Žymų Archyvai: religija

Munas Lietuvoj – trumpai, ką mačiau

Renginio programos leidinysVakar turėjau progos pamatyti Susivienijimo judėjimo vadovą, Mesiją, Antrojo atėjimo Viešpatį, Tikrąjį Tėvą Sun Myung Moon’ą. Tai visi jo titulai, nesijuokit 🙂 Moonas Lietuvoje lankosi pirmąjį, ir ko gero – paskutinį kartą; man, kaip religijotyrininkui, būtų labai nesmagu praleisti tokią progą pamatyti asmenį, kuris sukėlė tiek daug triukšmo pasauly savo įkurto judėjimo veikla. Tuo tikslu 16 val. turėjau prisistatyti į Forum Palace vyksiantį „iškilmingą susitikimą – Taikos Šventę“, kuriame inauguracinį pranešimą turėjo skaityti pats S. M. Moonas.

Toliau skaityti Munas Lietuvoj – trumpai, ką mačiau

Joga: religija tai, ar ne?

Šeštadienį (rugpjūčio 6 d.) Lietryčio priedas išspausdino straipsnį apie G. Steponavičienę ir jogą. Jo gale ir mane pacitavo. Šiaip straipsnis gal ir nieko savo turiniu, tačiau, kaip pasitaiko, žurnalistei labiau knietėjo ištraukti kokią nors pikantišką detalę apie Steponavičienę, nei pažiūrėti į tą jogą kokia ji yra. Na, ir man tokių „liapsusų“ pasitaiko berašinėjant 🙂 . Taigi šį dienoraščio įrašą rašau norėdamas kiek „ištiesinti“ savo susuktus pamąstymus apie jogą, leidžiančius įvairias interpretacijas. Darydama apibendrinimą žurnalistė tiesiai pasakė, kad „D. Glodenis priėjo išvados, jog jogos grupėse propaguojamas mokymas laikytinas religija“ (straipsnio prieš save neturiu, tad cituoju iš atminties). Jei aš taip ir nesakiau, tai matyta daviau jai taip suprasti… Toliau skaityti Joga: religija tai, ar ne?

Mokslas ar blevyzgos?

Ar girdėjote tokią teoriją, kad vandens negalima virti du kartus? Atseit, antrą kartą užvirinus vandenį, jis praranda kažkokias tais naudingas savybes? (Kad jas atgautų, vandenį reikia užšaldyti).

Čia tai dar nieko, mano skeptiškas protas tiek dar pakeltų. Gal ir iš tiesų tas vanduo pakeičia struktūrą užvirinus antrą kartą. Tačiau neseniai buvau supažindintas su dar keistesnėmis teorijomis. Jas skleidžia tokia organizacija „Coral Club International“, kurios platinamame filme „Vanduo – gyvybės lopšys“ mačiau mokslininkus (ar bent jau tariamai mokslininkus), kurie rimtais veidais aiškino, kad darė tyrimus, ir nufotografavo skirtingą vandens susikristalizavimą šalant, priklausomai nuo greta buvusių žmonių emocijų ar net LAPELIŲ su užrašytomis emocijomis, kurie buvo priklijuoti prie mėgintuvėlių. Taigi, jei ant lapelio buvo žodis „Hitleris“, vandens kristalai buvo negražūs ir rudi, o jei koks nors malonus žodis, pvz., „meilė“ – taisyklingi ir balti. Vat taip 🙂
Toliau skaityti Mokslas ar blevyzgos?

Ar galima objektyviai tyrinėti religiją?

Vakar skaičiau Robert N. Bellah straipsnį Religijos studijos kaip „nauja religija“ ir pagaliau radau analizę, kuri gerai atliepė tai, ką seniai jaučiau apie religijos tyrinėjimus ir savo požiūrį į religijos studijas. Bellah rašo, kad, kai religijos studijos bando užimti absoliučią poziciją, arba – poziciją aukščiau už tyrinėjamas religijas, jos pačios tampa „nauja religija“:

Kritinis požiūris į religiją dažnai suprantamas kaip religijos studijų stiprybė. Tai yra mokymo „apie“ religiją esmė. Daroma prielaida, kad, jei mokome apie religiją „objektyviai“ ir „moksliškai“, mokome religiją iš ne-religinės, t.y., sekuliarios, perspektyvos. Tačiau šis objektyvumas galiausiai pasirodo besąs iliuzija. Jei žmogus įsitikinęs, kad kritinės teorijos, kuriomis paaiškiname religiją, yra daigiau tiesa nei patys religiniai įsitikinimai, žmogus bando užimti galutinės realybės poziciją, kuri yra bent jau kvazi-religinė.

Toliau skaityti Ar galima objektyviai tyrinėti religiją?