Žymų Archyvai: vasiliauskas

V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiajai kolegijai spalio 20 d. paskelbus sprendimą byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ žiniasklaidoje buvo įvairiausių reakcijų ir sprendimo reikšmės interpretacijų. Deja, norintieji suprasti to sprendimo motyvus diskusijos įkarštyje rado daugiau dūmų nei šviesos. Kaip ir reikėjo tikėtis, būta nemažai pasipiktinimo „Europos“ negebėjimu mūsų suprasti. Strasbūro Teismas buvo kaltinamas nekompetencija ar tautos įžeidimu, Lietuvos okupacijos įteisinimu, pasitaikė ir pašaipių pasiūlymų reabilituoti gestapą ar Holokausto vykdytojus. Plačiau nei pats sprendimas buvo apžvelgiamos atskirosios nuomonės.

Būta ir raminamų komentarų. Antai Konstitucinio Teismo pirmininkas teigė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo praėjusiais metais paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo paaiškintos sovietų represijų įvardijimo genocidu teisinės galimybės. Jis teigė, jog sovietų nusikaltimus galima, nustačius tam tikras aplinkybes, prilyginti genocidui ir kad EŽTT sprendimas neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti sovietinių represinių struktūrų veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės).

Nors EŽTT dar nėra tekę nagrinėti visiškai analogiškų bylų, šis sprendimas remiasi gausia EŽTT ankstesnių sprendimų praktika. Mūšio situacijoje nušauto priešo EŽTT nelaikė nusikaltimo auka (byla Korbely prieš Vengriją), tačiau tokia auka laikė nušautą nesipriešinantį, beginklį asmenį (byla Penartas prieš Estiją). Nemažai užuominų apie V. Vasiliausko bylos galimą baigtį randame ir plačiai aptartoje byloje Kononovas prieš Latviją. Taigi, sprendimas V. Vasiliausko byloje anaiptol nėra netikėtas.

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti EŽTT sprendimą ir pateikti keletą pastabų dėl jo reikšmės istorinio teisingumo byloms, kurios vis dar gan neretai pasiekia Lietuvos teismus.

Toliau skaitykite Bernardinai.lt >>

Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

EŽTT interneto svetainės fragmentas

(Taip pat skaitykite mano straipsnį Bernardinuose: V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje.)

Tinklaraščio skaitytojų dėmesiui siūlau Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atskirų dalių vertimą su komentarais. Žinoma, šios ištraukos savaime yra labai skurdus būdas susipažinti su tekstu, tačiau viso teksto lietuvių kalba teks, turbūt, ilgokai palaukti.  [Papildymas: 2016 m. sausio viduryje sprendimo vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas LRV atstovo EŽTT svetainėje].

Tekstas ilgas, o nauda iš skaitymo bus tik tuo atveju, jei tikrai domina šios bylos esmė. Taigi, apsiginkluokite kantrybe ir kavos puodeliu. Arba – verskite kitą puslapį.

Žiniasklaidoje buvo įvairiausių sprendimo interpretacijų, daugelis jų buvo pateiktos ne profesionalių teisininkų. Kas link teisininkų komentarų, Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jis, o taip pat – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, kad sprendimas  visiškai neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti MGB veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės). Atsižvelgdamas į šias, manau, vargu ar pagrįstas, interpretacijas bandysiu paaiškinti EŽTT sprendimo tekstą. Toliau skaityti Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

Jei ne ši KLAIDA EŽTT sprendime Vasiliausko byloje…

Bosnijos serbų generolas Zdravko Tolimir įvedamas į teismo salę Hagoje. Šaltinis: Reuters
Bosnijos serbų generolas Zdravko Tolimir įvedamas į teismo salę Hagoje. Šaltinis: Reuters
… sprendimas būtų turbūt dar labiau vienareikšmiškas.

Šiandien iš naujo skaitinėdamas EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje užtikau klaidą. Štai citata, kurioje pateikiama informacija jau sprendimo paskelbimo metu buvo, netiksli, nes – pasenusi.

184. Byloje Prokuroras prieš Tolimir (IT-05-88/2-T, 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendis), ICTY [Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Jugoslavijai] kolegijos dauguma, vertindama trijų Bosnijos musulmonų anklavo miesto Žepos lyderių nužudymą (buvo nužudytas savivaldybės meras, kuris taip pat buvo ir religinis vadovas, vadovaujantis karininkas ir civilinės saugos padalinio vadovas) nusprendė, kad „nors nužudytų individų tebuvo trys, atsižvelgiant į Žepos miestelio gyventojų skaičių, jie sudarė miestelio civilinės ir karinės vadovybės branduolį“. Todėl jų nužudymas „buvo tikslingas riboto asmenų skaičiaus, parinkto pagal tai, kokį poveikį jų dingimas turės visai grupei kaip tokiai, nužudymas“. Be to, vieno iš tų trijų asmenų, kuris tuo metu turėjo ypatingą statusą kaip Bosnijos musulmonų – Žepos gyventojų – gynėjas, nužudymas turėjo simbolinę įtaką [„symbolic purpose“] musulmonų Rytų Bosnijoje ir Hercegovinoje išgyvenimui. Tuo pagrindu, ir atsižvelgiant į prievartinį likusių Žepos gyventojų perkėlimą, teisėjų kolegijos dauguma manė esant įtikinamai įrodyta, kad Bosnijos serbų pajėgos nužudė tris Žepos anklavo lyderius turėdamos specifinį genocido tikslą sunaikinti dalį Bosnijos musulmonų kaip tokių populiacijos (nuosprendžio paragrafai 780-782).

Toliau skaityti Jei ne ši KLAIDA EŽTT sprendime Vasiliausko byloje…

Byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl V. Vasiliausko Lietuva iš tiesų laimėjo

EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
2015 m. spalio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija paskelbė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos teismai, nuteisdami Vytautą Vasiliauską už dviejų partizanų nužudymą ir įvardindami jo veiksmus kaip genocidą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo laikoma nusikaltimu.

Teismo sprendimas buvo priimtas kaip reta maža balsų persvara – 9 teisėjai balsavo už, 8 prieš, ir – parengė atskirąsias nuomones (tarp jų – ir teisėjas iš Lietuvos Egidijus Kūris)*. Tokią nedidelę balsų persvarą turbūt geriausiai paaiškina labai nepalanki geopolitinė padėtis (o be to, V. Vasiliausko pusėje į bylą paskutinę minutę įstojo Rusijos federacija). Nereikėtų pamiršti ir labai nelygaus jėgų santykio. V. Vasiliausko gynėjas buvo, švelniai tariant, beviltiškas, o gi Lietuvos pusė ne tik sutelkė žymiausius teisinius protus, bet ir nusisamdė žinomą genocido specialistą William Schabas, kad jis išdėstytų Lietuvos poziciją per viešuosius klausymus praėjusį birželį.

Su teismo sprendimu galima susipažinti čia. O bylos aplinkybes aš buvau aprašęs savo bloge štai čia. Kaip pamatysite skaitydami, nuo pat pradžių maniau, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl V. Vasiliausko buvo nepagrįsti (daugiau apie bylas, susijusias su V. Vasiliausku: čia. Toliau skaityti Byloje Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl V. Vasiliausko Lietuva iš tiesų laimėjo

Bylos VI. Antroji V. Vasiliausko byla

2014 m. birželio 13 d. Apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį V. Vasiliauskui genocido byloje – jau antrojoje šiam buvusiam MGB pareigūnui iškeltoje byloje dėl genocido.

Įvykiai

Kaip ir didelė dalis pokario partizanų istorijų, ši prasideda pirmaisiais vokiečių okupacijos metais. Jonas Būdininkas, kuriam tuo metu buvo 27-neri, 1941 m. pabaigoje įsidarbina lietuvių policijoje ir atlieka tipiškas jos užduotis – saugo vokiečių sandėlius, suimtus už prosovietinę veiklą aktyvistus ir pan. Dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad jis būtų sudalyvavęs Holokauste ar vykdęs tokius nors kitus nusikaltimus žmoniškumui – bent jau apie tai nerašoma teismo nuosprendyje.

Jonas Būdininkas 1944 m. pasitraukia į Vokietiją, dirba karinės pramonės įmonėje, o pasibaigus karui patenka į repatriantų stovyklą. Po kurio laiko jis grįžta namo – į Panovių kaimą Šakių rajone. 1948 m. užmezga ryšius su antisovietiniu pogrindžiu, greičiausiai per savo brolį Juozą. Toliau skaityti Bylos VI. Antroji V. Vasiliausko byla

Bylos IV (2). Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios Kolegijos klausymai byloje V. Vasiliauskas prieš Lietuvą

William A. Schabas kalba EŽTT posėdyje V. Vasiliausko bylos klausymuose
William A. Schabas kalba EŽTT posėdyje V. Vasiliausko bylos klausymuose
Kadangi jau kelintą įrašą tinklaraštyje darau V. Vasiliausko bylų tema, turbūt turėčiau paaiškinti, kodėl šios bylos man rūpi. Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai viena iš Lietuvos valstybės istorijos politikos įgyvendinimo bylų. O ši teisingumo istorijai politika, tiek buvusių represijų vykdytojų persekiojimo bylose, tiek ir partizanų reabilitacijos bylose, vis iš naujo pasirodo esanti labai šališka. Kokia ji neturėtų būti XXI a. laisvoje Lietuvoje. Mano subjektyviu požiūriu, teisinės priemonės vis dar naudojamos politiniams tikslams pasiekti.

Bet pasaulyje yra daug neteisybių, ir tik reta jų susilaukia kiekvieno mūsų dėmesio. Dažniausiai ta, kuri kažkaip užkliuvo mus asmeniškai. Tai, kas vyko mano šeimos istorijoje tuo metu, kai V. Vasiliauskas buvo MGB karininkas ir kovojo su ginkluotu pogrindžiu, netiesiogiai paliko pėdsakus ir mano gyvenime. 1946 m. lapkričio 15 d. miškiniai nužudė mano senelius bei 15-metę tetą. Tai buvo akivaizdus nusikaltimas (jei įsivaizduosime, kad tai įvyko karo kontekste, galėsime tai pavadinti ir nusikaltimu žmonijai). Tai įvyko naktį, o jau ryte MVD kareiviai buvo įvykio vietoje. Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugomoje vidaus reikalų ministerijos (MVD) Šiaulių aps. 1946-12-07 pranešime „Apie kovos prieš antisovietinį pogrindį ir banditizmą Šiaulių aps. teritorijoje rezultatus“ buvo rašoma:

Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad Žolpio šeimą nužudžiusi banditų grupė buvo atėjusi iš Lygumų vls. miškų masyvo. 1946-11-22 Lygumų vls. teritorijos miškų masyve buvo ieškoma nužudymą įvykdžiusių asmenų. Operacijoje, kuriai vadovavo MVD Lygumų vls. poskyrio vadas – Poromonov‚ dalyvavo 354 šaulių pulko 14 kuopos 65 asmenys ir Lygumų vls. įgulos 25 asmenys iš 32 šaulių pulko, tačiau paieška buvo nerezultatyvi.

Deja, mano gimines nužudę asmenys nebuvo nustatyti, nebuvo surasti. Tačiau jei jie būtų buvę surasti, jei leitenantui Poromonovui ši operacija būtų pavykusi, šiandien jis (jei vis dar būtų gyvas ir gyventų Lietuvoje) ko gero būtų teisiamas už politinės grupės – Lietuvos partizanų – genocidą. Tačiau taip būti neturėtų.

Sovietų valdžia padarė daug tokių dalykų, kurių neturėjo teisės padaryti. Ji neturėjo teisės tremti gyventojų, vykdyti neteisminių egzekucijų ir t.t. Tačiau ji turėjo civilizuotų tautų pripažįstamą teisę kelti baudžiamąją bylą dėl mano senelių žūties ir persekioti nusikaltimą padariusius asmenis, kad ir kokiais vardais jie besivadintų, kad ir kokius kilnius laisvės siekius atstovautų. Juo labiau, ji turėjo teisę kovoti ginklu su tais asmenimis, paėmusiais į rankas ginklą. Tokią teisę, manau, turėjo ir nuteistasis šioje byloje, V. Vasiliauskas. Jo nuteisimas už dalyvavimą nužudant du partizanus – pasikartosiu, – ne už žmonių trėmimą, ne už civilių kankinimą, o už dalyvavimą operacijoje prieš du ginkluotus asmenis, – mano subjektyviu ir didžiai šališku vertinimu, – buvo neteisingas Lietuvos Respublikos veiksmas.

Žemiau aprašau ilgai lauktus Europos Žmogaus Teisių Teisme, prieš Didžiąją kolegiją, 2014 m. birželio 4 d. įvykusius klausymus byloje V. Vasiliauskas prieš Lietuvą. Sprendimas gali būti paskelbtas ir už pusmečio, ir už metų, tad kol kas tegalime žvilgtelėti į procesą. Toliau skaityti Bylos IV (2). Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios Kolegijos klausymai byloje V. Vasiliauskas prieš Lietuvą