Žymų Archyvai: LGGRTC

Kokią informaciją apie Holokausto dalyvių sąrašą oficialiai yra pateikęs Genocido tyrimo centras

Paveikslėlyje panaudotas LGGRTC rašto fragmentas ir duobes sau besikasančių Šiaulių žydų nuotrauka (šaltinis: wikipedia.org)
Paveikslėlyje panaudotas LGGRTC rašto fragmentas ir duobes sau besikasančių Šiaulių žydų nuotrauka (šaltinis: wikipedia.org)
Nesibaigia diskusija apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sudarytą 2055 asmenų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Prieš mėnesį Lietuvos žydų religinė bendruomenė pateikė prašymą LGGRTC ir Generalinei Prokuratūrai (GP), kuriame prašė paskelbti ir apibendrinančią informaciją apie sąraše esančius asmenis (pvz., nurodant, kokioms grupėms – valsčių policijos, policijos batalionams ir pan.) jie priklausė. Taip pat buvo prašoma išviešinti minėtą sąrašą ar bent jo atskiras dalis (žr. raštą čia). Į šį prašymą pirmoji atsakė GP, kurios adresu, tiesą sakant, buvo išsakyti labai kuklūs reikalavimai (pagal LGGRTC pateiktus duomenis imtis baudžiamojo persekiojimo nustačius, kad gyvas ir neteistas asmuo dalyvavo Holokauste, bei imtis dereabilitacijos tų asmenų, kurie gal būt buvo neteisėtai reabilituoti Nepriklausomybės atkūrimo aušroje. Tokius dalykus GP ir anksčiau yra dariusi. Nieko naujo.) Toliau skaityti Kokią informaciją apie Holokausto dalyvių sąrašą oficialiai yra pateikęs Genocido tyrimo centras

Genocido tyrimo centro reakcija į straipsnį: nauji dokumentai ir klausimai

Straipsnis Delfi.lt portale
Straipsnis Delfi.lt portale
Kitą dieną po to, kai Delfi.lt išspausdino mano straipsnį „Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo svetainės titulinį puslapį papildė mano paviešintais dokumentais, taip pat pridėdamas ir du, kurių neturėjau:

Tikiuosi šie dokumentai jau nebeišnyks iš LGGRTC svetainės taip, kaip praėjusį rudenį vienas jų buvo išnykęs. Toliau skaityti Genocido tyrimo centro reakcija į straipsnį: nauji dokumentai ir klausimai

Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?

Straipsnis Delfi.lt portale

Šurmulyje, kurį sukėlė naujoji Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, vis linksniuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei jo vaidmuo kuriant (ar slepiant) Lietuvos gyventojų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Šio sąrašo turinys iki šiol yra paslaptis, aiškiai buvo įvardintas tik vienas jame esantis vardas – Juozo Krikštaponio vardas.

Šis vardas pastarosiomis dienomis taip pat nuskambėjo. Žiniasklaidoje buvo paminėta ir tai, kad Centras „jau kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas atimti kario savanorio statusą iš jo, nes tiesiog visi šaltiniai rodo, kad jis dalyvavo Holokauste. Tačiau to padaryti nepavyko, prokuratūra atsisakė pradėti nagrinėti bylą“. Tai, geriausiu atveju, pusiau tiesa, ir apie ją noriu pakalbėti. Tačiau pradėkime nuo pradžių – nuo paslaptingojo sąrašo.

Toliau skaitykite Delfi.lt >> Rusų kalba skaitykite Obzor.lt >>

Bylos VII. Naujos senos bylos: nereabilituotasis Aloyzas Juodis, reabilituotasis Stasys Skabeika

Nežinau kiek mano tinklaraščio skaitytojų yra matę skiltį „Reabilitacijos bylos“. Tai prieškario, karo ir pokario Lietuvoje veikusių ginkluotų antisovietinių (ir ne tik) būrių dalyvių bylos. Šie asmenys buvo nuteisti SSSR karinių tribunolų, LTSR teismų arba represuoti Ypatingojo pasitarimo sprendimais. Visų šių asmenų bylos, nepriklausomybės aušroj, buvo svarstytos iš naujo ir priimti vienokie ar kitokie sprendimai. Kai kurie asmenys buvo reabilituoti, kai kuriuos reabilituoti atsisakyta. Kai kurių jų bylos Nepriklausomybės laikais buvo svarstomos net kelis kartus.

Pradėjau jas rinkti ir viešinti, nes ir pats bandžiau nustatyti kokią nors bendrą tendenciją, suprasti, ar yra bendri principai, kuriais vadovaujantis tos bylos nagrinėjamos, ar tai daroma visiškai ad hoc. Kol kas atrodo būtent taip – atrodo, kad nėra vienos sprendimų motyvavimo sistemos.

Štai kad ir šios dvi bylos, kurias pridėjau ką tik. Tai Aloyzo Juodžio ir Stasio Skabeikos bylos. Toliau skaityti Bylos VII. Naujos senos bylos: nereabilituotasis Aloyzas Juodis, reabilituotasis Stasys Skabeika

Apie Gečių šeimos likvidavimą. Nuosprendis, egzekucija, ikiteisminis tyrimas

Maždaug prieš trejetą savaičių Delfi.lt kaip niekada anksčiau sumirgėjo straipsniais apie Antaną Kraujelį ir partizaninį karą.

nuomonių ringas okupuotas diskusijų pokario tema
nuomonių ringas okupuotas diskusijų pokario tema

Į J. Jurgelio klausimą, ar galima atimti kario savanorio statusą šiam partizanui, paskubėjo atsakyt G. Šidlauskas, LGGRTC specialistas, pats praėjusiųjų metų pabaigoje surašęs partizaną išteisinančią pažymą, o klausimo dėl kario savanorio statuso atėmimo pokario partizanams prielaidas aptarė V. Sinica. Kažkada ir pats esu rašęs J. Kraujelio kario savanorio statuso klausimu Delfi.lt puslapiuose. Ir dabar esu parašęs straipsnį, kuris netrukus bus publikuotas, ir kuriuo atsakau į V. Sinicos argumentus (atnaujinta: straipsnis buvo publikuotas 2015-03-04 pavadinimu „Nusegus medalius kai kuriems partizanams, Lietuva tik sustiprės “). Bet čia rašysiu apie Gečius. Kad ir kiek tema būtų pabodusi, joje lieka nepakankamai gerai atskleistų aspektų. Apie kuriuos ir norėčiau pakalbėti. Toliau skaityti Apie Gečių šeimos likvidavimą. Nuosprendis, egzekucija, ikiteisminis tyrimas

Miroslavo sovietiniai aktyvistai: „nukauti“ ar tiesiog nužudyti?

Sovietmečio paminklas Miroslave
Paminklas Miroslave iš sovietinių laikų

Prieš pus­me­tį vie­nas Kau­no po­li­ti­kas, ap­si­lan­kęs Aly­taus ra­jo­no Mi­ros­la­vo mies­te­ly­je, pa­si­pik­ti­no ten jau ket­ver­tą de­šimt­me­čių sto­vin­čiu pa­min­klu stri­bams ir so­vie­ti­niams ak­ty­vis­tams. Ant pa­min­klo pui­ka­vo­si so­vie­ti­nė žvaigž­dė, o už­ra­šas skel­bė: „1945.II.13 Mi­ros­la­ve bur­žu­a­zi­niai na­cio­na­lis­tai nu­žu­dė šiuos liau­dies gy­nė­jus ir ta­ry­bi­nius ak­ty­vis­tus…“ (To­liau nu­ro­dy­tas nu­žu­dy­tų­jų są­ra­šas.) Kau­no po­li­ti­kas pa­rei­ka­la­vo pa­min­klą pa­ša­lin­ti, nes jis iš­krai­po is­to­ri­nę re­a­ly­bę: ja­me par­ti­za­nai pa­nie­ki­na­mai va­di­na­mi „bur­žu­a­zi­niais na­cio­na­lis­tais“, o stri­bai gi­ria­mi kaip „liau­dies gy­nė­jai“.

Ta­čiau Mi­ros­la­ve iki šiol te­be­gy­ve­na anuo­met nu­žu­dy­tų as­me­nų ar­ti­mie­ji, ku­rie čia pat pa­pra­šė pa­min­klą iš­sau­go­ti. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras tuo­met pa­siū­lė to­je vie­to­je, gre­ta ar vie­to­je pa­min­klo, įreng­ti at­mi­ni­mo len­tą, ku­ri pri­min­tų 1945-ųjų įvy­kius. Toliau skaityti Miroslavo sovietiniai aktyvistai: „nukauti“ ar tiesiog nužudyti?