Žymų Archyvai: rekomenduojama

Kas iš tiesų vyksta dokumentą pasirašant elektroniniu parašu

Nors elektroninis parašas yra jau gana plačiai naudojamas Lietuvoje, mažai kas supranta, kas tai yra. Kas, bent apytikriai, vyksta, kai pasirašome dokumentą elektroniniu parašu, ir kodėl jo iš esmės neįmanoma suklastoti. Su elektroniniu parašu tuomet elgiamės kaip su burtininko lazdele, bandydami pasitikėti, kad ji tikrai padarys tai, ką žada.

Tačiau net ir techninio išsilavinimo neturinčiam asmeniui galima šiek tiek prasklaidyti tuos burtus ir suprasti, kaip elektroninis parašas veikia. Žinoma, suprasti ne viską, bet bent jau tiek, kad įgytume daugiau pasitikėjimo jį naudodami.

Taigi, pamėginkime, žingsnis po žingsnio pažvelgti, kas vyksta, kai pasirašome dokumentą elektroniniu parašu.

Tuo tikslu naudosime Linux, Windows, MacOSX operacinėse sistemose veikiančią programą GnuPG. Tai yra komandų eilutės programa, kurioje nurodymai duodami įrašant komandas virtualaus terminalo lange:

Toliau skaityti Kas iš tiesų vyksta dokumentą pasirašant elektroniniu parašu

1991 m. sausis mano akimis

Seniai maniau, kad reikėtų pagaliau surašyti, kaip mačiau 1991 m. sausio įvykius. 13 metų vaiko akimis – toks paaugliukas tada buvau. Daugelis menamų faktų jau dabar gerokai „apsivėlę“ vėlesnėmis žiniomis ir interpretacijomis, kai kurie – pasimiršę. Visgi geriau vėliau, nei niekada.

Pradėkime nuo priešistorės.

Prieš Perestroikos ir Sąjūdžio pradžią mano šeimoje nebuvo pernelyg daug kalbama politinėmis temomis, o jei ir buvo kalbama, tos kalbos man galvoje ilgai neišlikdavo. Tik keletą epizodų atsimenu. Tėtis klausydavosi BBC anglų kalba (sakydavo, kad per lietuviškas žinias kalba netiesą, o Londone – teisybę). Taip pat kartą, kai iš mokyklos parsinešiau pasakojimą apie drąsiąją partizanę Marytę Melnikaitę, jis pasiūlė pasakyti mokytojai, jog ji visai ne Marytė Melnikaitė, o Marija Melnik, ir pažiūrėti, kaip ji į tai sureaguos (mokytoja labai pakiliai pasakodavo apie komunizmą, socializmo pasiekimus ir pan.). Kažkada man bandė paaiškinti, kad Tarybų Sąjunga nėra nei tarybų, nei socialistinė, nei respublikų, nei sąjunga (tarybų – nes ne tarybos ją valdo, ne sąjunga – nes ne savanoriška, o dėl viso kito – nepamenu, kodėl). Taip pat prisimenu, kad sąžiningai eidavome į spalio revoliucijos demonstracijas, kai tik išpuldavo tėvų, dirbusių toje pačioje Skaičiavimo mašinų gamykloje, eilė darbovietėje į jas eiti. Kaip pavargęs eiti kartą važiavau ant transparanto.

Iš visų tų politinių aspektų aš menkai ką tesupratau. Pvz., savo geriausiam draugui Regimantui kartą pasakiau, ką girdėjau iš tėčio apie žinias. Kad rusiškos žinios neteisingos. Kai jis paprašė pateikti pavyzdį, jį čia pat prikūriau: „net Indira Gandi buvo nužudyta ne tą dieną, kaip pas mus pranešė“ 🙂

Ir žinoma, politika man mažai terūpėjo. Kažkada, dar tebesimokant Vilniaus 48-ojoje vidurinėje kažkas davė man įsisegti į atlapą iš kartono gabalėlio ir smeigtuko padarytą trispalvę vėliavėlę. Toliau skaityti 1991 m. sausis mano akimis

V. Kononovo byla ir jos reikšmė pokario Lietuvos istorijos vertinimui

Bernardinai.lt paskelbė mano straipsnį apie Kononovo bylos reikšmę Lietuvos pokario įvykių vertinimui. [Atnaujinimas:] Bernardinai į naująjį portalą senų straipsnių neperkėlė, tad straipsnį perkeliu čia. Taip pat viena livejournal blogerė (iš Permės – ten žmonės lietuviškai moka?) pasistengė ir išvertė straipsnį į rusų kalbą: //sulerin.livejournal.com/271945.html. Jį perspausdinau čia. Ačiū!

2010 g.egužės 27 d.

Donatas Glodenis. V. Kononovo byla ir jos reikšmė pokario Lietuvos istorijos vertinimui

Dar balandžio pabaigoje žiniasklaidoje paskleistas gandas pasitvirtino – Vasilijus Kononovas iš tiesų pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) prieš Latviją. Tai gegužės 17 d. paskelbė EŽTT. V. Kononovas yra buvęs sovietinis partizanas, kuris 1944 m. įvykdė baudžiamąją operaciją Latvijos Mazie Bati kaime, per kurią žuvo 9 civiliai, o 1998 m.

Latvijoje suimtas ir 2004 m. nuteistas už šį žygį kaip už karo nusikaltimą. V. Kononovas EŽTT skundėsi, jog jį nuteisė už veiksmus, kurie jų padarymo metu nebuvo nusikaltimas, ir jis negalėjo numatyti, kad bus už tai persekiojamas po 50 metų. 2008 m. EŽTT 7 teisėjų kolegija buvo pripažinusi, kad Latvija V. Kononovą nuteisė pažeisdama prezumpciją „nėra nusikaltimo be įstatymo“ (tiesa, tuomet teisėjų balsai pasiskirstė nedidele persvara – 4 prieš 3), tačiau gegužės 17 d. paskelbtame teismo sprendime EŽTT Didžioji kolegija sprendimą pakeitė pripažindama, kad Latvija teisėtai nuteisė sovietinį partizaną už veiksmus, kuriuos darydamas jis turėjo žinoti, jog daro karo nusikaltimą, ir kad už tai gali būti vėliau teisiamas.

Šis teismo sprendimas reikšmingas net keliais aspektais. Visų pirma – tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai teisiami nugalėtojai. Tiesa, Latvijoje šie nugalėtojai – sovietiniai partizanai, padėję sovietiniam režimui 50-iai metų sugrįžti į Latviją, jau nebegarbstomi, bet Europoje jie – vis dar nugalėtojai.