Temos Archyvai: gyvenimas

Apie gyvenimą… žmogiški pastebėjimai

Kymco Grand Dink 250 – mano naujas transportas

Praėjusį trečiadienį pagaliau įsigijau savo užsvajotą naują žirgą.

Išsirinkau Kymco Grand Dink 250. Ne taip jau paprasta buvo išsirinkti, Lietuvoje galingesni motoroleriai nėra labai populiarūs, tai ir parduodama ko gero ne tiek jau daug jų.

Naujasis ir senasis transportas garaže
Naujasis ir senasis transportas garaže

Pirmi – mažiau nei savaitės – įspūdžiai tikrai geri: viskas veikia tvarkingai, tik vienoje vietoje (apačioje, visai nematoma) nubrozdintos plastmasės (kažkas prieš mane per daug „paguldė“ motorolerį). O šiaip motoroleriukas blizga. Nuo pagaminimo (2005) nuvažiavęs tik 2000 km, tad variklis faktiškai naujas. Traukia puikiai. Svorio centras žemai, tad nors moto sveria kokius 160 kg, nulaikyti jį sustojus sankryžoje nesunku, nei nepalyginsi su motociklu, kuriuo mokiausi vairuoti egzaminui. Tiesa, jo dar ir veidrodėliai užsilenkia, jei reikia lysti tarp mašinų, tad kai kurių su itin mažu motoroleriu važinėjant įgytų įpročių bus sunku atsikratyti 🙂

Toliau skaityti Kymco Grand Dink 250 – mano naujas transportas

Slovėnija ir konferencija apie religijos laisvę

Kėliausi ketvirtą ryto ir kviečiausi taksi, kad už 50 litų iš Krakiškių sodų 16-osios gatvės patekčiau į Vilniaus tarptautinį oro uostą. Patekau. 12 valandą jau buvau Brdo mieste Slovėnijoje, kur keturias dienas dalyvausiu konferencijoje „Teisiniai religijos laisvės aspektai“. Konferenciją organizuoja Slovėnijos Respublikos Vyriausybės įstaiga religinių bendruomenių klausimams spręsti.

Kelionė praėjo ramiai, be jokių nuotykių. Visai netyčiom lektuve greta atsisėdo kaimynė iš namo, kuriame anksčiau gyvenau. Ji, pasirodo, irgi keliauja į Slovėniją, tad net ir nuobodžiauti kelionėje neteko.

Į šią konferenciją vykstu darbovietės – Teisingumo ministerijos – siuntimu.

1 diena.

Pirmieji įspūdžiai puikūs: jau leidžiantis lėktuvui galėjau pasigrožėti Slovėnijos kalnais (čia yra kažkokia Alpių atšaka, kalnų aukštis siekia beveik 3 km). Oras šiek tiek šiltesnis nei Vilniuje ar Varšuvoje. Puiku, Vilniuje jau buvo gerokai per šalta.. Iš kelių greitų persimetimų su viena iš konferencijos organizatorių suprantu, kad slovėnai be galo didžiuojasi savo šalimi ir jos gamta: jūra, ežerais, kalnais, miškais… Ką ir besakysi, yra kuo…

Slovėnijos gamta
Slovėnijos gamta

Oro uoste pasitinka konferencijos organizatoriai, palaukia, kol iš bankomato išsitrauksiu 80 € (kaži, kiek už pačią operaciją bankas pasiims) ir per 15 min nuveža į Brdo esantį viešbutį Kokra. Viešbutis puikus, kaip puiku ir tai, kad jį apmoka konferencijos organizatoriai. Rytoj prasideda tikrieji konferencijos renginiai, tad turėsiu galimybę pasižiūrėti, kur Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu posėdžiavo Europos Sąjungos Taryba. Konferencijos vieta pasirinkta būtent čia.

Vakare, 19 val (Lietuvoje tuo metu jau 20 val.) – vakarienė, skirta konferencijos svečiams pasibendrauti. Pietauju su senu pažįstamu iš Lietuvos Konstitucinio Teismo, atvykusio į tą pačią konferenciją, ir Amanda Van Eck – Londone veikiančios organizacijos INFORM konsultante. Taip pat pažįstama iš senesnių laikų. Maloniai pasikalbam, apsikeičiam naujienomis – kur kokių religinių judėjimų atsirado, kokios pagrindinės problemos Londone ir Lietuvoje, kiek tai susiję su naujaisiais religiniais judėjimais.

Grįžtu į savo kambarį, laikas miegoti. Tikiuosi užteks ūpo parašyti ir rytoj, ir poryt…

Išlaikiau motociklo vairavimo egzaminą!

Jau nuo liepos judėjau ta linkme. Išsilaikiau teoriją, Ikonikovo įmonėje pasimokiau vairuoti 600cc Yamaha Fz-N (jį matote nuotraukoje) ir štai šiandien neužtikrintai ir nedrąsiai bet visgi sėkmingai pravažiavau ir Regitros aikštelėje, ir mieste tiek, kiek reik.

Yamaha Fz-N motociklas
Yamaha Fz-N motociklas

Užvakar atšvenčiau 31 gimtadienį, tad jau dėl atrodo eilinio egzamino neturėčiau „parintis“, bet visgi: taip gerai, kad viskas pavyko iš pirmo karto… Vaikinas, laikęs prieš mane, padarė kvailą klaidą aikštelėje – kirto ištisinę liniją ir laikys antrą kartą. Bet kam gali pasitaikyti susijaudinus…

Ačiū ačiū už sveikinimus 🙂

Antroji kelionė

Atrodo, kad važinėjimas iš naujosios mūsų būstinės prie Žaliųjų ežerų į Vilniaus centrą gali ir nebūti labai sudėtingas ir varginantis.

Šiandien į darbą atvykau vėl per 50 minučių, šį kartą – be automobilio. Tiesa, nuo sodo bendrijos iki Santariškių mane pavežėjo kaimynas, o po to sėdau į 15 mikroautobusą. Paprastą autobusų maršrutą bandysiu rytoj. Mikroautobuse dar spėjau perskaityti keletą puslapių iš A. Giddens knygos Sociologija. Manau, prasmingesnė veikla, nei minkyti automobilio pedalus kamštyje.

Deja, turbūt teks atsisakyti važiavimo į darbą dviračiu. Vis tik, 18 kilometrų – priprakaituosiu, o darbe dušų neturime….

50 minučių

Tiek šiandien užtrukau važiuodamas automobiliu iš naujai apgyvento namo į darbą Gedimino prospekte. 18 kilometrų kelio.

Gal kas gyvena toje pačioje pusėje (Balsiuose, Naujaneriuose ar pan.) ir gali pasidalinti, kiek trunka kelionė iki darbo centre?

Važiavau Geležinio vilko gatve – alternatyvus maršrutas būtų Kalvarijų gatve. Atstovėjau keturis kamščius: iškart už Žaliųjų ežerų prie STOP ženklo (pasirodo, toje pusėje gyvena visai nemažai žmonių), ties Molėtų plento ir Geležinio vilko g. susidūrimu, Geležinio vilko gatvėje (šis kamštis buvo ilgiausias – prasidėjo gerokai prieš Ozo g. viaduką ir tęsėsi iki pat Saltoniškių, apie 25 min.) ir – Pamėnkalnio g.

Toliau skaityti 50 minučių