Temos Archyvai: bendra

Viskas ir apie viską

Kaip konvertuoti *.avi failą į DVD formatą?

Toks klausimas man neseniai kilo pažįstamiems paprašius įrašyti vaikišką filmuką į diską jų vaikui taip, kad būtų galima žiūrėti per jų DVD leistuvą. O jų leistuvas senovinis, nepalaiko ko gero mpeg4 formato ir *.avi failų, įrašytų į diską, jame pasižiūrėti negalima…

Viską darysiu komandų eilutės priemonėmis – gal iš tingėjimo (kam ieškoti tų grafinių programų? Mokėti už jas nesiruošiu), o ir dėl patogumo (tas aspektas labiau pasijaučia, kai reikia tokias pačias užduotis atlikti pakartotinai). Įrankiai elementarūs bet kuriam Linux distributyvui: ffmpeg failų konvertavimui, „dvdauthor“ dvd gaminimui, ir „mkisofs“ dvd *.iso atvaizdo sukūrimui. Toliau skaityti Kaip konvertuoti *.avi failą į DVD formatą?

Discussing the Partisan Attack

Pirma keletas žodžių lietuviškai – išeivijos lietuvis rašytojas Antanas Šileika publikavo savo bloge įdomų atsiliepimą „Partisan Attack“, kuriame paminėjus mano vardą jo blogas pastukseno mano tinklaraščiui, o šis paragino mane paskaityti… Taigi, paskaičiau. Užsimaniau parašyti komentarą, bet komentaras išėjo daug ilgesnis už straipsnį. Nusprendžiau jį publikuoti čia, savo tinklaraštyje, o Antano komentare pateikti tik užuominą.

Beje, Antano Šileikos knyga „Underground“, apie kurią jau trumpai rašiau, yra puikiai papasakota dramatiška istorija apie antisovietinį Lietuvos pogrindį. Fikcija, bet panaudota labai daug autentiškos medžiagos. Rekomenduoju anglaskaičiams. Autorius už visiškai nereikšmingą pagalbą šią knygą rašant ją man padovanojo, tad šiek tiek pažįstamam galėčiau ir paskolinti. Jo knyga „Bronzinė moteris“, išleista lietuvių kalba, – irgi puikus skaitinys.

=============

Dear Antanas, a nice play of meanings in the title of your blog entry „Partisan Attack“. The view that the resistance fighters against the soviet rule in postwar Lithuania are not „heroes simple and plain“ (as one could summarize the current debate) is largely a partisan view in the political discourse about the recent past in Lithuania. I think this view gained more publicity recently, with the articles of Jurgis Jurgelis, the historical study about the fight of partisans against the collaborators by Mindaugas Pocius entitled The Other Side of the Moon and the multiple current court trials against the former Čeka (to use the term from your recent book) officers for „genocide“, that often means just fighting against armed partisans – shameful political trials. The editor of the book about partisan terror victims might have his own political agenda (though I doubt it actually), but the main thrust, as I think about it, is to spread more awareness about the people who suffered at the hands of partisans, which was a significant part of the postwar tragedy of Lithuania, along with the Soviet terror, deportations, etc. Toliau skaityti Discussing the Partisan Attack

Antano Šileikos Pogrindis

A. Šileikos knygos „Underground“ viršelis
A. Šileikos knygos „Underground“ viršelis

Kanados Lietuvių rašytojo Antano Šileikos knyga „Underground“ vat štai ką tik išvydo dienos šviesą (ar kaip čia, knygynų lentynas 🙂 Vieną šio autoriaus knygą – lietuvių kalba išleistą knygą „Bronzinė moteris“ esu skaitęs. Ji mane užkabino – joje, kaip ir naujojoje „Underground“, siužetas kurpiamas iš Lietuvos istorijos vaizdų. „Underground“ man įdomi dar ir tuo, kad joje narpliojama pokario partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje tema.

Taupau pinigus, pirksiu, kai tik už elektrą ir darželį sumokėsiu 🙂

O kol kas – persiskaičiau ištraukas, nepatekusias į knygą, iš paties autoriaus svetainės, bei keletą apžvalgų bei autoriaus interviu. Evos Stachniak interviu ypač įdomus – jis atskleidžia paties autoriaus, užaugusio lietuvių – pokario emigrantų – šeimoje perspektyvą, perspektyvą žmogaus tarp dviejų kultūrų, kurių viena apie kitą pasirodo mažai tenutuokia. Taip pat šiame Evos Stachniak interviu neblogai atskleidžiamas ir pokario temos problematiškumas pačiam rašytojui.

Stribų nusikaltimai Šiaulių krašte

Benaršydamas Lietuvos ypatingojo archyvo partijos istorijos fondus (vis bandau rasti ką nors apie savo senelių žūtį) radau štai tokį įdomų dokumentą apie stribų siautėjimus Šiaulių krašte. Šiame dokumente Šiaulių MVD skundžiasi centriniam MGB aparatui dėl Šiaulių MGB žinioje esančių „liaudies gynėjų“ veiksmų, pažeidžiančių „revoliucinę tvarką“. Deja, kadangi šis dokumentas nebuvo vienas tų, kurių ieškojau, nepasižymėjau, kurioj byloj jį radau. Neleistina klaida. Bet vis tiek teikiu jį Jums susipažinti:

stribu-nusikaltimai
Šiaulių milicijos skundas dėl Šiaulių MGB žinioje esančių stribų nusikaltimų LSSR MGB

Dokumentas atskleidžia įdomų faktą, kad Sovietų tvarkos priežiūros institucijos ne visuomet vienodai suvokė, kas yra leistina. Iš vienos pusės, matyti, kokio lygio buvo kai kurie „liaudies gynėjų“ būriai. Iš kitos pusės – didelis pliusas Šiaulių MVD, siekusiai pažaboti tokį nesankcionuotą smurtą. Toliau skaityti Stribų nusikaltimai Šiaulių krašte

Kas dabar bus? EŽTT prieš KT?

Šiandien nuskambėjo žinia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, jog Lietuvoje Konstituciniam Teismui nusprendus, kad priesaiką pažeidęs asmuo nebegali niekada tapti Seimo nariu (nes tam reikia priimti priesaiką), ir Seimui priėmus atitinkamą įstatymą, pažeidė nušalintojo prezidento Rolando Pakso teises. Štai Teismo pranešimas spaudai, o čia – sprendimas.

Bet ne apie skraidančiuosius daina, o apie teisines pasekmes šio EŽTT sprendimo.

Tai turbūt pirmasis atvejis Lietuvoje, kai susikerta Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos. Ir nors D. Žalimas Delfi.lt sakė, kad gali tekti keisti Konstituciją siekiant šį teismo sprendimą įgyvendinti, Konstitucijoje tiesiog nėra tokio straipsnio, kurį būtų galima pakeisti. Arba aš, ne teisininkas būdamas, jo neradau…

Tad kaip čia dabar išeis? Ar Konstitucija prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai? Ar Konvencijai prieštarauja tik KT interpretacija? Kas gali tai pripažinti?

Tarp kita ko, susidaro įspūdis, kad EŽTT kiek įmanoma stengėsi „neminti ant kojos“ Lietuvos Konstituciniam Teismui. Teismo sprendime išrašytuose Konstitucinio Teismo svarstymuose iš 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo nėra nei žodžio apie principus, kuriais remiantis KT daro išvadą, kad priesaiką sulaužęs asmuo nebegali vėl prisiekti.

O štai kelios ištraukos, kurias buvo galima pacituoti (ir tuo pačiu, prisidaryti sau problemų):

Nurodytas draudimas užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, yra ne asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pakartotinis nubaudimas, ne antra „bausmė“, skirta asmeniui už tą patį Konstitucijos pažeidimą, bet konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų sudedamoji dalis ir apkaltos, kaip valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonės, konstitucinės atsakomybės giluminė prasmė, jos paskirtis ir tikslas – užtikrinti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką ir dėl to Seimo pašalintas iš užimamų pareigų, niekada neitų tokių pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.

Ir dar:

Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas padarytų teisiškai beprasmį, betikslį patį konstitucinį apkaltos už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą institutą, būtų nesuderinamas su konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą esme ir paskirtimi, su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi, su iš visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstituciniu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvu.

Sprendžiant iš pirmųjų politikų reakcijų, publikuotų Veide atrodo, kad pasakyti, ką daryti toliau, bus prašoma paties Konstitucinio Teismo. Ką gi, tikiuosi taip ir bus.

Kaip besibaigtų ši istorija, spėju, kad ateityje Konstitucinio Teismo sprendimuose matysime gerokai mažiau nuorodų į bendruosius Konstitucinius principus, ir kad sprendimai bus priimami gerokai formaliau, nei tai buvo daroma E. Kūrio vadovavimo laikotarpiu.

Ko labai nenorėčiau – tai, nepaisant to, kaip vertiname šį sprendimą (ir R. Pakso veiklą ir galimybes vėl lipti valdžios laiptais), kad nekiltų ažiotažas, nukreiptas prieš Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Europą kaip tokią. Juk turbūt laukia dar ne vienas toks sprendimas, kuris daug kam Lietuvoje gali nepatikti. Pvz., byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, EŽTT didžiosios kolegijos sprendime byloje Lautsi prieš Italiją ir kt.

Įsižeisdami dėl principų, aukštųjų teisinių, konstitucinių, religinių vertybių neturime pamiršti, kad kartais tik ten, toli esantis teismas gali padėti įveikti „savų“ teismų subjektyvumą ir blaivinančiai apipilti šaltu dušu. Kai to reikia.

Mirė kompozitorius Gintautas Abarius :(

Lietuvos rytas rašo:

Dešimt metų Šiaurės Karolinoje gyvenusio 51 metų kompozitoriaus ir pianisto gyvybė užgeso ligoninėje, saulei nusileidus (apie trečią valandą Lietuvos laiku).

Penkerius metus su vėžiu kovojęs G. Abarius tikėjo, kad ligą jam pavyks įveikti. Kompozitorius sukaupęs jėgas ir valią dar prieš du mėnesius kūrė naujus muzikos kūrinius, planavo kelionę į Lietuvą. Pastarąjį kartą gimtinėje jis lankėsi prieš pusantrų metų.

straipsnis Mirė kompozitorius G. Abarius.

Aš G. Abarių atliekant savo kūrinius esu girdėjęs daugiau kartų nei turbūt visų kitų Lietuvos kompozitorių kartu paėmus. Kai 1991 m. įsijungiau į Tikėjimo žodžio bendruomenę Vilniuje, Abarius buvo ta įžymybė, kurio atsivertimo į tikėjimą istorija į tą bendruomenę patraukė daugybę žmonių. O istorija buvo maždaug tokia, kad begrimstamčiam į alkoholizmo liūną G. Abariui Dievas prakalbo, liepė iš baro eiti namo ir pažadėjo, kad jo gyvenimas pasikeis. Visa tai – po ilgų jo žmonos, tuo metu jau įtikėjusios Dievą Tikėjimo žodyje, ir jos tikėjimo bendražygių maldų. Toliau skaityti Mirė kompozitorius Gintautas Abarius 🙁