Rašau iš Elite viešbučio Prahoje. Čia dvi dienas vyko Jungtinių tautų konferencija deklaracijos dėl visų formų diskriminacijos religijos ar tikėjimo pagrindu 25 metų jubiliejaus paminėjimui.
Spaudoje vis pasirodo keistų įdėjų apie valstybės ir bažnyčios atskyrimą. Paskutinį kartą – vakar – jos „išlindo“ Arkadijaus Vinokuro pasisakyme Delfi portale, kur jis kritikavo neseniai pasirodžiusį Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimąsi į Seimo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisiją dėl Lygių galimybių kontrolierės bei minėtos komisijos atsakymą.
Tačiau citata, į kurią norėčiau replikuoti, yra štai čia:
Priminsiu, jog Lietuva yra sekuliari valstybė, tai yra bažnyčia atskirta nuo jos. Kišdamasi į sekuliarios visuomenės viešąją erdvę, bažnyčia peržengia leistiną ribą. …. Jeigu ir toliau bažnyčios hierarchai manys, kad gali brautis su savo netolerantiškumu į viešąją erdvę, pagaliau palikę komunistinę diktatūrą pateksime į katalikiškąją. Negi bažnyčia nebepasitiki savimi ir savo sugebėjimais bei jėgomis savo bendruomenės narių tarpe teigti savaip suvokiamą šeimos politikos supratimą?