūnus kaltais dėl genocido nusikaltimo. Tačiau Tribunolo Apeliacinė kolegija neįžvelgė ryšio tarp trijų Žepos lyderių nužudymo ir bosnių musulmonų iš Žepos, kaip Genocido konvencijos saugomos grupės, išlikimo. Ir todėl Apeliacinė kolegija pripažino nepagrįstu Zdravko Tolimir nuteisimą už genocidą dėl trijų lyderių nužudymo. Toliau skaityti Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimų Zdravko Tolimir byloje
Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“
Žinoma, tai, kad kažkokie veiksmai nėra įvertinami Teismo kaip genocidas, dar nereiškia, kad jie nėra nusikalstami (nėra, pvz., vertintini kaip karo nusikaltimai ar nusikaltimai žmonijai).
Siūlau susipažinti su nedidele minėto Teismo sprendimo ištrauka.
2. Ar veiksmuose egzistavo sistemingas elgesio modelis, kurio vienintelis protingas paaiškinimas buvo serbų valdžios siekis sunaikinti, iš dalies, saugomą grupę?
407. Teismas dabar tirs, ar Kroatija įrodė buvus sistemingą elgesio modelį [agnl. „pattern of conduct“], kurio vienintelis protingas paaiškinimas būtų serbų valdžios siekis sunaikinti esmingą grupės dalį.
Lithuanian Supreme Court Ignores Strasbourg Genocide Judgment
The Plenary Session of the Supreme Court of Lithuania (SCL) adopted on April 12, 2016, the final ruling in a case in which a former KGB officer, Stanislovas Drėlingas, was accused of being an accomplice in genocide, and sentenced for this crime both by the trial court and the appeals court.
Drėlingas was prosecuted for his participation in a KGB operation that resulted in the capture of one of the last leaders of the Lithuanian partisan resistance to the Soviet rule. The active resistance to the Soviet occupation in Lithuania was crushed in 1953, and no large stale repressions were implemented by the Soviet authorities since the death of Stalin the same year, but some of the partisans remained in hiding. One of the leaders of partisans Adolfas Ramanauskas and his wife Birutė Mažeikaitė were living with forged documents for about three years, when they were taken by the KGB in the mentioned operation. Allegedly, Adolfas Ramanauskas was subsequently tortured, and in the next year he was sentenced to death by the Supreme Court of the Lithuanian Soviet Socialist Republic. Adolfas Ramanauskas was sentenced for the killing of soviet citizens during his time as a leader of the partisans, whom the soviet authorities did not consider as lawful combatants. His wife was sentenced to eight years in prison, of which she served two years.
Drėlingas, although an officer of the KGB, was not the leader of the operation, and he was not found to be among those who arrested the former partisans; neither was he charged with torture or other inhumane acts. He was indicted and sentenced for genocide of Lithuanian partisans, part of “national-ethnic-political group.”
On April 12, the plenary session of the Supreme Court of Lithuania, composed of 17 judges of the criminal law division of the court, unanimously upheld the previous judgment, that Drėlingas was guilty as a participant in the genocide directed at Lithuanian partisans, a separate political group, who were held to have been a substantial part of Lithuanian nation or ethnic Lithuanians, thus a protected by the Genocide Convention of 1948.
Toliau skaityti Lithuanian Supreme Court Ignores Strasbourg Genocide Judgment