Dvasininkai ir karo prievolė civilizuotoj Europoj

Ar pamokslininkas su kulkosvaidžiu – dvasininkas? (asociatyvus paveikslėlis)
Konstituciniam Teismui nusprendus, kad išimtys dvasininkams dėl karo prievolės prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, pasidomėjau, kaip su dvasininkų tarnyba yra kitose Europos šalyse. Jau dvejus metus dalyvauju Europos bažnyčios ir valstybės tyrimų konsorciumo kasmetiniuose susitikimuose – konferencijose, tad užklausiau kolegų iš konsorciumo apie jų šalių patirtį. Gavau eilę atsakymų, kuriais čia ir pasidalinsiu.

Sprendžiant iš katalikų bažnyčios atstovų pasisakymų interviu Delfi.lt portalui ir LRT laidai „Savaitė“ galėjo susidaryti įspūdis, kad katalikų bažnyčios dvasininkai visiškai negali tarnauti su ginklu, – kad tai prieštarauja jų pašaukimui, yra ko ne nuodėmė. Be to, buvo teigiama, kad civilizuotos Europos valstybės, esą, dvasininkus atleidžia nuo prievolės. Toliau skaityti Dvasininkai ir karo prievolė civilizuotoj Europoj

Prieštaringa Konstitucinio Teismo praktika dėl religinių bendruomenių diferencijavimo

Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą dėl Karo prievolės įstatymo nuostatos, kuri nuo karo prievolės atleidžia tik tradicinių (bet ne kitų) religinių bendruomenių dvasininkus, atitikimo Konstitucijai.

Viešoje diskusijoje dėl nutarimo visų pirma pastebimi jo sukelti nepatogumai katalikų bažnyčiai, kurios kunigai dabar irgi turės tarnauti armijoje arba rinktis alternatyviąją tarnybą. Tačiau čia norėčiau atkreipti dėmesį į kitą nutarimo aspektą. Jis leidžia pamatyti konstitucinės doktrinos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos prieštaravimus, ir įveda prieštaravimus į pačią KT formuluojamą konstitucinę doktriną.

Trumpa nutarimo apžvalga

Nutarimo priešistorė štai tokia. Jehovos liudytojų tarnautojai norėjo tokios pačios privilegijos, – galimybės išvengti karo prievolės, – kokią turėjo tradicinių Lietuvoje religinių bendrijų dvasininkai. Todėl vienas jų administraciniame teisme ginčijo jam skirtą karo tarnybą. Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Karo prievolės įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Toliau skaityti Prieštaringa Konstitucinio Teismo praktika dėl religinių bendruomenių diferencijavimo

Sausio 13-osios ir Gorbačiovo atsakomybės klausimu

Šį antradienį, 2017 m. gegužės 2 d., Vilniaus apygardos teismas pranešė, kad Rusijos Federacija atsisako perduoti Michailui Gorbačiovui kvietimą liudyti teisme. Jau anksčiau Gorbačiovui tas šaukimas buvo įteiktas asmeniškai, ir jo atstovas iškart informavo, kad Gorbačiovas dalyvauti teismo procese neketina. Taigi, šioje Sausio 13-osios bylos istorijos dalyje turbūt teks dėti tašką.

Robertas Povilaitis, kurio tėvas Apolinaras Povilaitis žuvo Sausio 13-osios naktį, ir kuris dėjo dideles pastangas, kad Gorbačiovo atžvilgiu būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, o vėliau, kad jis bent būtų kviečiamas liudyti, Facebook paskyroje parašė apgailestaująs, kad Toliau skaityti Sausio 13-osios ir Gorbačiovo atsakomybės klausimu

Pastabos nuosprendžio OMONui paraštėse I: nusikaltimai žmoniškumui

Skaitinėju jau kelintą dieną Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį OMONininkui Vladimirui Razvodovui (jo bendras Boleslovas Makutinovičius mirė, tad byla jam nutraukta).

Pamenate, koks triukšmas buvo kilęs 2015 m., kai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Vilniaus OMONininkus išteisino? O štai 2017 m. sausio 24 d. Apeliacinis teismas Razvodovą nuteisė pagal visą jam pateiktų kaltinimų apimtį.

Jokio analitinio ar bent doro apžvalginio straipsnio apie tą nuosprendį nemačiau, tad bandau suvesti galus ir sutalpinti OMONo atliktas veikas į karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dėžutes pats.

Sekasi labai sunkiai 🙁 Gal kas norsite pasiskaityti kartu su manimi? Jei taip, tai nuosprendį rasite čia.

Iliustruodamas tuos sunkumus apžvelgsiu vieną iš nusikaltimų, kuriomis kaltintas V. Razvodovas, kategorijų: nusikaltimus žmoniškumui. Tiesą sakant, kol kas tik į šią kategoriją ir esu geriau įsigilinęs. (Svarbu: nesu tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, mano domėjimasis šia teisės šaka – grynai mėgėjiškas. Tikiuosi, kada nors šią bylą pakomentuos ir specialistai.) Šie nusikaltimai mūsiškiame Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje, mandrai pavadinti „Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis“. BK 100-asis straipsnis suformuluotas daugmaž pagal 1998 m. priimto Romos statuto 7 straipsnį, kuriame nusikaltimai žmonijai išvardinti daug detaliau, nei tai buvo padaryta iki tol. Toliau skaityti Pastabos nuosprendžio OMONui paraštėse I: nusikaltimai žmoniškumui

Propagandos „Vikinge“ beieškant. I dalis

Nors filmą „Vikingas“ mačiau kino teatrų anonsuose, juo net probėgom nepasidomėjau. Iki šiol joks modernus Rusijos kino kūrinys manęs nebuvo sudominęs, esu daugiausiai Holivudinės produkcijos vartotojas. Ir nors dar 2009 m. buvo kilusi mintis, dėl istorinės savišvietos, pasižiūrėti Andrejaus Kravčiuko filmą apie žymųjį baltagvardiečių vadą Aleksandrą Kolčaką, pavadintą „Admirolas“, šio plano neįgyvendinau iki šiol.

Tačiau praėjusį šeštadienį vakare nuėjau pasižiūrėti to paties Andrejaus Kravčiuko filmo „Vikingas“. Pažiūrėti šį filmą paskatino sausio 22 d. laida „Savaitė“. Laidos epizodas apie „Vikingą“ prasideda nuo teiginio „istorijos faktų falsifikavimas – ne kartą Rusijos išmėgintas informacinio karo ginklas“. Pagal laidą parengtas straipsnis užvadintas „Filmas „Vikingas“ – Rusijos propagandos produktas“, cituojami įvairūs autoritetai. Filmo platintojas „Garsų pasaulio įrašai“ apkaltinamas tarnavimui Rusijos propagandai dėl to, kad ši įmonė išsiuntinėjo mokykloms pasiūlymus suteikti nuolaidas mokinių grupėms, nemokamus bilietus mokytojams.

Toliau skaityti Propagandos „Vikinge“ beieškant. I dalis

Kaip pašalinti reklamas iš įrašyto filmo

Filmo „Lesė“ kadras
Filmo „Lesė“ kadras

Prieš kurį laiką vaikams įrašiau per televizorių rodytą filmą „Lesė“. Į įrašą taip pat papuolė iškart po „Lesės“ rodytas „Kaip prisijaukinti slibiną“ serijos filmukas „Kaulų traiškytojas“. Taigi, skaitmeninės televizijos priedėlyje esančiame USB rakte radau 1,9 GB *.ts failą. Pakartotinai žiūrint šį filmą erzina reklamos, kurias TV priedėlyje reikia „prasukti“, o jei nori pasižiūrėti tik „Kaulų traiškytoją“, „prasukti“ reikia beveik pusantros valandos. Nepatogu.

Taigi, kaip „iškirpti“ iš įrašo reklamas ir išskirstyti filmus į atskirus failus? Šiame įraše paaiškinsiu, kaip tai padaryti. Rašau daugiau sau nei kitiems – kartas nuo karto vis prisireikia tai padaryti, tad jei čia pasirašysiu, kitą sykį žinosiu, kur ieškoti 🙂

ffmpeg logotipas
ffmpeg logotipas
Sakykime, kad mūsų įrašo failo pavadinimas – irasas.ts. Darbui naudosime programą ffmpeg. Ji prieinama ir Windows, ir Linux bei Mac operacinėms sistemoms. Toliau skaityti Kaip pašalinti reklamas iš įrašyto filmo