Žymų Archyvai: teisė

Partizanų valdžios klausimu, arba, „kaip amerikonai, Lietuvą išvadavę, čekistus teisė“

Kurį laiką vis prisidėdavau diskusijose apie pokario partizanus grupėje „Lietuvos partizanų istorija“. Prieš porą mėnesių, rugsėjo 26 d., man paskelbus nuorodą į Delfi.lt straipsnį apie M. Misiukonio teismą už tariamą genocidą ir išsakius nuomonę, kad šis procesas yra gėdingas, užsiplieskė diskusija apie partizanus kaip teisėtą Lietuvos valdžią pokario metu. Praleidau tikrai daug laiko aiškindamas ir argumentuodamas savo poziciją dėl M. Misiukonio, dėl partizanų valdžios, dėl teisės aktų sukuriamų pareigų piliečiams, jokio asmens berods neįžeidžiau. Bet staiga sekmadienio vakarą mano FB paskyrai diskusijų grupė „Lietuvos partizanų istorija“ tapo nematoma. Supratau, kad esu užblokuotas. Be jokio perspėjimo, be paaiškinimo. Niekas iš administratorių taip ir neprisipažino, kodėl tai padarė (ar kad apskritai padarė). Neabejoju, kad dalis forumo „gyventojų“ po to lengviau atsikvėpė. Aš, tiesą sakant, taip pat.

Įsivaizduokime čekistus nacių vietoje
Įsivaizduokime čekistus nacių vietoje

Visgi prieš šį įvykį buvau parašęs gan ilgą tekstą, kurio tikslas buvo paaiškinti, kokia prasme pokario partizanai nebuvo teisėta valdžia. Šiuo tekstu, per tuos du mėnesius kažkiek papildytu, dabar žemiau dalinuosi. Nes jis iš naujo tampa aktualus – partizanų kaip teisėtos valdžios (ir okupanto kaip neteisėtos valdžios) argumentai iš naujo naudojami ne tik visuomenininkų kreipimuose, bet ir valstybės institucijų dokumentuose.

Visa, ką žemiau parašiau, nėra fantazijos vaisius. Argumentai yra paremti tarptautine teise, o kad tas įsivaizduojamas JAV tribunolo sprendimas būtų „arčiau žemės“, argumentavimas tiesiog pasiskolintas: teksto esmė ir visos citatos (šiek tiek jas apdorojus, pvz., „Vokiečių“ pakeitus į „SSRS“,) yra paimta iš realiai vykusio teismo proceso, vadinamosios „Įkaitų bylos“, kur vokiečių generolai buvo teisiami už veiksmus Jugoslavijoje, Norvegijoje ir Graikijoje – nacių neteisėtos agresijos aktais užgrobtose, okupuotose teritorijose. Su nuosprendžio fragmentais galite susipažinti čia**.

Iš anksto pasipiktinusiems skaitytojams norėčiau palinkėti kantrybės skaitant: šiame tekste nėra nė lašelio bandymo teisinti ar „įteisinti“ sovietinę okupaciją, pažeminti pasipriešinimo dalyvius. Jis kalba apie tas teises, kurias turėjo ir turi bet kuri okupacinė valdžia okupuotoje šalyje. Nes tokios yra tarptautinės teisės nustatytos taisyklės. Tad perskaitykite prieš darydami išvadas. Toliau skaityti Partizanų valdžios klausimu, arba, „kaip amerikonai, Lietuvą išvadavę, čekistus teisė“

Posūkiai gimdymo namuose byloje: dvi išteisintos!

Prokuratūros spaudos konferencija apie ikiteisminį tyrimą dėl gimdymo namuose, 2013 m. kovo 5 d. *
Prokuratūros spaudos konferencija apie ikiteisminį tyrimą dėl gimdymo namuose, 2013 m. kovo 5 d. *
Prieš pusantrų metų daug dėmesio sulaukusi istorija apie „nelegalius“ gimdymus namuose, tyrimą baudžiamojoje byloje dėl pagalbos gimdant namuose (o gal ir – prekybos vaikais, o gal ir – baisios sektos, kaip mus draugiškai gąsdino kai ne kurie Vilniaus prokurorai ir policijos pareigūnai) kažkaip pasitraukė į antrąjį planą. Tačiau, kiek žinau, tas ikiteisminis tyrimas tebevyksta.

Po to, kai jis pasibaigs – o trukti jis gali dar kad ir metus, – būtų labai gerai paskaičiuoti jo kaštus. Ir viešąją naudą, kurią jis sukūrė ar apgynė. 🙂

Tačiau kiti, išvestiniai ikiteisminiai tyrimai jau yra pasibaigę, bylos – perduotos teismams, ir, toks įspūdis – patiria vieną fiasko po kito. Apie du tokius fiasko čia ir parašysiu. Visų pirma, Aukščiausiojo Teismo buvo galutinai išteisinta Rasa Gaidienė, teismo medicinos ekspertė, perdavusi duomenis apie vaiko mirties priežastį pribuvėjai, kuri padėjo tam vaikui ateiti į pasaulį. Antra, ne per seniausiai buvo išteisinta viena namuose gimdžiusi mama, tariamai davusi neteisingus parodymus policijos tyrėjams – už ką jai ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Toliau skaityti Posūkiai gimdymo namuose byloje: dvi išteisintos!

Bylos IV. Vytautas Vasiliauskas nepagrįstai nuteistas dėl genocido

Tauro apygardos partizanai žvalgyboje *
Tauro apygardos partizanai žvalgyboje
Tęsiu seriją tinklaraščio įrašų apie istorinio teisingumo bylas Lietuvoje. Šį kartą – apie vieną iš bylų dėl pokario ginkluoto pogrindžio narių nužudymo, ši byla netrukus – vasaros pradžioje – turėtų sulaukti daug dėmesio. Europos Žmogaus Teisių Teismo interneto svetainėje rašoma, kad Vytauto Vasiliausko byla 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. buvo perleista nagrinėti Didžiajai kolegijai. Didžiosios kolegijos klausymai šioje byloje numatyti 2014 m. birželio 4 d. Kad kartais Didžioji kolegija manęs neaplenktų, skubiai pabaigiu dar 2013 m. pradėtą tinklaraščio įrašą apie V. Vasiliausko nuteisimą už genocidą. 🙂

Bet pradėkime nuo pačios istorijos. Su teismo nuosprendžiu, apeliacinės ir kasacinės instancijos sprendimais galite susipažinti čia.

Įvykis

Šių įvykių metu, 1953 m., Vytautas Vasiliauskas buvo LTSR MGB (valstybės saugumo ministerijos) Šakių rajono skyriaus operatyvinis įgaliotinis.

Ginkluoto pogrindžio pasipriešinimas ėjo į pabaigą, dalis partizanų, kaip ir šios istorijos herojai Jonas ir Antanas Aštrauskai, tebesislapstė. Gal būt jie ir nebuvo kažko nusikalstamo sovietų vadovybės požiūriu padarę bepartizanaudami ir besislapstydami, tačiau biografijas buvo susitepę kiek anksčiau, vokiečių okupacijos metais. Jonas Aštrauskas, pasak Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų, 1941 m., vokiečiams tik užėmus Lietuvos teritoriją, dalyvavo sovietinio partinio aktyvo ir žydų areštuose, saugojime ir etapavime. Toliau skaityti Bylos IV. Vytautas Vasiliauskas nepagrįstai nuteistas dėl genocido

Apie D. Žalimo svarstymus Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso klausimu

Baltic Yearbook of International Law, Vol. 11, 2011
Baltic Yearbook of International Law, Vol. 11, 2011

Pasigilinti į dabartinio Konstitucinio Teismo teisėjo Dainiaus Žalimo publikaciją valstybės tęstinumo tema paskatino neseniai pasirodęs Konstitucinio Teismo nutarimas dėl genocido sampratos Lietuvos Baudžiamajame kodekse. Didžioji nutarimo dalis aiškina Tarptautinėje teisėje pripažintą genocido sampratą. Tačiau jame yra ir dvi dalys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su teismų ir Seimo narių klausimais.

Viena jų – išsamus „išklojimas“ Lietuvos teisės normų, susijusių su Pokario partizanų statusu: nurodoma, pvz., kad pagal Lietuvos teisės normas jie yra laikomi kariais savanoriais (kombatantais), kad Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (pogrindžiui jau gerokai nukraujavus, 1949 m., įsteigta, formaliai visas pogrindžio sritis suvienijusi organizacija) buvo vienintelė teisėta Lietuvos valdžia, kad Lietuvos gyventojų pasipriešinimas sovietų okupacijai laikytinas tautos teisės į savigyną pasireiškimu ir pan. Toliau skaityti Apie D. Žalimo svarstymus Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso klausimu

Valstybės ir bažnyčios atskirumas: Graikija ir Lietuva

Šiandien beskaitydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Serif prieš Graikiją (tekstas anglų kalba — čia) radau įdomią pastraipą, iliustruojančią situaciją, kurioje valstybė ir bažnyčia nėra atskiros, labai praktiniu pavyzdžiu.

Cituojamas tekstas buvo iš tarptautinės sutarties, pasirašytos tarp Otomanų imperijos ir Graikijos bei kitų šalių 1913-05-17 (rytoj – lyg 100 metų šiai sutarčiai!). Sutartimi Otomanų imperijai, užleidusiai dalį savo žemių kitoms šalims, įsipareigojama gerbti vietos gyventojus, gerbti taip pat ir jų religinius įsitikinimus bei religines organizacijas. 20-ajame teismo sprendimo punkte be kita ko cituojama ta sutartis taip: Toliau skaityti Valstybės ir bažnyčios atskirumas: Graikija ir Lietuva

Kodėl priblokšti vyskupai skuba pasirašyti konvenciją, arba keletas pamąstymų moterų mušimo klausimu

Vyskupai skuba pasirašyti konvenciją :)
Vyskupai skuba pasirašyti konvenciją 🙂
Skubioji žiniasklaida pateikė eilinį „bausti negalima pasigailėti“ variantą. Paveikslėlyje matote pirminį vaizdelį iš Delfi.lt straipsnio (vėliau jis buvo pataisytas). Tačiau juokas juokais, o toks Konvencijos – turiu omeny „Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“ – traktavimas ir gąsdinimas ja nedžiugina. Jau anksčiau analogišką požiūrį buvo išdėsčiusi Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, psichoterapeutas G. Vaitoška. O vakar aprašyti Lietuvos tėvų forumo pareiškimai išvis sunkiai suvokiami (na, gal ir čia bus greitoji žiniasklaida pasidarbavusi ir nuomones iškraipiusi, bet svarstymai, kad konvencijos priėmimas veda į tautos susinaikinimą, yra idiotiški). Be abejo, įvairios interesų grupės gali įžiūrėti kažką naudingo (ar grėsmingo) sau toje konvencijoje, bet pasižiūrėkime į tą abejones keliantį tekstą… (visa konvencija publikuojama čia). Toliau skaityti Kodėl priblokšti vyskupai skuba pasirašyti konvenciją, arba keletas pamąstymų moterų mušimo klausimu