Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui V: ar sovietų kariuomenė naudojo teroro priemones?

Baudžiamojo kodekso 103 straipsnis kaip karo nusikaltimą kriminalizuoja „bauginimo ir teroro priemones“.

Pasak kaltinamojo akto Sausio 13-osios byloje, SSRS pajėgos sausio 11 ir sausio 13 d. naudojo bauginimo ir teroro priemones prieš civilius. Ne visuose pasažuose yra lengva atskirti, kas yra įvardijama kaip bauginimo ir teroro priemonės, o kas – kaip kitokio pobūdžio veiksmai:

draudžiamos karo atakos < …> metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis – persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, kankino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent: šaudydami į civilius, užimamą pastatą, jo viduje ir į greta esančius gyvenamuosius namus iš turimų 7,62 mm kalibro SVD šautuvų bei 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Kariškiai naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis, įsibrovė į jų ginamą 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kur buvo grupės „A“ kariškiai. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kariškių dalis toliau brovėsi į 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kuriame, naudodami aukščiau nurodytas kovos priemones ir būdus, tikrino patalpas, šalino iš jų civilius, o kita dalis pagal grupės „A“ nenustatyto kariškio nurodymą liko prie įėjimo į pastatą, kur, šaudydami aukščiau nurodytais garsiniais ir koviniais šoviniais, naudodami nurodytus kovos būdus ir priemones, stūmė nuo pastato ir apšaudė civilius, taip pat apšaudė gyvenamuosius namus ir juose esančius civilius.

Taigi, tokiuose pasažuose neišeina atskirti, kokie konkretūs veiksmai prokuratūros buvo laikomi tomis bauginimo ir teroro priemonėmis, o kurie, pvz., yra THT saugomų asmenų žudymu, persekiojimu dėl politinių motyvų ir pan. Tikiuosi tai kažkaip buvo išaiškinta teismo posėdžių metu, ir bus atspindėta nuosprendyje. Toliau skaityti Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui V: ar sovietų kariuomenė naudojo teroro priemones?

Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui IV: žmonių grupės persekiojimas

Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis kaip nusikaltimą žmoniškumui kriminalizuoja žmonių grupės ar bendrijos persekiojimą „dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė“. O pasak sausio 13-osios bylos kaltinamojo akto, SSRS pajėgos 1991 m. sausio įvykių metu persekiojo žmones:

draudžiamos karo atakos < …> metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis – persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, kankino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent: šaudydami į civilius, užimamą pastatą, jo viduje ir į greta esančius gyvenamuosius namus iš turimų 7,62 mm kalibro SVD šautuvų bei 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Kariškiai naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis, < …> brovėsi į 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kuriame, naudodami aukščiau nurodytas kovos priemones ir būdus, tikrino patalpas, šalino iš jų civilius, o kita dalis < …> liko prie įėjimo į pastatą, kur, šaudydami aukščiau nurodytais garsiniais ir koviniais šoviniais, naudodami nurodytus kovos būdus ir priemones, stūmė nuo pastato ir apšaudė civilius, taip pat apšaudė gyvenamuosius namus ir juose esančius civilius.

Kaltinimas persekiojimu figūruoja ir prie sausio 11 d., ir prie sausio 13 d. įvykių aprašymų. Analogiški ir kiti kariškių veiksmų, kvalifikuotų, be kita ko, kaip civilių persekiojimas, aprašymai. Deja, iš aukščiau pateiktos citatos (ir iš kitų analogiškų kaltinamojo akto ištraukų) nėra labai aišku, kokie konkretūs veiksmai yra, prokuratūros manymu, persekiojimo veiksmai. Persekiojimu įvardijami ir ne prie trijų pagrindinių objektų įvykę vieno asmens sunkus sužalojimas ir vieno asmens nužudymas (abu atvejai, atrodo, susiję su prievartiniu Lietuvos piliečių ėmimu į sovietinę armiją). Toliau skaityti Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui IV: žmonių grupės persekiojimas

Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui III: kankinimo klausimas

Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis kaip nusikaltimą žmoniškumui kriminalizuoja žmonių kankinimą. Baudžiamojo kodekso 103 straipsnis kankinimą kriminalizuoja kaip karo nusikaltimą („sunkiai sužalojo, susargdino ar kankino“, rašoma dispozicijoje).

Pasak kaltinamojo akto Sausio 13-osios byloje, SSRS pajėgos 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu kankino žmones (pastebėtina, kad kaltinimas dėl kankinimo nefigūruoja sausio 11 d. įvykiuose):

draudžiamos karo atakos < …> metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis – persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, kankino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent: šaudydami į civilius, užimamą pastatą, jo viduje ir į greta esančius gyvenamuosius namus iš turimų 7,62 mm kalibro SVD šautuvų bei 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Kariškiai naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis, < …> brovėsi į 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kuriame, naudodami aukščiau nurodytas kovos priemones ir būdus, tikrino patalpas, šalino iš jų civilius, o kita dalis < …> liko prie įėjimo į pastatą, kur, šaudydami aukščiau nurodytais garsiniais ir koviniais šoviniais, naudodami nurodytus kovos būdus ir priemones, stūmė nuo pastato ir apšaudė civilius, taip pat apšaudė gyvenamuosius namus ir juose esančius civilius.

Analogiški ir kiti kariškių veiksmų, kvalifikuotų, be kita ko, kaip kankinimas, aprašymai. Deja, iš aukščiau pateiktos citatos (ir iš kitų analogiškų) nėra labai aišku, kokie konkretūs veiksmai yra, prokuratūros manymu, kankinimo veiksmai. Toliau skaityti Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui III: kankinimo klausimas

Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui I: kaltinamojo akto apžvalga

Pamažu artėja sausio 13-osios bylos nagrinėjimo pabaiga. Besidomintiems karinių konfliktų problematika nuosprendžio šioje byloje paskelbimas – labai svarbus įvykis. Juo labiau, kad tai – ir istorinė, su Lietuvos išsivadavimu iš SSRS, ir su dabartinėmis politinėmis realijomis glaudžiai susijusi byla.

Dar pavasarį parašiau eilę straipsnių apie Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį aktą ir jo teismui keliamus iššūkius iš tarptautinės humanitarinės teisės perspektyvos. Kadangi štai visai neseniai baigėsi advokatų pasisakymai, atėjo laikas pasidalinti jais. Advokatų pasisakymuose dėmesio tarptautinės teisės aspektams buvo skirta visai nedaug, tad tikiuosi, kad ši straipsnių serija norintiems sužinoti daugiau apie bylos iššūkius teismui bus naudinga. Toliau skaityti Sausio 13-osios bylos iššūkiai teismui I: kaltinamojo akto apžvalga

Šiek tiek apie seksualinės orientacijos pakeitimo terapijas

Šiandien Montgomerio mieste, Alabamos valstijoje, lankėmės Pietų valstijų skurdo teisės centre (Southern Poverty Law Center, toliau – SPLC). Praėję aerouosto saugumo vertą patikrą (centrą ne kartą bandyta sprogdinti) klausėmės centro darbuotojų, kurie pasakojo apie savo pastangas mokant tolerancijos mokytojus bei stebinti „neapykantos grupes“, imantis teisinių priemonių prieš jas. Tarp grupių, kurias SPLC klasifikuoja kaip neapykantos grupes, yra ir plačiai Europoje veikiantis (ir mūsiškio Laisvos visuomenės instituto dažnai cituojamas) Laisvės gynimo aliansas (Aliance for Defending Freedom). Šiaip pikantiška detalė, dešiniojo ir kairiojo aktyvizmo susidūrimo dūmai JAV, kurių prasmės sau aš dar neįsivertinau. Toliau skaityti Šiek tiek apie seksualinės orientacijos pakeitimo terapijas

Viešnagė JAV: sostinė Vašingtonas

Nuo šeštadienio, birželio 2 dienos, esu JAV, dalyvauju International Visitors Leadership Program mokymuose mažumų teisių plėtros tema, kuriuos vykdo Tarptautinis švietimo institutas. Tai puiki galimybė pamatyti dalį Jungtinių Valstijų įvairovės, susipažinti su JAV problemomis ir priemonėmis, kurių tiek JAV vyriausybė, tiek pilietinė visuomenė imasi, kad socialinės nelygybės problemos būtų sprendžiamos.

Bandysiu bent trumpai aprašyti šios kelionės įspūdžius, užkabinti ir kultūrinę, ir edukacinę programos dalis. Ir laisvalaikį, kurio turime ne tiek jau ir daug.

Daugiau nuotraukų apie šią kelionę rasite mano Facebook paskyroje.

Komanda

Mūsų tarptautinė grupė Tarptautiniame švietimo institute
Mūsų tarptautinė grupė Tarptautiniame švietimo institute

Į mokymus susirinko labai spalvinga grupė jaunų (vyriausiam berods 45, jis dar jaunas, tiesa?) žmonių iš 12-os Europos šalių. Visi asmenys kažkaip susiję su mažumų grupėmis, arba dirba tų žmonių grupių labui. Su religijos klausimais dirbu aš bei iš Vokietijos atvykęs Yilmaz’as, kuris atstovauja vokiečių musulmonų alevitų bendruomenę. Ši bendruomenė kilusi iš Turkijos, dėl patiriamų persekiojimų ir suvaržymų, ar kitų priežasčių, nemažai jų atsidūrė Vokietijoje. Dar vieną tautinę mažumą, kaip sakė, vienintelę Romų teisių srityje dirba Fanni iš Vengrijos ir Isak’as iš Kosovo. Mari atstovauja kitą etninę grupę – samius. Ji iš Suomijos, o Samių pasaulyje belikę apie tūkstantį. Net trys žmonės atstovauja LGBT teisių sritį: Mariella iš Austrijos, Austrijos žaliųjų partijos patarėja LGBT klausimais, kaimynas lenkas Piotr’as iš Lambda asociacijos ir Raham’as, Irane gimęs ir užaugęs, bet jau eilę metų Nyderlanduose gyvenantis JoopeA organizacijos įkūrėjas. Taip pat grupėje yra žmonių, kurie susiję daugiau nei su viena sritimi: teisininkai Alketas iš Albanijos (ombudsmeno padėjėjas), Alina Ioana iš Rumunijos, žurnalistė ir vietinės NVO projektų koordinatorė, bei Olena iš Ukrainos Helsinkio žmogaus teisių sąjungos. Ir žinoma, Goranas iš Bosnijos ir Hercegovinos nevyriausybinių organizacijų „Taikos kūrimo tinklo“ direktorius, gyvenęs ir studijavęs Sarajeve per šio miesto apsiaustį Bosnijos karo metu. Nereikia nei sakyti, kad su juo aš turiu apie ką pasikalbėti 🙂

Šiai spalvingai grupei vadovauja Bonnie ir Jean’as, kurie jau daugelį metų tampo po JAV tokias grupes, kaip mūsiškė.

O dabar pereikime prie skirtingų mūsų temų. Toliau skaityti Viešnagė JAV: sostinė Vašingtonas