Kategorija: istorija

  • Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje

    Beskaitant Tribunolo buvusiai Jugoslavijai dokumentus ir lyginant juos su Lietuvos teismų sprendimais į akis krito ganėtinai reikšmingas skirtumas tarp genocido nusikaltimo apibrėžimų mūsų Baudžiamajame kodekse ir apibrėžimo Genocido konvencijoje. Yra dar ir papildomas skirtumas tarp Genocido konvencijos teksto lietuvių ir anglų, rusų kalbomis (autentiškais tekstais laikomi konvencijos tekstai kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis).…

  • Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimų Zdravko Tolimir byloje

    Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai sprendimų Zdravko Tolimir byloje

    Zdravko Tolimir (1948-2016) konflikto Bosnijoje metu buvo Bosnijos serbų pajėgų žvalgybos ir saugumo padalinio vado pavaduotojas, atskaitingas tiesiogiai vadui, generolui Ratko Mladić. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai nuteisė Zdravko Tolimir už genocidą, susitarimą vykdyti genocidą, naikinimą, žudynes, persekiojimą dėl etninės priklausomybės ir prievartinį žmonių perkėlimą. Apie peripetijas, susijusias su jo nuteisimu ir vėlesniu daliniu nuosprendžio…

  • Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“

    Ištraukos iš Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Kroatija prieš Serbiją“

    Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas byloje „Kroatija prieš Serbiją“ (tekstą anglų kalba galima rasti čia) yra įdomus tuo, kaip Teismas jame pritaiko genocido kaip vienintelio protingo paaiškinimo (angl. „the only reasonable inference“) reikalavimą vertindamas įvairius žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Net jei serbų pajėgos visiškai akivaizdžiai tikslingai apšaudo miestą be jokio akivaizdaus karinio taikinio, tai, nepaisant…

  • Lithuanian Supreme Court Ignores Strasbourg Genocide Judgment

    The Plenary Session of the Supreme Court of Lithuania (SCL) adopted on April 12, 2016, the final ruling in a case in which a former KGB officer, Stanislovas Drėlingas, was accused of being an accomplice in genocide, and sentenced for this crime both by the trial court and the appeals court. Drėlingas was prosecuted for…

  • Ištraukos iš tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio dėl Duško Sikirica

    Ištraukos iš tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio dėl Duško Sikirica

    Duško Sikirica (gim. 1964 m.) – bosnių serbas, kuris buvo apkaltintas genocidu, nusikaltimais žmonijai ir karo papročių pažeidimu tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai už savo veiksmus dirbant Keraterm karo belaisvių stovyklos vadovu. Tribunolui jis buvo perduotas 2000 m. birželio 25 d. Teisiamas kartu su Damir Došen ir Dragan Kolundžija. Sikirica iš pradžių neigė bet kokią…

  • Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio ir apeliacinės nutarties serbų generolui Radislav Krstić

    Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio ir apeliacinės nutarties serbų generolui Radislav Krstić

    Analizuodamas LAT sprendimo S. Drėlingo byloje peripetijas plačiau pasidomėjau vienintelio po Holokausto Europoje pripažinto genocido, Srebrenicos genocido, teismų dokumentais. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžiai yra puikus tarptautinės teisės taikymo pavyzdys. Nors LAT savo nutartyje dėl S. Drėlingo nurodė, kad rėmėsi šio Tribunolo jurisprudencija, pasiskaičius Jugoslavijos tribunolo sprendimus vaizdas susidaro ne visai toks. Žemiau įraše…

  • Įstabusis atskirosios nuomonės institutas. I. Ziemele nuomonė EŽTT sprendime „Vasiliauskas prieš Lietuvą“

    Įstabusis atskirosios nuomonės institutas. I. Ziemele nuomonė EŽTT sprendime „Vasiliauskas prieš Lietuvą“

    Vienoje diskusijoje apie ne per seniausiai priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį S. Drėlingo byloje gavau pasiūlymą atkreipti dėmesį į teisėjos Inetos Ziemele atskirąją nuomonę Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“. Apie ją buvo užsiminta kaip apie esminius argumentus pristatančią nuomonę, gal būt lėmusią vieningą LAT išplėstinės kolegijos sprendimą neatsižvelgti į EŽTT…

  • S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

    S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

    [Platesnė LAT sprendimo S. Drėlingo byloje analizė buvo publikuota liberties.eu platformoje.] 2016 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija priėmė sprendimą Stanislovo Drėlingo byloje. S Drėlingas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo suimant vieną iš Lietuvos partizanų vadų Adolfą Ramanauską „Vanagą“ ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę. Prokuratūra tai įvertino kaip prisidėjimą prie „nacionalinės-etninės-politinės“ grupės…