Temos Archyvai: religijų pasaulis

tikėjimo sritis, religijų tyrinėjimai

Žurnalistai, tie žurnalistai…

Ne per seniausiai Lina Vyšniauskienė iš „Lietuvos žinių“ susisiekė su manimi prašydama duoti interviu apie „sektas Lietuvoje“. Nesu didelis šio termino šalininkas, ir kažkaip įtariau, kad galutinis rezultatas mane nelabai džiugins, tad interviu daviau raštu.

Paaiškėjo, kad nelabai teapsirikau. Sektantiška meilė prilygsta vergovei – ne toks straipsnis, kuriame norėčiau būti cituojamas. Todėl manau skaitytojams bus įdomios ir mano mintys apie tą straipsnį, ir tikrasis interviu turinys. O jį – tiek žurnalistės klausimus, tiek ir savo atsakymus – turiu teksto pavidalu. Tad ir pasidalinsiu.

Visų pirma norėčiau pasakyti, kad žurnalistus suprantu. Bent jau – tariuosi suprantąs. Aš turiu prabangą rašyti tai, kas man įdomu, patinka, apie ką matau prasmę rašyti. Galiu vienam straipsniui skirti kiek noriu laiko – nuo to nepriklauso mano pajamos. Tie 100 litų, kuriuos gal būt gausiu už straipsnį, tikrai neatperka darbo, įdėto darant tyrimą dėl jo. Kita vertus, jei straipsnis „nesirašo“, aš jo tiesiog neužbaigsiu. Ir nespausdinsiu. Aš turiu prabangą nerašyti! Šiuo požiūriu žurnalistai yra gerokai labiau apriboti. Yra laikraščių numeriai, kuriuos reikia užpildyti, yra terminai, geri ir nelabai redaktoriai, savininkai su savo interesais, yra – ko gero – būtinybė sukurti intrigą, kad laikraštį ir tave pirktų. Yra turbūt dar N faktorių, apie kuriuos mažai teišmanau. Sudėtinga tokiom sąlygom ką nors doro parašyti. Gerbiu žurnalistus, kurie tai geba. ir kita vertus, aš esu gerokai apribotas kitose srityse, kuriose žurnalistas yra visiškai laisvas. Bet visgi, visuomenė turi balsuoti, kas rašo gerai, o kas ne? Aš balsuoju išsakydamas kritiką. Kitiems siūlau balsuoti ir kitaip – tiesiog atsirinkti, ką skaitom, o ko ne, ir ką perkam…

Bet pirma – keletas komentarų šiam straipsniui. Toliau skaityti Žurnalistai, tie žurnalistai…

O man patinka, kad Prezidento karsto neneš į Katedrą…

Ne, ne dėl to, kad velionis A.M. Brazauskas nebus pagerbtas, ir taip tariamai katalikų bažnyčios nubaustas už praeities ar dabarties nuodėmes. Mane visai įtikina argumentai, kuriuos išsakė P. Subačius, vysk. S. Tamkevičius ir kt., kad velionis bus tinkamai pagerbtas kaip katalikas, priėmęs sakramentus prieš mirtį ir atgailavęs už savo nuodėmes.

Taip pat ne dėl to, kad manyčiau, kad bažnyčia nėra tinkama vieta šarvojimui. Nesu katalikas, tad šiam bažnyčios vidaus tvarkos aspektui esu abejingas, nors girdėjau ir vieno gerai pažįstamo kunigo, kad Vilniaus arkivyskupijoje galioja tvarka, neleidžianti šarvoti bažnyčioje, išskyrus atvejus, kai mirusysis yra bažnyčios tarnas (vienuolis, kunigas, vyskupas.

Man gal net ne pats faktas priimtinas ar ne. Tiesiog šio veiksmo pasėkoje išryškėjo kaip niekada anksčiau aiški takoskyra tarp bažnyčios ir valstybės. Ir ją išryškino ne valstybė (kuri yra Konstitucijos įpareigota kartas nuo karto šią ribą įtvirtinti ir apginti), o pati Lietuvoje dominuojanti religinė bendruomenė – katalikų Bažnyčia. Toliau skaityti O man patinka, kad Prezidento karsto neneš į Katedrą…

ETPA apie kreacionizmo dėstymo švietimo sistemoje pavojus

Ne per seniausiai daviau interviu laidai „Labas rytas“ apie kreacionizmą – kai kurių krikščionių įsitikinimą, kad Biblija pirmojoje knygoje aprašo pasaulio sukūrimo procesą pažodžiui, kad pateikiamas aprašymas – faktinis sukūrimo proceso aprašymas. Šiam įsitikinimui pagrįsti ieškoma ir mokslinių argumentų.

Atsimenu, kadaise skaičiau Henry H. Morriso knygą „The Bible and Modern Science“ – įdomus skaitalas buvo, nors tada nelabai ką išmaniau apie biologijos, geologijos ir kitus paliestus mokslus (ne tai, kad dabar labai gerai nusimanau 🙂

„Labas rytas“ kreacionizmu domėjosi ne be reikalo – šiais metais yra švenčiamas Charleso Darwino, evoliucijos teorijos populiarintojo, 200-asis gimtadienis.

O štai šiandien netyčiom radau Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Kreacionizmo švietimo sistemoje pavojai“, kurioje primygtinai raginama vengti kreacionizmo dėstymo mokyklose. Nežinau, kokios paskatos paskatino Asamblėją nagrinėti šią temą. Bet matyt Europoje, kaip ir JAV, būta bandymų kreacionizmą įtvirtinti kaip natūraliosios evoliucijos teorijos alternatyvą. JAV keliose valstijose šie bandymai kuriam laikui buvo pavykę, kol JAV aukščiausiasis teismas neuždraudė dėstyti kreacionizmo, pavadindamas jį grynai religiniu įsitikinimu, neturinčiu mokslo požymių. Toliau skaityti ETPA apie kreacionizmo dėstymo švietimo sistemoje pavojus

Konferencija Slovėnijoje – 3 diena

Buvau pasiryžęs parašyti kažką kasdien, aprašyti konferencijos eigą, tačiau aiškiai nepaskaičiavau galimybių. Štai ką tik grįžau iš šiandienos renginių, dabar jau be dešimt dvylika čia, Slovėnijoje, o juk Lietuvoje – jau ir beveik pirma nakties…

Taigi, apie antrą dieną – kada kitą kartą, papasakosiu geriau apie šiandieną. Papasakosiu tik trumpai apie ekskursijas.

Šiandien diena buvo tikrai turininga: konferencijos sesijos vyko pirmojoje dienos pusėje, o po pietų keliavome pažiūrėti Škocjan uolų to paties pavadinimo regioniniame parke. Labai įspūdingas kraštovaizdis pakeliui – prie kalnų vis dar nesijaučiu pripratęs, ir jie man kelia nuostabą. O ką jau kalbėti apie pačias olas. Didinga. Keletas nuotraukų ir nemažai įdomių faktų yra oficialioje parko svetainėje.

Išlindę iš olos keliavome į Liublianą – Slovėnijos sostinę, tačiau dėl kamščių šiek tiek pavėlavome ir turas truko tik kiek daugiau kaip pusvalandį. Liublianos senamiestis tikrai gražus, puiki architektūra – bet tik tiek ir esu kompetentingas pasakyti architektūros tema 🙂 Gatvės švarios ir komercijos nesubjaurotos.

Po turo – vakarienė vietiniame restorane Sokol, kur mus eilinį kartą vaišino trauktine (šį kartą – su mėlynėmis) ir vynu ir dar kartą vynu – bet šį kartą su kolega iš Lietuvos pasiprašėme alaus ir pavyzdžiu užkrėtėme greta sėdėjusius vengrus ir net jų Konstitucinio Teismo pirmininką.

Su lenkų teisėju maloniai pabendravome apie Lietuvos ir Lenkijos valstybės istoriją bei dabartines realijas Lietuvoje. Gal ir nenuostabu – Lietuvą ir Lenkiją teisiniu požiūriu sieja glaudus ryšys, bendra valstybė, pirmasis statutas ir pan. Teisėjas istoriją žinojo kiaurai – išilgai, man tik linkčioti beliko. Ir vėl tas išsilavinimo stygius 🙂

Baigiu rašyt, nes rytoj vėl anksti keltis. Labanakt 🙂