Pastebėjau, kad viešai nėra pateikiama daug informacijos apie tai, kaip vyko religinių bendruomenių turto nacionalizacija sovietmečiu.
Kadangi taip jau gavosi, kad susirinkau tuo klausimu dokumentus, paviešinsiu juos čia.
Nacionalizacija vyko chaotiškai ir iki 1948 m. sprendimų, turbūt taip pat ir remiantis tam tikrais „Liaudies Seimo“ ar pirmosios sovietinės Lietuvos vyriausybės priimtais teisės aktais, tačiau tik 1948 m. buvo priimti oficialūs sprendimai dėl visų religinėms bendruomenėms priklausiusių pastatų.
Visų pirma, buvo priimtas įsakas dėl nacionalizavimo (atsisiųsti skenuotą pdf, dokumento šaltinis – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-758, ap. 2, b. 27, l.157):
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO
Į S A K A S
DĖL MALDOS NAMŲ IR VIENUOLYNŲ PASTATŲ, O TAIP PAT DĖL
RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ NACIONALIZAVIMO
Sutinkamai su Lietuvos TSR Konstitucijos 6 ir 96 str. str.
Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumas n u t a r i a:
1. Nacionalizuoti maldų namų ir vienuolynų pastatus, o taip
pat religinių bendruomenių gyvenamuosius namus su visais prie jų esan-
čiais ūkiškais ir pagalbiniais trobesiais, nepriklausomai nuo jų plo-
to didumo.
2. Nustatyti, kad maldos namų pastatai perduodami naudotis
neatlygintinai ir neribotam laikui religinėms bendruomenėms, užsire-
gistravusioms pas Religinių Kultų Reikalų Tarybos prie TSRS Ministrų
Tarybos Įgaliotinį Lietuvos TSR ir Religinių Kultų Reikalų Tarybos
prie TSRS Ministrų Tarybos Įgaliotinį Lietuvos TSR rusų pravoslavų
cerkvėms reikalams, o vienuolynų pastatai ir gyvenamieji namai paimami
į komunalinio ūkio fondą.
3. Pavesti Lietuvos TSR Ministrų Tarybai nustatyti naciona-
lizacijos įvykdymo tvarką ir laiką sutinkamai su šiuo Įsaku.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKAS /J.PALECKIS/
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PREZIDIUMO SEKRETORIUS /S.PUPEIKIS/
Vilnius, 1948 m. birželio 19 d.
Vėliau buvo priimtas slaptas LTSR ministrų tarybos nutarimas, numatantis, kaip konkrečiai turi būti vykdoma nacionalizacija (atsisiųsti skenuotą pdf – dokumentas rusų kalba). O štai nutarimo vertimas į lietuvių kalbą:
Slaptai
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
NUTARIMAS NR. 460
1948 m. liepos 8 d., Vilnius
Dėl maldos namų ir vienuolynų pastatų nacionaliza-
cijos vykdymo tvarkos.
Atsižvelgiant į Lietuvos TSR aukščiausiosios tarybos
prezidiumo 1948 m. birželio 19 d. įsaką „Dėl vienuolynų,
maldos namų pastatų ir visų gyvenamųjų namų ir pagalbinių
statinių, priklausiusių religinėm bendruomenėm, naciona-
lizavimo“, Lietuvos TSR Ministrų Taryba NUTARIA:
1. Įpareigoti miestų ir rajonų darbo žmonių deputatų
Tarybų vykdomuosius komitetus:
a. Iki 1948 m. rugpjūčio 15 d. [data perbraukta ir
neaiški] įvykdyti visų vienuolynų pastatų, maldos namų
pastatų ir visų gyvenamųjų namų bei pagalbinių statinių,
anksčiau priklausiusių religinei bendruomenei ar vienuo-
lynui, nacionalizaciją, nepriklausomai nuo patalpų dydžio
ir įrašyti juos į vietos tarybų komunalinius fondus;
b. Perduoti nacionalizuotų maldos namų pastatus įre-
gistruotoms religinėms bendruomenėms nemokamam ir neter-
minuotam naudojimui pagal sutartį religinio kulto reikmėms.
2. Nustatyti, kad visi nacionalizuoti gyvenamieji namai,
pagalbiniai statiniai bei ir maldos namų pastatai turi būti
eksploatuojami bendra tvarka.
Lietuvos TSR ministrų tarybos
pirmininko pavaduotojas V. Pisarev
Lietuvos TSR ministrų tarybos
reikalų valdytojas V. Mickevičius
Nacionalizavus pastatus bažnyčių pastatai būdavo paliekami naudotis religinėms bendruomenėms. Būdavo sudaromos štai tokio turinio sutartys su religinių bendruomenių nariais (atsisiųsti pavyzdį):
SUTARTIS
Mes, žemiau pasirašę asmenys, gyvenantieji __(gyvenamosios vietos pavadinimas)__,
sudarą __bendruomenės pavadinimas___ religinę bendruomenę, įregistruotą 19__ m.
________ mėn. ___ d. nustatytąja tvarka, toliau vadinami „ASMENYS“, ir __________
rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas, kuriam
atstovauja įgaliotas --Pavardė, vardas, tėvo vardas--, toliau vadinamas „VYKDOMASIS
KOMITETAS“, sudarome šią sutartį.
1. „VYKDOMASIS KOMITETAS“ perduoda, o „ASMENYS“ perima nemokamam naudojimui šį
turtą:
a) mūrinį, medinį (pabraukti) kulto pastatą, esantį __(adresas)__ aptvertą mūrine,
medine (pabraukti) tvora;
b) kulto turtą pagal pridedamą apyrašą _____________________;
c) gyvenamuosius pastatus, esančius __(tikslus adresas)__ turinčius ____kv. metrų
naudingo ploto bei kitus pastatus (išvardinti): _________________________________;
d) kitokį turtą (išvardinti): ___________________________________________________;
2. „ASMENYS“, pasirašę sutartį, įsipareigoja:
a) prižiūrėti ir saugoti perduotą religinei bendruomenei naudotis kulto pastatą ir
kitą turtą;
b) remontuoti kulto pastatą, taip pat iš savo lėšų sumokėti atitinkamus mokesčius -
apšidlymo, draudimo, apsaugos ir kitas rinkliavas, susijusias su šio turto naudojimu
bei priežiūra;
c) padengti nuostolius, padaromus valstybei, sugadinant arba prarandant šį turtą;
d) naudotis kulto pastatu ir kitu turtu tik religinio kulto reikalams;
e) turėti perduoto kulto turto inventoriaus apyrašą (knygą), į kurį įrašyti visus
naujai įgyjamus (perkamus, paaukojamus, perduodamus iš kitų maldos namų ir pan.)
kulto reikmenis, jeigu jie nėra kieno nors asmeninė nuosavybė.
3. „ASMENYS“ įsipareigoja bet kuriuo laiku, išskyrus religinių apeigų metą, leisti
rajono (miesto) vykdomojo komiteto atstovams periodiškai patikrinti ir apžiūrėti
turtą, išsiaiškinti, ar teisingai religinė bendruomenė naudojasi jai perduotu turtu,
ir gauti žinių, reikalingų kulto tarnautojams ir kitiems asmenims apmokestinti.
4. Ši sutartis gali būti nutraukta:
a) jei tikintieji, besinaudojantieji kulto pastatu, patys nuo jo atsisako;
b) jei religinė bendruomenė nesilaiko sutarties sąlygų;
c) jei nustatytąja tvarka nutarta uždaryti maldos namus (kulto pastatą), kuriuo
naudotis buvo leista šia sutartimi.
5. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas yra laikomas _________
Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto byloje, antrasis _________ religinės
bendruomenės byloje, trečiasis -- Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos
įgaliotinio Lietuvos TS Respublikai byloje.
Darbo žmonių deputatų tarybos
vykdomojo komiteto įgaliotas atstovas
________________________________
(Pavardė, vardas, parašas)
„ASMENYS“
-------------------------------------------------------------------
|Eilės| Pavardė, vardas, tėvo vardas | Adresas | Parašas |
|Nr. | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
| | | | |
-------------------------------------------------------------------
Visi atitinkamos tikybos tikintieji turi teisę pasirašyti šią sutartį, kad gauna
naudotis kulto pastatą bei turtą, ir po to, kai kulto turtas esti perduotas, ir
tuo naujai pasirašiusieji tampa pilnateisiais to turto naudojimosi ir valdymo
dalininkais, kaip ir asmenys, pasirašę šią sutartį anksčiau.
Kiekvienas, pasirašęs šią sutartį, turi teisę atsiimti savo parašą, paduodamas
tuo reikalu atitinkamą pareiškimą rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos
vykdomajam komitetui. Tačiau tas neatima atsakomybės už turto priežiūrą ir saugumą
iki to laiko, kada jis padavė nurodytą pareiškimą.
19__ m. ________ mėn. ___ d.
Vilnius, „Vaizdas“, 1969-906
* Štai vienas iš tų dokumentų, kurio pagrindu buvo nacionalizuojamas turtas pirmosios okupacijos metu: „LTSR Laikinosios aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1940 m. spalio mėn 31 d. įsakas „Dėl stambiųjų namų nuosavybių miestuose ir pramonės vietovėse nacionalizavimo“ (šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F.R-758, ap.1, b.42, l.61).
Pagal šį įsaką nacionalizuojami buvo tik itin reikšminga bažnyčių nuosavybė, kiek suprantu, ne tiek jau daug ir buvo sunacionalizuota. Nacionalizuotas turtas buvo apskaitomas pagal LTSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940 m. lapkričio mėn. 26 d. nutarimą Nr. 353.